Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • bt 15 yatichäwi págs. 133-140
  • ‘Congregacionanakaruw chʼamañchtʼapjjäna’

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • ‘Congregacionanakaruw chʼamañchtʼapjjäna’
  • Diosan Reinopat phoqatpachaw yatiyasiñapa
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • Uka toqet jukʼamp yatjjatañataki
  • Jichhajj kuttʼasin “jilatanakar tumptʼaniñäni” (Hechos 15:36)
  • “Wal colertʼasisajj” toqentasipjjänwa (Hechos 15:37-41)
  • “Wali sum Timoteot parlapjjäna” (Hechos 16:1-3)
  • Congregacionankirinakajj jukʼampiw Diosar confiyapjjäna (Hechos 16:4, 5)
  • ‘Jupajj Tatit toqenjja mä suma wawänwa’
    Yatiyañataki, Jehová Diosan Apnaqäwipat yatiyaski 2015
  • Timoteo: Diosar luqtañatakix wakichtʼatapunïnwa
    Yatiyañataki, Jehová Diosan Apnaqäwipat yatiyaski 2008
  • Wali yanaptʼasir Marcos
    Yatiyañataki, Jehová Diosan Apnaqäwipat yatiyaski 2010
  • “Jehová Diosat munañanïñ katoqasajj” jan ajjsartʼasaw parlapjjäna
    Diosan Reinopat phoqatpachaw yatiyasiñapa
Jukʼamp uñjañataki
Diosan Reinopat phoqatpachaw yatiyasiñapa
bt 15 yatichäwi págs. 133-140

CAPÍTULO 15

‘Congregacionanakaruw chʼamañchtʼapjjäna’

Diosan arunakap yatiyirinakajja, Diosar serviñan suma saytʼatäpjjañapatakiw congregacionanakar visitapjjäna

Hechos 15:36–16:5 textot apstʼatawa

1-3. 1) ¿Khitirus Pablojj jupamp chik sarañapatak ajllïna, ukat kunsa jupat yattanjja? 2) ¿Kunanakatsa aka capitulon yatjjataskañäni?

MARKAT marka sarasajja, apóstol Pablojj jupamp chik sarkäna uka Timoteo waynar uñjasajj wal lupʼïna. Timoteo waynajj inas mä 20 maranïchïna, jupajj Diosar taqe chuym confiyiri ukat prediktʼañ wal munir waynänwa. Jukʼat jukʼatwa uka waynajj utapat jayarstʼaskäna, niya jaypʼojjäna ukhajja, Listra markatsa Iconio markatsa wali jayankjjänwa. ¿Viajkasajj uka paninejj kuna jan walinakansa uñjasipjjpachäni? Niyakejjay Pablojj payïr kutin misionerjam viajchïnjja, kuna jan walinakansa viajkasajj uñjasipjjani uk jupajj sum yatjjäna. Ukatwa ‘¿Timoteojj ukham jan walinakan uñjasisajj kunsa lurpachäni?’ sasin lupʼpachäna.

2 Pablojj taqe chuymaw Timoteor confiyäna, ukampis humilde chuymani uka waynajj inas jan jupa pachpar confiyaskchïnti. Viajkasajja Pablojj kunayman jan walinakanwa nayrajj uñjasïna, ukhamajj jichha kutinjja wakichtʼat suma compañeronïñapänwa. Maysa toqetjja Pablojj akwa yatirakïna: niyakejjay congregacionanakarojj chʼamañchtʼañatak visitapjjañapächïnjja, jupanakajj uka luräwimp phoqañatakejj janiw payachasipjjañapäkänti, kuntï jilat kullakanakarojj sapjjañapäkäna ukansa janiw yaqh yaqha parlapjjañapäkänti. Ukhamajj ¿kunatsa Pablotakejj mä suma compañeronïñajj wakispachäna? Kuna laykutejj jupampi Bernabeampejja, uka nayrajj janiw waltʼayasipkänti, ukatwa mä suma compañero ajlliñajj Pablotakejj wali wakiskirïpachänjja.

3 Aka capitulonjja, kunjamsa jan waltʼayasiñanak askichsna ukwa yatjjatañäni. Ukatjja kunatsa Pablojj jupamp chik sarañapatakejj Timoteor ajllïna, kunjamsa superintendente de circuito jilatanakajj lurañanakapamp phoqapjje ukanakats yatjjatarakiñäniwa.

