Watchtower INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Watchtower
INTERNETANKIR BIBLIOTECA
Aymara
ʼ
  • kʼ
  • tʼ
  • pʼ
  • chʼ
  • qʼ
  • BIBLIA
  • QELLQATANAKA
  • TANTACHÄWINAKA
  • w19 diciembre págs. 8-13
  • Jehová Diosaw libre jakasiñasatak yanaptʼistu

Janiw videojj utjkiti

Disculpapjjeta, janiw aka video uñjañjamäkiti

  • Jehová Diosaw libre jakasiñasatak yanaptʼistu
  • Yatiyañataki, Jehová Diosan Reinopat yatiyaski (congregacionan yatjjatañataki) 2019
  • Jiskʼa pʼeqeñchäwinaka
  • Uka toqet jukʼamp yatjjatañataki
  • JESUSAJJ LIBRE JAKASIÑJJATWA YATIYI
  • ¿KHITINAKAS NAYRAQATAJJ LIBRE JAKASIÑ KATOQAPJJÄNA?
  • WALJA MILLÓN JAQENAKATAKI LIBRE JAKASIÑA
  • Jubileo marampi jutïrin libre jakasiñampi
    Cristianjam Jakañataki ukat Yatiyañataki: Tantachäwin yatjjatañataki (2021)
Yatiyañataki, Jehová Diosan Reinopat yatiyaski (congregacionan yatjjatañataki) 2019
w19 diciembre págs. 8-13

50 YATICHÄWI

Jehová Diosaw libre jakasiñasatak yanaptʼistu

‘Markpachana taqenitaki qhespiyatäña utjatapwa yatiyapjjäta’ (LEV. 25:10).

CANCIÓN 22 Diosan uttʼayatäki uka Reinojj jutpan

¿KUNANAKATSA YATJJATASKAÑÄNI?a

1, 2. 1) ¿Kunarus waljanejj jubileo sasin uñtʼapjje? (“¿Qhespiyasiñ Marajj kunänsa?” sat recuadro uñjjattʼäta). 2) Lucas 4:16-18 textonjja, ¿kuna toqetsa Jesusajj parläna?

YAQHEP markanakanjja, mä reyin 50 maranak apnaqatap amtañatakiw fiestachañ yatipjje. Ukaruw waljanejj jubileo sasin uñtʼapjje. Jaqenakajj mä uru, mä semana jan ukajj jukʼamp tiempow fiestachapjje. Ukampis tukuyjje ukhajja, ratukiw ukat armasjjapjje.

2 Israelitanakajja, ukhamarakiw sapa 50 marajj mä jachʼa fiesta marpach amtapjjerïna, ukaruw Jubileo jan ukajj Qhespiyasiñ Mara sasin uñtʼasïna. Ukajj libre jakasipjjañapatakiw jupanakar yanaptʼäna. ¿Kunatsa jiwasajj uka toqet yatjjatañasa? Qhespiyasiñ Marajja, kuntï Jehová Diosajj wiñay libre jakasiñasatak lurawayki ukwa amtayistu. Jichhürunakansa librew jakasiraksna, Jesusajj ukham jakasiñatwa parläna (Lucas 4:16-18 liytʼañataki).

¿Qhespiyasiñ Marajj kunänsa?

‘Sapa 50 maraw mä jachʼa fiesta amtapjjañama’ sasaw Jehová Diosajj israelitanakar mayïna. Ukajj Qhespiyasiñ Mara sasin uñtʼatänwa. Israelitanakajj Suma Oraqer mantapkäna ukhatpachajja, sojjta maranakaw yapuchapjjañapäna yapunaksa apthapipjjañaparakïna. Paqallqöri marasti samarañ maränwa. Uka maranjja, janiw yapu lurapjjañapäkänti, janirakiw uvan laphinakapsa khuchurapjjañapäkänti. Qhespiyasiñ Mara amtañatakejja, paqallqo kutiw paqallqo maranak jaktʼapjjañapäna (7 × 7 = 49). Qhepa marasti, phesqa tunkïri marajja, Qhespiyasiñ Maränwa. Israelitanakajj kunapachatï Suma Oraqer mantapkäna uka marat jaktʼsna ukhajja, Qhespiyasiñ Marajj 1424 (antes de Cristo) marana tisri phajjsinwa nayrïr kutejj amtasïna (Lev. 25:2-4, 8-10).