Jichhajj kuttʼasin “jilatanakar tumptʼaniñäni” (Hechos 15:36)

4. Misionerot payïr kutin viajkasajja, ¿kuna pä amtampis Pablojj saräna?

4 Pasïr capitulonjja kunjamsa Pablompi, Bernabeampi, Judasampi, ukat Silasampejj Antioquía markankir congregacionar chʼamañchtʼapjjäna, kunjamsa circuncisión toqet kuntï cuerpo gobernantejj amtkäna uk yatiyapjjäna ukanakatwa yatjjataniwaytanjja. ¿Uka qhepat kunsa Pablojj lurpachäna? Bernabear jakʼachasisajj jupajj akham sänwa: “Jichhajj kuttʼañäni, Jehová Diosan arunakap yatiyktan taqe uka markanakankir jilatanakar tumptʼaniñäni, ukhamat jupanakajj kunjamäsipkis uk yatiñataki” sasa (Hech. 15:36). Ukham sasajja, Pablojj janiw machaq cristianonakar visitir sarañatak parlkänti, jan ukasti payïr kutin misionerjam viajisajj aka pä amtanakampiw saräna. Nayraqatajja, kuntï cuerpo gobernantejj amtkäna ukwa jilat kullakanakarojj yatiyaskakiñapäna (Hech. 16:4). Payïrirjamajja, Pablojj superintendentet servisajj congregacionanakaruw yanaptʼañapäna, ukhamat jilat kullakanakajj suma saytʼatäpjjañapataki, ukhamarak Diosar serviñans jiltasipkakiñapataki (Rom. 1:11, 12). Nayrïr patak maranakankir cuerpo gobernantet yateqasisajja, ¿kunjamsa Diosan markapajj congregacionanakarojj jichha tiempon chʼamañchtʼaraki?

5. Cuerpo Gobernantejja, ¿kunjamsa oraqpachankir congregacionanakarojj chʼamañchtʼi, instruccionanaks churaraki?

5 Jichhürunakanjja Jesusajj Cuerpo Gobernante taypiw Diosan markaparojj irpaski. Cuerpo Gobernante taypinkir ajllit jilatanakajja cartanak toqe, Bibliat apstʼat qellqatanak toqe, tantachäwinak toqe, yaqha ukhamanak toqew oraqpachankir jilat kullakanakarojj chʼamañchtʼapjje, instruccionanaksa churapjjaraki. Cuerpo Gobernantejj sapa congregacionar sum uñjañatakiw chʼamachasi, ukatwa congregacionanakar visittʼapjjañapatakejj superintendente de circuito jilatanakar uttʼayi. Uka jilatanakajj Biblian mayitanakaparjam phoqasaw superintendente de circuitot uttʼayatäpjje, ukampis janïr superintendentet uttʼayatäkasajja jupanakajj congregacionanakanwa ancianot servipjjäna.

6, 7. Superintendente de circuitot servir jilatanakajja, ¿kuna luräwinakampis phoqapjjañapa?

6 Superintendente de circuitot servir jilatanakajja, congregación taypinkir taqe jilat kullakanakatwa llakisipjje, Diosar serviñan suma saytʼatäpjjañapatakis yanaptʼapjjarakiwa. ¿Kunjamsa uk lurapjje? Pabljam superintendentet servipkäna uka jilatanakatwa jupanakajj yateqasipjje, Pablojj Timoteorojj akham sänwa: “Diosan arunakap yatiyam, suma tiemponsa jan wali tiemponsa jankʼak yatiyam, wali pacienciampi, mä suma yatichirjam cheqañcham, amuytʼayam, ewjjtʼarakim. [...] Kunanaktï suma yatiyäwinak yatiyirjamajj lurañamäki ukanaksa phoqaskakim” sasa (2 Tim. 4:2, 5).

7 Uka arunakarjamajj superintendente de circuitot servir jilatanakajja, esposapamp chikajj congregacionanakar visitkasajj jilat kullakanakampiw Diosan arunakap yatiyapjje, yatichapjjaraki. Uka jilatanakajj Bibliat suma yatichirinakäpjjewa, predicañs wal munapjjaraki, ukatwa jilat kullakanakatakejj wali yateqaskayäpjje (Rom. 12:11; 2 Tim. 2:15). Superintendente de circuitot servir jilatanakajja, munasirita jan jupanakan askipak thaqerit uñtʼatäpjjewa. Jupanakajj mayninakar yanaptʼañ laykojj tiempsa chʼamsa apstʼasipjjarakiwa (Filip. 2:3, 4). Awisajj jupanakajj lupins lupjata, thayans thayjata ukhamaw viajipjje, jan walinakar purtʼasiñjam cheqanakaruw sarapjjaraki. Ukatjja Bibliat apstʼat discursonak toqew congregacionanakarojj chʼamañchtʼapjje, yatichapjje, cheqañchapjjaraki. Ukhamasti taqeniw jupanakan yateqaskay sarnaqapjjatapat lupʼiñasa, qhawqsa Diosar confiyapjje ukat yateqasiñatakis chʼamachasiñasarakiwa (Heb. 13:7).

“Wal colertʼasisajj” toqentasipjjänwa (Hechos 15:37-41)

8. Pablojj “jilatanakar tumptʼaniñäni” sasin Bernabear siskäna ukhajja, ¿kunsa jupajj luräna?

8 Pablojj “jilatanakar tumptʼaniñäni” sasin Bernabear siskäna ukhajja, Bernabeajj iyaw sänwa (Hech. 15:36). Jupanakajja nayrajj juntow Diosar servisajj viajipjjäna, kawkïr congregacionanakarutï visitapkäna ukankir jilat kullakanakarus sum uñtʼapjjarakïna (Hech. 13:2–14:28). Ukhamajj panpachani mayamp viajipjjañapajj walikjamakïnwa, ukampis mä jan waltʼäwiw utjäna. Uka toqet Hechos 15:37 textojj akham siwa: “Bernabeajj Marcos sat Juanarupuniw wal irpañ munäna” sasa. Bernabeajja Marcosarojj irpiristti janicha sasajj janiw Pablor jisktʼkänti, jan ukasti Marcos primoparojj irpañpunwa munäna, ukhamat misionerjam viajkasajj jupanakamp sarañapataki.

9. ¿Kunansa Pablojj Bernabeamp jan acuerdökäna?

9 Kuntï Bernabeajj lurañ munkäna ukampejj janiw Pablojj acuerdökänti. ¿Kunatsa ukham sistanjja? Bibliajj akham siwa: “Ukampis Panfilia markanwa uka Marcosajj jupanakar jaytjasin sarjjäna, janirakiw jupanakamp chikajj Diosan arunakap yatiyiris sarjjänti. Ukatwa Pablojj jupar jan irpañ munkänti” sasa (Hech. 15:38). Pablompi Bernabeampejj nayrïr kuti misionerjam viajipkäna ukhajja, Marcosajj jupanakamp chikaw viajirakïna, ukampis janiw tukuykamajj jupanakamp quedaskänti (Hech. 12:25; 13:13). Jupanakajj viajiñ qalltasipkäna, mä arunjja Panfilia markankasipkäna ukhajja, Marcosajj asignacionap jaytasaw Jerusalenankir utapar kuttʼjjäna. Kunatsa Marcosajj uk luräna uk janiw Bibliajj qhanañchkiti, ukampis ukham luratapajj janiw Pablotakejj walïkänti. Ukatwa Pablojj Marcosar nayrjam jan confiyjjpachänti.

10. Mä acuerdor jan puripjjatapatjja, ¿kunsa Pablompi Bernabeampejj lurapjjäna?

10 Ukhampachasa Bernabeajj Marcosar irpañ munapunïnwa, Pablosti janirakiw kunäkipansa Marcosar irpañ munkänti. “Ukatwa jupanakajj wal colertʼasisajj toqentasipjjäna. Payar tʼaqjtasajj Marcosar irpjjarusisaw Bernabeajj [naskäna uka] Chipre islar barcot sarjjäna” (Hech. 15:39). Pablojj kun lurañtï amtkäna uk phoqaskakïnwa, uka toqet Bibliajj akham siwa: “Pablosti Silasaruw ajllïna, ukampis janïr sarkipanjja jilatanakaw Jehová Diosajj jupar wali khuyapayasiñamp uñjañapatak orarapipjjäna, uka qhepatwa jupajj sarjjäna” sasa (Hech. 15:40). Jupanakajj “Siria, Cilicia uksa toqenakaruw” sarapjjäna, “congregacionanakar chʼamañchtʼasa” (Hech. 15:41).