Esclavöpkäna uka jaqenakaw Qhespiyasiñ Maran librëjjapjje, familiaranakapaw jupanakar qhomantir jutasipkaraki

Israel markanjja, Qhespiyasiñ Marajj wali kusiskañ maränwa, esclavonakajj markaparuw kuttʼjjapjjerïna, familiaranakapampiw jikisjjapjjarakirïna. (Párrafo 3).b

3. Levítico 25:8-12 textorjamajja, ¿kunjamsa Qhespiyasiñ Marajj israelitanakar yanaptʼäna?

3 Jesusajj parlkäna uka libre jakasiñat sum amuytʼañatakejja, kuntï Diosajj israelitanakar Qhespiyasiñ Maran lurapjjañap maykäna uka toqetwa yatjjatañasa. Diosajj jupanakar akham sänwa: “Phesqa tunka mara purinjjepansti jumanakajj uka mararojj mä qhespiyasiñ maratwa katoqapjjäta; uka marasti qhespiyasiña maräniwa, uka marasti taqe markpachana taqenitaki qhespiyatäñajja utjatapwa yatiyapjjäta. Uka marasti taqe jaqewa utaparu kuttʼjjani familiapan ukaru, ukhamarak oraqenakapsa tumpasjjarakini” sasa (Levítico 25:8-12 liytʼañataki). Pasïr yatichäwinjja, sábado uru guardañajj kunjamsa israelitanakar yanaptʼäna ukwa yatjjatawaytanjja. Jichhajja, kunjamsa Qhespiyasiñ Marajj jupanakar yanaptʼäna ukwa yatjjatarakiñäni. Mä israelitajj manunakap pagañatakejj oraqepsa aljkaspa ukham sañäni. Qhespiyasiñ Maranjja, oraqep kuttʼayapjjañapänwa. Ukhamajj wasitampiw oraqejj jupankjjäna, wawanakapar churañatak herencias janiw aptʼaskänti. Yaqha toqet amuytʼarakiñäni, mä israelitajj manup pagañatakejja, mä wawapa jan ukajj jupa pachpaw esclavot aljasirïna. Ukampis Qhespiyasiñ Maranjja, esclavonakajj ‘familiapan ukaruw’ kuttʼjjapjjerïna. Ukatwa ‘mä urun wasitampiw libre jakasjjä’ sasin suyapjjerïna. Cheqas Qhespiyasiñ Mara utjatapajja, Jehová Diosajj servirinakapat qhawqsa llakisi ukwa uñachtʼayistu.

4, 5. Israelitanakajj amtapjjerïkäna uka Qhespiyasiñ Marat yatjjatañajja, ¿kunatsa wali wakiskirejja?

4 ¿Kunjamsa Qhespiyasiñ Marajj israelitanakar yanaptʼarakïna? Moisés toqejja, Jehová Diosajj akham sänwa: “Ukhamatwa jumanak taypinjja pobrenakajj jan utjkaniti, Tatitu Diosamasti bendecirakïtamwa kawkïri oraqtejj churktam ukanjja” sasa (Deut. 15:4). Ukampis jichhürunakanjja, qamirinakajj jukʼampiw qamiriptapjje, pobrenakas jukʼampiw pobreptapjjaraki.

5 Cristianonakajj janiw Moisesan Leyiparjam sarnaqjjtanti. Ukhamajj esclavonakar antutañ toqet parlir leyinaksa, manunak pagañ toqet parlir leyinaksa, oraqe kuttʼayañ toqet parlir leyinaksa janiw phoqjjtanti (Rom. 7:4; 10:4; Efes. 2:15). Ukampis Qhespiyasiñ Marat yatjjatañajja jiwasatakejj wali wakiskiriwa. ¿Kunatsa? Kuntï Jehová Diosajj israelitanakar lurapjjañap maykäna ukwa amtayistu. Jichhürunakansa librew jakasiraksna.

JESUSAJJ LIBRE JAKASIÑJJATWA YATIYI

6. ¿Jaqenakajj kunat qhespiyatäñsa muntajja?