11. Maynimp jan waltʼayaskañäni ukhajja, ¿kunas jupamp sum apasiskakiñatakejj yanaptʼistani?

11 Kunatï Pablompir Bernabeampir paskäna ukajja, taqenejj pantjasirïtaswa amtayistu. Jupanakajj cuerpo gobernanten representantenakapat uttʼayatäpjjänwa, amuyatajj Pablo pachpaw qhepat cuerpo gobernante taypinkjjarakïna. Ukhamäkchïnsa, Pablompi Bernabeampejj suma jilatanakäsas colerampiw atipayasipjjäna. Ukampis ¿wiñayatakit jupanakajj jachjayasipjjpachäna? Janiwa. Pablompi Bernabeampejj pantjasirïpkchïnsa, humilde chachanakäpjjänwa, Jesusat yateqasiñatakiw chʼamachasipjjarakïna. Mä qhawqha tiempotjja, perdonasjjasajj mayampiw jupanakajj sum apasjjapjjäna (Efes. 4:1-3). Ukhamarusa Pablompi Marcosampejj qhepat mayampiw yaqha asignacionanakan junto trabajipjjäna (Col. 4:10).a

12. Pablompit Bernabeampit yateqasisajja, ¿superintendentenakajj kunjam chuymanïpjjatapsa uñachtʼayapjjañapa?

12 Pablompi Bernabeampejj mä kutejj jachjayasipkchïnsa, janiw jupanakajj coleramp atipayasir jaqenakat uñtʼatäpkänti. Bernabé chachajj munasirita wajjtʼasirit uñtʼatänwa, jupan cheqpach sutipajj José satäkchïnsa, apostolonakajj Bernabé sutwa jupar uchapjjäna, uka sutejj “chuymachasirin wawapa” sañwa muni (Hech. 4:36). Pablosti munasirita mayninakan askip thaqerit uñtʼatarakïnwa (1 Tes. 2:7, 8). Jichhürunakanjja ancianonakasa superintendente de circuito jilatanakasa, Pablompit Bernabeampitwa yateqasipjjañaparaki. Jupanakajj humildëpjjañapawa, congregacionankir jilat kullakanakarus munasiñampi khuyaptʼayasiñampiw uñjapjjañapa, jupanakkamas ukhamaw uñjasipjjañaparaki (1 Ped. 5:2, 3).

“Wali sum Timoteot parlapjjäna” (Hechos 16:1-3)

13, 14. 1) ¿Timoteojj khitïnsa, ukat kunjamsa Pablojj jupar uñtʼpachäna? 2) ¿Kunatsa Pablojj Timoteor uñjasajj wal musparpachäna? 3) ¿Timoteojj kuna asignacionsa katoqäna?

13 Payïr kutin misionerjam viajisajja, Pablojj Galaciankir congregacionanakaruw visitäna, Galacia provinciajj romanonakamp apnaqatänwa. Qhepatjja Pablojj “Derbe markaruw purïna, ukatjja Listra markaruw sararakïna”. Ukanjja “Timoteo sutini mä discipulow utjäna, jupan mamapajj judía warmïnwa, creyenterakïnwa, ukampis tatapajj griego jaqënwa” (Hech. 16:1).b

14 Amuyatajja, Pablojj nayrïr kut misionerot viajkäna ukhaw Timoteon familiaparojj uñtʼjjäna, ukhanakajj niya 47 maränwa. Uka marat paya jan ukajj kimsa maranak qhepatjja, payïr kutin misionerjam viajkäna ukhajja, Pablojj Timoteor uñjasajj wal musparäna. ¿Kunatsa ukham sistanjja? Kuna laykutejj jilatanakajj wali sum Timoteot parlapjjäna. Jupatjja janiw congregacionapanak wali sum parlapkänti, jan ukasti markap jakʼankir congregacionanakansa wali sum parlapjjarakïna. Sañäni, “Listra markansa Iconio markansa jilatanakajj wali sum Timoteot parlapjjäna”, Listra markajj Iconio markat mä 30 kilometronak jayankänwa (Hech. 16:2). Espíritu santomp irpayasisajja, uka markankir ancianonakajj Timoteorojj Pablompir Silasampir yanaptʼañapatakiw mayipjjäna (Hech. 16:3).

15, 16. ¿Kunatsa jilat kullakanakajj Timoteot wali sum parlapjjäna?

15 ¿Kunatsa Timoteojj waynitükasas wali suma uñtʼatänjja? ¿Jupajj wali amuytʼasirïtapata, wali suma uñnaqtʼanïtapata, jan ukajj mä kuns wali sum lurtʼirïtapatcha ukham uñtʼatäpachänjja? Cheqansa jaqenakatakejj ukanakakiw wali importantejja, Samuel profetas kuntï nayrapamp uñjkäna ukampikiw apayasïna. Ukampis Jehová Diosajj akham sasaw jupar amtayäna: “Diosajj janiw kunjamtï mä jaqejj maynir uñjki ukham uñjkiti. Mä jaqejj kuntï nayrapajj uñjki ukakwa uñji, ukampis Jehová Diosajj kunatï chuyman utjki ukwa uñji” sasa (1 Sam. 16:7). Ukhamasti jilatanakajj janiw mä kun sum lurtʼirïtapat Timoteot sum parlapkänti, jan ukasti suma chuymanïtapatwa jupat sum parlapjjäna.

16 Mä qhawqha maranak qhepatjja, Timoteojj kunjam chuymanïnsa uka toqetwa Pablojj parläna. Mä arunjja, Timoteon taqe kuns jankʼak lurtʼirïtapata, munasirïtapata, jilat kullakanak layku wal trabajtʼirïtapatwa Pablojj parläna (Filip. 2:20-22). Timoteorojja “Diosar confiyasajj cheqa chuymampi” sarnaqerïtapatwa uñtʼasirakïna (2 Tim. 1:5).

17. ¿Kunjamsa wayn tawaqonakajj Timoteot yateqasipjjatap uñachtʼayapjjaspa?

17 Jichha tiemponjja, walja wayn tawaqonakaw Timoteo waynjam suma chuymanïñatak wal chʼamachasipjje. Ukham lurasaw wayn tawaqetatpach Jehová Dios nayraqatan sumat uñjatäpjje, congregacionansa sumat uñjatäpjjarakiwa (Prov. 22:1; 1 Tim. 4:15). Jupanakajj Diosar confiyasajj cheqa chuymampiw sarnaqapjje, taqe cheqansa Diosan serviripäpjjatapwa uñachtʼayapjjaraki (Sal. 26:4). Ukatwa walja wayn tawaqonakajj congregacionan kunayman lurañanakamp phoqapjjaspa, cheqansa jupanakajj Timoteo waynjam wali valoranit uñjatäpjjewa. Kunapachatï uka wayn tawaqonakajj publicadoräjjapjje, Diosarus vidap katuyasjjapjje, bautisasjjapjjaraki ukhajja, ¡congregacionankir jilat kullakanakajj walpun kusisipjje!

Congregacionankirinakajj jukʼampiw Diosar confiyapjjäna (Hechos 16:4, 5)

18. 1) ¿Pablompi Timoteompejj kuna lurañanakampis phoqapjjäna? 2) ¿Ukham lurapjjatapat kunas congregacionanakan pasäna?

18 Pablompi Timoteompejj walja maranakaw Diosar servisajj trabajipjjäna. Jupanakajj Diosan arunakap yatiyirinakjamajja, kuntï cuerpo gobernantejj jupanakar maykäna ukanakwa lurapjjäna. Uka toqet parlkasajj Bibliajj akham siwa: “Kunanaktï Jerusalén markankir apostolonakampi ancianonakampejj amtapkäna ukanakjja, markat marka sarkasaw jilatanakar yatiyapjjäna, ukhamat ukarjam phoqapjjañapataki” sasa (Hech. 16:4). Amuyatajja, congregacionanakajj cuerpo gobernanten instruccionanakaparojj istʼapjjänwa. Ukham lurapjjatapatjja, congregacionanakajj jukʼampiw Diosar confiyapjjäna, “urut urutjamaw yapjjattaskarakïna” (Hech. 16:5).

19, 20. ¿Kunatsa cristianonakajj Diosan markapar pʼeqtʼirinakarojj istʼapjjañasa?