6 Niyakejjay juchan esclavopästanjja, taqeniw qhespiyatäñ muntanjja. Juchanïtas laykuw chuymankipsttansa, usunttansa, jiwtansa. Espejot uñkatastan jan ukajj usuntasin doctorar sartan ukhaw juchan esclavopätas amuyastanjja. Ukhamarakiw juchar purtʼasstan ukhajj wal llakistanjja. Apóstol Pablojja, ‘juchan leyipajj mä presor uñtataw’ katuntitu sasaw säna. Ukatsti akham sarakïnwa: “¡Wali llakkañ jaqëtwa! ¿Khitikis akham jiwañar apir cuerpot salvitani?” sasa (Rom. 7:23, 24).

7. ¿Kunsa Isaías profetajj libre jakasiñ toqet qellqäna?

7 Jehová Diosaw kunjamatsa juchat qhespiyatäsna uk wakichawayi. Cheqas Jesús toqekiw juchat qhespiyatäsna. Isaías profetajj jutïrin libre jakasiñaw utjani sasaw mä profecía qellqäna. Ukajja, israelitanakajj Qhespiyasiñ Maran libre jakasiñ katoqapkäna ukat sipansa jukʼamp sumäniwa sasaw säna. Uka profeciajja, Jesusajj aka oraqer jutkäna ukhat 700 jila maranak nayraw qellqasïna. Isaiasajj akham sänwa: “Tatitun ajayupajj nayjjankiwa, Tatiturakiw nayarojj yaqhachasitu; pobrenakaru suma yatiyäwinak yatiyiriw khitanitu, llaktʼatanakaru chuymachañataki, preso katuntatanakaru qhespiyat sarnaqasiñ yatiyiri” sasa (Is. 61:1). Uka profeciajj khititsa parli uk uñjañäni.

8. ¿Khititsa Isaiasan profeciapajj parlaski?

8 Libre jakasiñjjat parlir uka wakiskir profeciajja, Jesusajj predicañ qalltkäna ukhaw phoqasiñ qalltäna. Jesusajja, jilskäna uka Nazaret markankir sinagoganwa Isaiasan uka profeciap liytʼäna. Uka sinagogan walja judionakaw tantachatäsipkäna. Ukatjja, jupa pachpatwa akham säna: “Jehová Diosan espiritupaw nayjjanki. Jupaw pobrenakar suma yatiyäwinak yatiyañatakejj nayar ajllisitu. Katuntatanakar libre jakasiñjjat yatiyañataki, juykhunakar uñjayañataki, aynachtʼatanakar salvañatakiw khitanitu. Jehová Diosamp suma uñjatäñ marat yatiyañatakiw khitanitu” sasa (Luc. 4:16-19). ¿Kunjamsa Jesusajj uka arunak phoqäna?

¿KHITINAKAS NAYRAQATAJJ LIBRE JAKASIÑ KATOQAPJJÄNA?

Jesusajj Nazaret markankir sinagoganwa mä rollo liytʼaski

Jesusajj libre jakasiñjjatwa Nazaret markankir sinagogan yatiyi. (Párrafos 8, 9).

9. Jesusajj jakkäna uka tiempon jakir jaqenakajja, ¿kunsa suyapjjpachäna?

9 Nayrïr patak maranakanjja, kuntï Isaiasajj arskäna Jesusas liytʼkarakïna uka profecía phoqasirwa jaqenakajj uñjapjjäna, jupanakajj libre jakasiñwa qalltapjjäna. Jesusajj akham sänwa: “Kuntï jumanakajj istʼapkta uka qellqatajj jichhüruw phoqasi” sasa (Luc. 4:21). Uka arunak istʼirinakat waljanejja, romanonakat qhespiyatäñwa suyapjjpachäna. Jesusan arkirinakapas ukwa suyapjjarakpachäna. Qhepatjja, jupanakat paninejj akham sapjjänwa: “Nanakajj jupaw Israel markar salvañatakejj ajllitäpacha sasaw suyasipkayäta” sasa (Luc. 24:13, 21). Romanonakajj jaqenakar walsa tʼaqesiyapkchïnjja, Jesusajj janiw arkirinakaparojj ‘jupanak contra saytʼasipjjasmawa’ sasin siskänti. Antisas akham sänwa: “Cesarankkis ukjja, Cesarar churapjjam” sasa (Mat. 22:21). Ukhamajj uka tiemponjja, ¿kunjamsa Jesusajj jaqenakar libre jakasipjjañapatak yanaptʼäna?