19 Kunapachatï jiwas “taypin irpirïpki” ukanakar taqe chuyma istʼtan ukhajja, Jehová Diosajj ukhamarakiw congregacionanakar bendisi (Heb. 13:17). Niyakejjay aka mundojj jukʼat jukʼat mayjtʼaskchejja, taqe cristianonakaw kuntï ‘suma phoqeri amuyasir esclavojj’ maykistu ukar istʼañasa, ukatjja ukarjamaw sarnaqañasaraki (Mat. 24:45; 1 Cor. 7:29-31). Ukham lurañaw Diosar jukʼamp confiyañatak yanaptʼistani, janirakiw aka mundompis qʼañuchaskañäniti (Sant. 1:27).

20 Nayrïr patak maranakan jakiri Pablosa, Bernabeasa, Marcosasa ukat alajjpachar sarañatak ajllit cristianonakas pantjasirïpjjänwa, jichha tiempon ancianot servipki ukanakasa Cuerpo Gobernante taypinkirinakas ukham pantjasirïpjjarakiwa (Rom. 5:12; Sant. 3:2). Ukampis Cuerpo Gobernante taypinkirinakajj Bibliarjamapuniw kuns amtapjje, ukatjja kunjamtï apostolonakajj lurapjjerïkäna ukham lurañatakiw chʼamachasipjjaraki, ukhamatwa confiykayäpjjatap uñachtʼayapjje (2 Tim. 1:13, 14). Ukhamïpanjja congregacionanakajj Diosar serviñan wali chʼamañchtʼatäpjjewa, Diosarus jukʼampiw confiyapjjaraki.

TIMOTEOJJ ‘SUMA YATIYÄWINAK YATIYASIÑAPATAKIW’ WAL CHʼAMACHASÏNA

Timoteojj mä 11 maranakaw Pablor yanapäna, Pablojj wali valoranitwa uk uñjäna, ukatwa akham säna: “Nayatakejj janiw khitis jupjamajj utjkiti, jupajj cheqpachapuniw jumanakat llakisi [...]. Kunjam suma chuymanis Timoteojj uk yatipjjtawa. Kunjamtï mä yoqajj awkipampi trabajkejja, ukhamarakiw jupajj nayamp chikajj suma yatiyäwinak jukʼamp yatiyasiñapatakejj mä esclavjam serviwayi” sasa (Filip. 2:20, 22). Timoteojj predicañatakejj wal chʼamachasïna, ukatwa Pablojj jupar wal munasïna. Timoteojj jiwasatakejj wali yateqaskayawa.

Timoteo.

Timoteon awkipajj griegönwa, mamitapasti judiänwa. Timoteojj inas Listra markan jilschïna, juparojj wawatpachwa Eunice mamitapasa Loida awichapas Bibliat yatichapjjäna (Hech. 16:1, 3; 2 Tim. 1:5; 3:14, 15). Amuyatajja, Pablojj nayrïr kutin Listra marka visitkäna ukhaw jupanakajj cristianor tukupjjäna.

Pablojj mä qhawqha maranakat Listra markar kuttʼkäna ukhajja, Timoteojj niya 20 maranëjjpachänwa, “Listra markansa Iconio markansa jilatanakajj wali sum Timoteot parlapjjäna” (Hech. 16:2). Timoteot parlir ‘profecianakarjamajja’, Pablosa uka markankir ancianonakasa juparojj mä asignación churapjjäna (1 Tim. 1:18; 4:14; 2 Tim. 1:6). Timoteojj Pablomp chikaw misionerot viajiñapäna. Ukatakejj familiapar jaytañapaw wakisïna, predicañapäkäna uka judionakar jan lanktʼayañatakis circuncidasiñaparakïnwa (Hech. 16:3).

Timoteojj walja lugaranakaruw viajïna. Filipos markanjja Pablompi Silasamp chikaw predicäna, Berea markansti Silasampiw predicäna, ukatjja sapakiw Tesalónica markan predicarakïna. Qhepatjja Timoteojj mayampiw Corinto markan Pablomp jikisïna, ukanjja kunjamsa Tesalónica markankir jilat kullakanakajj jan walinakan uñjaskasas Diosar confiyapjjäna, kunja munasirïpjjänsa ukwa Pablor cuenttʼäna (Hech. 16:6–17:14; 1 Tes. 3:2-6). Pablojj Éfeso markankaskäna ukhajja, Corinto markankir cristianonakat jan walinakwa istʼäna, ukatwa uka cristianonakar yanaptʼañapatakejj Timoteor khitañ amtäna (1 Cor. 4:17). Qhepatjja Pablojj Éfeso markat Macedonia markarojj Timoteompir Erasto chachampiruw khitäna. Ukampis Pablojj romanonakar carta qellqkäna ukhajja, Timoteojj jupamp chikaw Corinto markankjjäna (Hech. 19:22; Rom. 16:21). Timoteojj suma yatiyäwinak yatiyañatakejj walja cheqanakaruw viajïna, ukampis parlaniwayktan ukanakajj mä qhawqhakiwa.

Timoteojj asignacionap phoqañatakejj janis wakichtʼatäkaspa ukhamwa amuyasïna, ukatwa Pablojj jupar akham säna: “Jan khitis jumarojj waynäskatam laykojja jiskʼachpanti” sasa (1 Tim. 4:12). Pablojj wal Timoteor confiyäna, ukatwa jan walin uñjaskäna uka congregacionar khitäna, juparojj akham sarakïnwa: “Yaqhepanakar ewjjtʼañamata[kiw] chʼamañchtʼansma, ukhamat jupanakajj kʼari yatichäwinak jan yatichapjjañapataki” sasa (1 Tim. 1:3). Ukatjja ancianonak uttʼayañapatakisa siervo ministerialanak uttʼayañapatakis autoridadwa churäna (1 Tim. 5:22).

Suma chuymanïtapatwa Pablojj Timoteor wal munasïna. Jan jaytjasiri amigoparakïnwa, ukatjja Pablotakejj wawapjamänwa. Ukatwa Timoteor akham qellqäna: “Uruy aruma oracionan ruwtʼaskasajja, jumat amtasipuntwa. Jachaqtʼasitanakamat amtaskta ukhajja, nayajj wal jumar uñjañ munsma” sasa. Ukatjja mä awkjamaw Timoteor akham sarakïna: “Sapa kuti usuntatamatsa purak usunïtamatsa jan um umjjamti, jan ukasti mä jukʼa vino umtʼam” sasa (1 Tim. 5:23; 2 Tim. 1:3, 4).

Pablojj Roma markan nayrïr kuti carcelan jistʼantatäkäna ukhajja, Timoteojj jupamp chikäskänwa. Mä qhawqha tiempojj Timoteojj carcelan llawintatarakïnwa (Filem. 1; Heb. 13:23). Pablompi Timoteompejj wali munasiñampiw uñjasipjjäna. Kuna laykutejj Pablojj jiwañap jakʼankjjatap amuyasïna ukhajj akham sasaw Timoteor jawsayäna: “Nayan ukarojj jankʼakiy jutam” sasa (2 Tim. 4:6-9). Timoteojj Pablon ukarojj horasaparut purpachäna, munat amigopampejj jikispachänti janicha uk Bibliajj janiw qhanañchkiti.

MARCOSAJJ KUNAYMAN LURAÑANAKAMPIW PHOQÄNA

Jesusar katuntapkäna ukhajj mä waynajj “qʼalalakiw escapjjäna”, uka waynajj inas Marcosächïna, jupajj Juan Marcos sasin uñtʼa-tarakïnwa (Mar. 14:51, 52). Kunatï paskäna uk Marcosakiw qellqawayi. Ukhamajj Marcosajj Jesusampejj jikispachänwa.

Marcosajj mä jilïr chachar istʼasaw notanak anottʼasiski.

Mä 11 maranak qhepatjja, kunapachatï Herodes Agripa chachajj cristianonakar jan waltʼayañatak arknaqäna ukhajja, Jerusalenankir “walja” cristianonakaw Marian utapan orañatak tantachatäsipkäna, Mariajj Marcosan mamapänwa. Pedrojj mä milagro toqe carcelat mistkäna ukhas uka utaruw purirakïna (Hech. 12:12). Qhepatjja cristianonakajj uka utanwa tantachasjjapjjäna, Marcosas uka utanwa jilsurakpachäna. Ukhamatwa Jesusan nayrïr discipulonakapar sum uñtʼpachäna, ukarakiw Jesusar arkañatakis yanaptʼpachäna.