10. ¿Kunat qhespipjjañapatakis Jesusajj jaqenakar yanaptʼäna?

10 Diosan Yoqapajja, aka pä toqet jaqenakar qhespiyañatakiw aka oraqer jutäna. Maya, religión pʼeqtʼirinakajj jan phoqañjam kʼari yatichäwinakwa yatichapjjäna, Jesusajj ukat qhespipjjañapatakiw jaqenakar yanaptʼäna. Uka tiemponjja, judionakat waljaniw jaqenakan costumbrenakaparjama, kʼari yatichäwinakarjam sarnaqañatak obligatäpjjäna (Mat. 5:31-37; 15:1-11). ‘Diosar servipjjañapatakiw yaqhanakar yanaptʼapjjta’ siri jaqenakajja, janiw Diosarojj sum servipkänti, ukhamajj juykhüpkaspas ukhamapjjänwa. Mesiasarusa yatichäwinakaparus janiw iyawsapkänti, ukham lurasajj juykhukïsipkänwa, janirakiw juchanakapatsa perdonatäpkänti (Juan 9:1, 14-16, 35-41). Ukampis Jesusajja, kunatï cheqäki ukwa llampʼu chuyman jaqenakar yatichäna, yateqaskaywa sarnaqarakïna. Ukhamatwa jupanakarojj kʼari yatichäwinakat qhespipjjañapatak yanaptʼäna (Mar. 1:22; 2:23-3:5).

11. ¿Kunjamsa Jesusajj jaqenakar qhespiyarakistu?

11 Paya, Jesús toqew jaqenakajj juchan esclavopäñat qhespiyatäpjje. Jaqenakajj Jesusan jiwataparuw confiyapjjañapa, sarnaqatapampis ukar confiyapjjatapwa uñachtʼayapjjañapa, ukhamatwa Diosajj Jesusan jiwatapjjarojj juchanakap perdonaspa (Heb. 10:12-18). Jesusajj akham sänwa: “Yoqatï jumanakar libre jakasiñ churapjjätam ukhajja, cheqpachapuniw libre jakasipjjäta” sasa (Juan 8:36). Uka libre jakasiñajja, israelitanakajj Qhespiyasiñ Maran libre jakasiñ jikjjatapkäna ukat sipansa jukʼamp sumänwa. Sañäni, mä esclavojj Qhespiyasiñ Maran librëjjasajj wasitampiw esclavöspäna, ukhamarus qhepat jiwjjarakïspänwa.

12. Jesusajj libre jakasiñjjat yatiykäna ukajja, ¿khitinakarus nayraqat yanaptʼäna?

12 Pentecostés urun 33 maranjja, Jehová Diosajj espíritu santompiw apostolonakarusa Jupat jan jitheqtir jaqenakarus alajjpachar sarapjjañapatak ajllïna. Jupanakarojj wawanakaparjamaw katoqäna, tiempompejja alajjpachan Jesusamp chika apnaqapjjañapatakiw jaktayañaparakïna (Rom. 8:2, 15-17). Ukhamajja, Jesusajj libre jakasiñjjata Nazaret markankir sinagogan yatiykäna ukajja, jupanakaruw nayraqat yanaptʼäna. Jupanakajja, janiw religión pʼeqtʼirinakan costumbrenakaparjama yatichäwinakaparjam sarnaqañatak obligatäjjapjjänti, ukanakajj Qellqatanak contränwa. Jehová Diosajja, jiwañar apki uka juchat librëpkaspas ukhamwa jupanakar uñjäna. Cristianonakatakejj Qhespiyasiñ Marajja, Criston arkirinakapar alajjpachar sarapjjañapatak ajlliskäna ukhaw 33 maran qalltäna, Jesusajj Waranqa Maranak Apnaqañ tukuyjjani ukhaw tukuyarakini. ¿Kuna bendicionanaksa ukhakamajj katoqañäni?

Cristianonakatak Qhespiyasiñ Mara

  1. 30 mara: Jesusajj libre jakasiñjjatwa Nazaret markankir sinagogan yatiyäna (Luc. 4:21).

  2. 33 mara: Cristianonakatakejj Qhespiyasiñ Marajja, Criston arkirinakapar alajjpachar sarapjjañapatak ajlliskäna ukhaw qalltäna (Rom. 8:2, 15-17).

  3. JICHHÜRUNAKA: Alajjpachar sarañatak ajllitanakajja, walja bendicionanakwa cristianonakatak Qhespiyasiñ Mara utjatapat katoqapjje.

  4. WARANQ MARANAKA: Cristojj Waranq Maranak Apnaqkani ukhajja, jan juchanëjjapjjañapatakiw jaqenakar yanaptʼani.

  5. CRISTOJJ WARANQA MARANAK APNAQAÑ TUKUYJJANI UKAPACHA: Jesusajj Waranqa Maranak Apnaqañ tukuyjjani ukhaw cristianonakatak Qhespiyasiñ Marajj tukuyarakini. Ukhajj jaqenakajj janiw juchanëjjapjjaniti ni jiwjjapjjanisa (Rom. 8:21).

WALJA MILLÓN JAQENAKATAKI LIBRE JAKASIÑA

13, 14. ¿Khitinakas libre jakasipjjarakispa?

13 Jichhürunakanjja, humilde chuymani walja millón jaqenakaw ‘yaqha ovejanaka’ sasin uñtʼatäpjje, jupanakajj kunayman markanakatäpjjewa (Juan 10:16). Jehová Diosajj janiw jupanakarojj alajjpachan Jesusamp chika apnaqapjjañapatak ajllkiti, jan ukasti aka oraqenwa wiñayatak jakapjjani sasaw Bibliajj qhanañchi. ¿Jiwasajj ukti suyaraktanjja?

14 Jesusamp chika apnaqapkani ukanakajj walja bendicionanakwa katoqapjje. Jiwasanakajj uka bendicionanakat mä qhawqha katoqaraktanwa. Sañäni, Jesusan jiwatapar confiyatas laykuw Diosarojj juchanakasat perdón mayissna. Ukhamätapatwa Diosampejj sum apastanjja, suma conciencianirakïtanjja (Efes. 1:7; Apoc. 7:14, 15). Aka toqet amuytʼarakiñäni, kʼari yatichäwinak jaytasajj walja bendicionanakwa katoqtanjja. Jesusajj akham sänwa: “Kunatï cheqäki ukwa uñtʼapjjäta, ukaw libre jakasiñ churapjjarakïtam” sasa (Juan 8:32). Ukham librësajj kusisitaw jakastanjja.

15. 1) ¿Kunanakatsa jutïrin librëjjañäni? 2) ¿Kuna bendicionanaksa jutïrin katoqañäni?

15 Jutïrin jukʼamp librëjjañäniwa. Mä jukʼa tiempotjja, Jesusajj falso religionanakarusa jan wali gobiernonakarusa chhaqtayaniwa. Ukampis Diosajja, ‘walja jaqenaka’ sasin uñtʼatäpki uka servirinakaparojj jarkʼaqaniwa, walja bendicionanakwa paraison churarakini (Apoc. 7:9, 14). Diosajj walja jaqenakaruw jaktayarakini, khitinakatï Jupar serviñ ajllipkani ukanakajja, janiw usuntjjapjjaniti ni chuymankipstapkanisa, janirakiw jiwjjapjjaniti (Hech. 24:15).

16. ¿Jutïrin kunjamsa jaqenakajj jakasipjjani?

16 Waranqa Maranak Apnaqkani ukhajja, Jesusasa jupamp chika apnaqerinakasa jaqenakarojj jan usuntapjjañapataki, Jehová Diosampi jukʼamp sum apasipjjañapatakiw yanaptʼapjjani. Uka tiemponjja, israelitanakajj Qhespiyasiñ Maran libre jakasiñ katoqapkäna ukat sipans jukʼamp librew jakasipjjani. Khitinakatï Jehová Diosat jan jitheqtapkani ukanakajj perfectöpjjaniwa, janirakiw juchachasjjapjjaniti.

Cristianonakatak Qhespiyasiñ Maranjja kunanakas pasäna kunanakas pasani ukwa aka recuadrojj uñachtʼayi, ukanjja 30 marat qalltasina Cristojj Waranqa Maranak Apnaqañ tukuyjjani ukhakamaw uñsti

Machaq mundonjja, kusisitaw kunaymaninak lurañäni. (Párrafo 17).

17. Isaías 65:21-23 textorjamajja, ¿kunjamsa Diosan servirinakapajj jutïrin jakapjjani? (Nayrïr paginankir dibujo uñjjattʼäta).

17 Isaías 65:21-23 (liytʼañataki) textonjja, aka oraqen jakañajj jutïrin kunjamänisa uka toqetwa parli. Diosan servirinakapajj janiw jan kun luras jakapkaniti, jan ukasti kunjamtï Bibliajj siskejja taqeniw kusiskañ trabajonïpjjani, kuntï lurapkani ukas janiw inamayäkaniti. Cristojj Waranqa Maranak Apnaqañ tukuyjjani ukhajja, “Diosan luratanakapajj tukusir cuerpon esclavopjam jakañatjja, librëjjapjjaniwa, Diosan wawanakapjamaw libre jakapjjarakini” (Rom. 8:21).

18. Jaqenakajj jutïrin kusisitaw jakasipjjani sasin ¿kunatsa sissna?

18 Jehová Diosajj kunjamtï israelitanakarojj trabajipjjañapatakisa samartʼapjjañapatakis yanaptʼkänjja, ukhamarakiw servirinakaparojj Cristojj Waranqa Maranak Apnaqkani ukhajj yanaptʼani. Kunjamtï Diosar adorañajj jichhürunakan kusisit jakasiñatak yanaptʼkistojja, ukhamarakiw Paraison kusisit jakasiñatak yanaptʼistani. Diosat jan jitheqtirinakajj taqeniw kusisit jakasipjjani. ¿Kunatsa? Taqeniw kusiskañ trabajonïpjjani Jehová Diosarus servipjjarakini, ukatwa kusisitäpjjani.

¿KUNJAMSA AKA JISKTʼANAKAR QHANAÑCHTʼASMA?

  • ¿Kunarus israelitanakajj Qhespiyasiñ Mara sasin sapjjerïna, ukat kunjamsa ukajj jupanakar yanaptʼäna?

  • Alajjpachar sarañatak ajllit cristianonakarojja, ¿kunjamsa Jehová Diosajj libre jakasipjjañapatak yanaptʼawayi?

  • ‘Yaqha ovejanaka’ sasin uñtʼatäpki ukanakarojja, ¿kunjamsa Jehová Diosajj libre jakasipjjañapatak jutïrin yanaptʼani?

CANCIÓN 142 Kuntï jutïrin katoqkañäni uk suytʼasipkakiñäni

a Moisesan Leyipanjja, Qhespiyasiñ Mara (Jubileo) amtapjjañapatakiw Jehová Diosajj israelitanakar mayïna. Uk amtañajj wali wakiskirïnwa. ¿Kunatsa? ‘¡Libre jakasiñ maraw Israel markar purini!’ sasaw yatiyasirïna. Cristianonakajj janiw Moisesan Leyiparjam sarnaqjjtanti, ukampis Qhespiyasiñ Marat yatjjatañajj jiwasatak wali wakiskiriwa. Aka yatichäwinjja, Israel markan Qhespiyasiñ Marajj utjkäna ukampi, Jehová Diosajj kuntï jiwas layku lurawayki ukampejj kunansa niya kikpaki uka toqetwa yatjjataskañäni.

b DIBUJOT JUKʼAMP QHANAÑCHTʼAÑATAKI: Esclavöpkäna uka chachanakajja, Qhespiyasiñ Maranwa librëjjasajj markapar kuttʼjjapjje, jupanakajj familiaranakapampiw jikisisipki.

    Aymara qellqatanaka (2005-2025)
    Mistuñataki
    Mantañataki
    • Aymara
    • Apayañataki
    • Kunjamtï munkta ukarjam askichañataki
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Ak amtañamapuniwa
    • Aka amtanakanïpjjtwa
    • Configuración de privacidad
    • JW.ORG
    • Mantañataki
    Apayañataki