Nayrïr cristiano congregacionanakar visitapkäna uka superintendentenakaruw Marcosajj wal yanaptʼäna. Nayraqatajj Pablompir Bernabeampir yanaptʼäna, jupanakajj Siriankir Antioquía markaruw sarapjjäna (Hech. 12:25). Kunapachatï Pablompi Bernabeampejj misionerot nayrïr kuti viajipkäna ukhajja, Marcosajj jupanakampiw saräna. Nayraqatajj Chipre markaruw sarapjjäna, ukatjja Asia Menor toqeruw sarapjjarakïna. Uka cheqatwa Marcosajj jupanakar jaytasajj Jerusalenar kuttʼjjäna (Hech. 13:4, 13). Hechos 15 capitulojja, Pablompi Bernabeampejj Marcosat toqesipkäna uka toqetwa parli, kunjamsa Marcosampi Bernabeampejj Chipre markan misionerot servipjjäna uka toqetsa parlarakiwa (Hech. 15:36-39).

60 jan ukajj 61 maranjja, Marcosajj mayampiw Pablompejj trabaj-jjäna, ukhamätapat kuna jan waltʼayasiñatï nayrajj utjkäna ukajj suma askichatäjjatapwa uñachtʼayistu. Pablojj Roma markan carcelan llawintatäskäna ukhajja, Colosas markankir congregacionarojj akham sasaw qellqäna: “Nayamp chika carcelan llawintat Aristarco jilatasa Bernabean Marcos primopasa aruntanipjjaraktamwa. (Uka Marcos jilatatwa nanakajj akham sasin ewjjanipjjayäsma: ‘Jumanakan ukar jutkani ukhajja, sum katoqtʼapjjäta’ sasa)” (Col. 4:10). Uka arunakajja, Pablojj jupa lanti Roma markat Colosas markar Marcosar khitañ amtatapwa uñachtʼayistu.

Marcosajj Pedrompiw mä tiempojj Babilonian trabajïna (inas ukhajj 62, 63, 64 maranakächïna). Kunjamtï aka libron 10 capitulopan qhanañchkejja, Pedrompi Marcosampejj wali sumwa apasipjjäna, ukatwa Pedrojj Marcosat akham säna: “Jupajj wawajäkaspas ukhamawa” sasa (1 Ped. 5:13).

65 mara jakʼanakanjja, kunapachatï Pablojj Roma markan carcelan llawintat uñjaskäna ukhajja, Éfeso markankaskäna uka Timoteo yanapiriparojj akham sasaw qellqäna: “Jutkäta ukhajj Marcosaruw irpanïta, jupaw nayarojj Diosar serviñan wal yanaptʼitani” sasa (2 Tim. 4:11). Marcosajj uka arunakarojj jankʼakiw istʼäna, ukatwa Éfeso markat Roma markar saräna. Ukhamasti Pablosa, Bernabeasa, Pedrosa, kunatsa Marcosar wal munasipjjäna uk sum amuysna.

Marcosajj Jehová Diosat mä jachʼa privilegio katoqäna, Diosan amuytʼayatajj Evangelionak taypinkki uka Marcos librwa qellqäna. ‘Kunanaktï qellqkäna ukanakjja, apóstol Pedrow jupar yatiyäna’ sasaw yaqhep jaqenakajj sapjje. Inas ukhamapunïskchïna, kuna laykutejj kunanaktï qellqkäna ukajja, mayni uñjiris ukanak jupar cuenttʼkaspäna mä arunjja Pedros jupar cuenttʼkaspäna ukham qellqatawa. Ukampis Marcosajj sutip apki uka librjja, amuyatajj janiw Pedromp chik Babiloniankaskäna ukhajj qellqkänti, jan ukasti Roma markanwa qellqäna. Marcosajj ‘jan judiöpki uka jaqenakaw libroj liytʼapjjani’ sasaw amuyäna, ukatwa yaqhep arunak latín arut qellqäna, Hebreo arut yaqhep arunaksti sum amuyasiñapatakiw traducirakïna.

a “Marcosajj kunayman lurañanakampiw phoqäna” sat recuadro uñjjattʼäta.

b “Timoteojj ‘suma yatiyäwinak yatiyasiñapatakiw’ wal chʼamachasïna” sat recuadro uñjjattʼäta.

    Aymara qellqatanaka (2005-2025)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki