iDusidusi ni iVola ni Soqoni ni Bula vaKarisito kei na Cakacaka Vakaitalatala

MAJI 6-12

IYAU MAI NA VOSA NI KALOU | 1 VEIGAUNA 23-26

“Tuvanaki Vinaka na Sokalou ena Valenisoro”

it-2 241

Livai

E tuvanaki vinaka nodra cakacaka na Livai ena gauna i Tevita, e lesi ira na raica tiko na cakacaka, vakailesilesi, turaganilewa, ivakatawa ni matamata, kei ira na dauniyau. Era wili kina e levu era vukei ira na bete ena valenisoro, rara ni vale, kei na valenikana mera veivuke ena vakarautaki ni isoro, vakacaboisoro, vakasavasavataki na iyaya vakatabui, vakarautaki ena ivakarau, vakarautaki na kena levu, kei na nodra itavi na yadra. Era tuvanaki na Livai daulagasere ena 24 na iwasewase me vaka ga na nodra iwasewase na bete qai veiveisau tiko. Na nodra itavi e vakatau ena vakawirimadigi. Na iwasewase tale ga e yadrava na matamata e digitaki va qori.—1Ve 23, 25, 26; 2Ve 35:3-5, 10.

it-2 686

Bete

E tuvanaki na nodra veiqaravi na bete ena valenisoro, era tuvanaka qori na vakailesilesi. Eso na itavi e vakatau ena vakawirimadigi. E 24 na iwasewase, ena veiqaravi ena dua na macawa e dua na iwasewase. Era na veiqaravi vakarua ena dua na yabaki. Kena irairai nira veiqaravi kece na bete ni dau caka na soqo e vakayacori e veiyabaki, ni cabori kina e vica na udolu na isoro era kauta yani na lewenivanua, me vaka na vakatabui ni valenisoro. (1Ve 24:1-18, 31; 2Ve 5:11; vakatauvatana 2Ve 29:31-35; 30:23-25; 35:10-19.) Rawa ni veiqaravi ena so tale na gauna na bete, ia me kua ni vakataotaka nona cakacaka na bete e veiqaravi tiko ena gauna ya. E tukuni ena nodra ivakavuvuli na rapai, ni gauna e bula kina e vuravura o Jisu era sa lewe levu sara na bete. Na nodra veiqaravi ena dua na macawa sa wasei tale vei ira na dui vuvale ena nodra iwasewase, era veiqaravi kina na vuvale me dua se sivia na siga me vakatau ena levu ni nodra vuvale.

it-2 451-452

iVakatagi kei na Sere

Ni vakarau tara na valenisoro i Jiova, e tuvanaka o Tevita e 4,000 na Livai ena itavi ni ivakatagi. (1Ve 23:4, 5) E le 288 vei ira qori era “vakavulici mera sere vei Jiova, era kenadau kece.” (1Ve 25:7) Na ituvatuva qo e liutaka e tolu na daunivakatagi eratou kenadau, o Esafa, Imani, kei Jitucuni (na yacana tale ga o Icani). Eratou kawa ni luvena tagane o Livai, ya o Kerisomi, o Koaca, kei Mirari. Eratou okati gona ena ituvatuva ni lagasere ena valenisoro na tolu na vuvale nei Livai. (1Ve 6:16, 31-33, 39-44; 25:1-6) E 24 taucoko na luvedratou na tolu na tagane qo, era wili tiko ena 288 na daunivakatagi era kenadau. Era lesi na 24 na tagane qori ena vakawirimadigi mera liutaka e dua na iwasewase ni ivakatagi. Ena nona iwasewase ena tiko kina e 11 tale na “kenadau,” era digitaki eso na luvena tagane kei na so tale na Livai. Ena sala qori o ira na le 288 ([1 + 11] × 24 = 288) na Livai era kenadau ena ivakatagi, era wase ena 24 na iwasewase ni vuli me vakataki ira na bete. Sa qai vo e le 3,712 ‘era vuli tiko.’ Ke ra wase, ena rauta ni 155 era na tiko ena 24 na iwasewase. Kena ibalebale e dua na kenadau ena vakavulica e rauta ni 13 na Livai ena vuli sere kei na veituberi. (1Ve 25:1-31) Nira bete na dau uvu biukila, era na tomani ira na Livai daulagasere.—2Ve 5:12; vakatauvatana Tvl 10:8.

it-1 898

iVakatawa ni matamata

Ena Valenisoro. Ni bera ni mate o Tui Tevita, e tuvanaki ira na Livai kei ira na veiqaravi ena valenisoro, wili kina o ira na ivakatawa ni matamata era le 4,000. Na nodra iwasewase ena lai veiqaravi me vitu na siga. Era na yadrava na vale i Jiova, mera dolava qai sogota na kena katuba ena kena gauna. (1Ve 9:23-27; 23:1-6) Eso era qarava eso tale na itavi, mera kumuna na cau era biuta na lewenivanua me vakayagataki ena valenisoro. (2Tu 12:9; 22:4) Dua na gauna e muri ni lumuti Joasi me tui o Jioiata na bete levu, era lesi eso mera yadrava na matamata ni valenisoro me taqomaki Joasi vei Ranadi Acalaia ni via kovea na veiliutaki. (2Tu 11:4-8) Ni vakarusai ira na dauqaravi matakau o Tui Josaia, era veivuke na ivakatawa ni katuba me kau tani mai na valenisoro na iyaya e dau vakayagataki ena sokalou vei Peali. Era vakamai ena taudaku ni koro.—2Tu 23:4.

MAJI 20-26

IYAU MAI NA VOSA NI KALOU | 2 VEIGAUNA 1-4

“Vakatulewa ca o Tui Solomoni”

it-1 174 ¶5

Mataivalu

Ni veiliutaki o Solomoni, e tekivu kina na itukutuku vou ni mataivalu e Isireli. E vakilai na vakacegu ena nona veiliutaki, ia e vakalevutaka na ose kei na qiqinivalu. (Raica QIQINIVALU.) Levu na ose qori era voli se kau mai Ijipita. E tara e levu na koro e Isireli mera maroroi kina. (1Tu 4:26; 9:19; 10:26, 29; 2Ve 1:14-17) Ia e sega ni vakalougatataka o Jiova na ka e cakava qori o Solomoni, e malumalumu na mataivalu ni Isireli ni mate o Solomoni, e tawase tale ga na matanitu. Dua na gauna e muri e vola o Aisea: “Era rarawa na lako sobu i Ijipita mera kere veivuke, o ira na vakararavi ena ose, era nuitaka na qiqinivalu baleta ni levu sara kei na osenivalu ni kaukaua. Ia era sega ni rai vua na Yalosavasava ni Isireli, era sega ni qarai Jiova.”—Ais 31:1.

it-1 427

Qiqinivalu

E sega ni levu na qiqinivalu e Isireli me yacova nona gauna o Solomoni. Na vuna ni a vakarota o Jiova vua na tui me kua ni vakalevutaka na iwiliwili ni ose, ni sega ni vakatau kina na taqomaki ni matanitu. E lailai kina na qiqinivalu, ni vinakati na ose me vakayagataki na qiqinivalu. (Vkr 17:16) E tukuna o Samuela vei ira na lewenivanua na ka e namaka vei ira na nodra tui, e kaya: “Ena kauti ira na luvemuni tagane me biuti ira ena nona qiqi.” (1Sa 8:11) Ni rau saga o Apisalome kei Atonaija me rau tui, rau vodo sara ena qiqinivalu era cici tiko e liu e 50 na tagane. (2Sa 15:1; 1Tu 1:5) Ni vakadrukai tui Sopa o Tevita, e maroroya e 100 na ose ni qiqinivalu.—2Sa 8:3, 4; 10:18.

Ni vakalevutaka na mataivalu ni Isireli o Tui Solomoni, e vakalevutaka na qiqinivalu me 1,400. (1Tu 10:26, 29; 2Ve 1:14, 17) E tiko e Jerusalemi kei na so tale na tauni e kilai me koro ni qiqinivalu, e tu kina na iyaya me maroroi vinaka kina na qiqinivalu.—1Tu 9:19, 22; 2Ve 8:6, 9; 9:25.

MAJI 27–EPERELI 2

IYAU MAI NA VOSA NI KALOU | 2 VEIGAUNA 5-7

‘Ena Tiko Kina na Lomaqu ena Veigauna Kece’

it-2 1077-1078

Valenisoro

Kena itukutuku. A tiko na valenisoro me yacova na 607 B.G.V., e qai vakarusa na mataivalu kei Papiloni e liutaka o Tui Nepukanesa. (2Tu 25:9; 2Ve 36:19; Jr 52:13) Nira sokalou lasu e levu na Isireli, e vakatara na Kalou mera valuti Juta kei Jerusalemi eso tale na matanitu, era kauta laivi na iyau ena valenisoro. Ena so tale na gauna e sega ni qaravi vinaka na valenisoro. E butakoca o Tui Sisaki e Ijipita na kena iyau (993 B.G.V.) ena gauna i Riopoami na luvei Solomoni, ni oti ga e 33 na yabaki na kena vakatabui. (1Tu 14:25, 26; 2Ve 12:9) E doka na vale i Jiova o Tui Esa (977-937 B.G.V.), ia e saga me vaqumi Tui Penietati na iMatai, e Siria me taqomaki Jerusalemi kina. E vakauta na siliva kei na koula mai na valenisoro me muduka kina o Siria nona veiyalayalati kei Pasa na tui Isireli.—1Tu 15:18, 19; 2Ve 15:17, 18; 16:2, 3.

EPERELI 10-16

IYAU MAI NA VOSA NI KALOU | 2 VEIGAUNA 8-9

“E Mareqeta na Vuku na Ranadi ni Sipa”

it-2 990-991

Solomoni

E “druka sara ga” na ranadi ni raica na totoka ni valenisoro kei na vale i Solomoni, nodra cakacaka na dauveiqaravi ena teveli kei ira na kauta na mena, nodra isulu na dauveiqaravi, kei na isoro kama e cabori wasoma ena valenisoro, e kaya, “Raica! E lailai ga na ka e tukuni vei au. Oni sa rui vuku, oni rawati kemuni ni vakatauvatani kei na itukutuku au rogoca.” E kaya nira marau na nona dauveiqaravi na tui. E vakacaucautaki Jiova tale ga ni lomani Isireli ena nona lesi Solomoni me tui me vakaraitaka na lewadodonu kei na cakadodonu.—1Tu 10:4-9; 2Ve 9:3-8.

Vakekeli ena Vosa ni Kalou

it-2 1097

iDabedabe Vakatui

E dua ga na idabedabe vakatui e Isireli e vakamacalataki vakamatailalai, oya na kena e cakava o Solomoni. (1Tu 10:18-20; 2Ve 9:17-19) Kena irairai ni tiko ena “Olo ni iDabedabe Vakatui,” na vale e tara e Ulu i Moraia e Jerusalemi. (1Tu 7:7) Qo e ‘dua na idabedabe levu vakaturaga e caka ena tabua qai botani ena koula savasava, e mokimokiti na ulu ni idabedabe vakaturaga, e vakaitavatavaniliga.’ E rairai vakayagataki sara ga na tabua me caka kina na idabedabe vakatui, ia na ivakarau ni tarataravaki e vakayacori ena valenisoro e dusia ni a irairai ta ena kau qai botani ena koula savasava, e ukutaki vakalevu ena tabua. Ni dua e raica, ena nanuma ni caka sara ga na idabedabe ena tabua kei na koula. E tukuni ena iVolatabu ni ono na ikabakaba ina idabedabe vakatui, e kaya tale ga: “Erau duri volekata na itavatavaniliga e rua na laione. E duri tu ena ono na ikabakaba qori e 12 na laione, ena mua yadua ni ono na ikabakaba.” (2Ve 9:17-19) E veiganiti ni vakayagataki na laione ni dusia na veiliutaki. (Vte 49:9, 10; Vta 5:5) Na 12 na laione e rairai dusia na 12 na yavusa ni Isireli, me vakaraitaka nodra vakamalumalumu kei na nodra tokoni koya e veiliutaki ena idabedabe qori. E sema vata kei na idabedabe vakatui e dua na itutuniyava koula. E uasivia na vo ni idabedabe vakatui ena gauna ya na idabedabe vakatui qo ni caka mai na tabua kei na koula qai tu vata kei na laione totoka. Era kunea na daukelikeli na idabedabe vakatui qo, se laurai ena itaba, se vakamacalataki ena ka e ceuti. Me vaka ga e tukuna o koya e vola na kena itukutuku: “E sega ni dua na matanitu e va qo na ka e cakava.”—2Ve 9:19.

EPERELI 17-23

IYAU MAI NA VOSA NI KALOU | 2 VEIGAUNA 10-12

“Yaga ni iVakasala Vuku”

it-2 768 ¶1

Riopoami

Era sega ni taleitaka e levu na lewenivanua nona viavialevu o Riopoami kei na nona vakacolasau. Na yavusa ga e tokona na vuvale nei Tevita o Juta kei Penijamini. Era tokoni koya tale ga na bete kei na Livai ena matanitu ruarua, vaka kina eso na lewenivanua ena yavusa e tini.—1Tu 12:16, 17; 2Ve 10:16, 17; 11:13, 14, 16.

Vakekeli ena Vosa ni Kalou

it-1 966-967

Na Timoni e Vaka na iBulibuli ni Me

Nona vosa o Josua ena Josua 24:14 e vakaraitaka ni veisautaka nodra rai na Isireli na sokalou lasu e Ijipita nira tiko e kea. E vakaraitaka o Isikeli ni ivakarau ni sokalou butobuto qori e vakaleqai ira ena dua na gauna balavu. (Isi 23:8, 21) Qori na vuna era kaya kina eso na dauvakadidike ni ivakaro ni Kalou ena vanua talasiga e kena inaki me tarovi ira na Isireli mera kua ni “vakacaboisoro . . . vei ira na timoni era vaka na ibulibuli ni me.” (Vns 17:1-7) Na nona bulia o Jerepoami eso na bete ni “vanua cecere mera qarava na timoni e vaka na ibulibuli ni me kei na luvenibulumakau e bulia o koya,” (2Ve 11:15) e vakaraitaka nira muria tiko na Isireli eso na nodra ivakarau ni sokaloutaki na me e laurai levu tu mai Ijipita, vakabibi ena yasana e ra. E tukuna o Herodotus (II, 46) nira muria na ivakarau ni Ijipita qo o ira na kai Kirisi, ena nodra sokaloutaki Pan kei ira na kalou ni veikau era garogaro. E mani vakamacalataki nira vakaileu, na buidra kei na yavadra e vaka na me. Eso era kaya ni kalou lasu va qo, e veimama na yagona e vaka na manumanu e taka kina nona dau droinitaki o Setani me tiko na buina, e vakaileu, e kasei na kena ququ.

Ia e sega ni kilai se cava mada na ka “vutivutia qo” (seʽi·rimʹ). Eso era tukuna ni me se matakau e vaka na me, ia e sega ni macala na tikina qo. E sega tale ga na ivakadinadina ena tikinivolatabu tale eso. Na vosa qo e rairai dusia tiko ga na ka era vakasamataka o ira na sokaloutaka na kalou lasu qori nira vaka na ibulibuli ni me, se vutivutia na kedra irairai. Se ni tukuni na “me” ena vica na tikinivolatabu e rairai dusia tiko ga na kena vakasisilataki na sokaloutaki ni matakau. Na vosa e vakadewataki me matakau ena levu na tikinivolatabu, e vu mai na vosa e kena ibalebale taumada na “denimanumanu.” Ia e sega ni dusia ni caka mai na denimanumanu na matakau.—Vns 26:30; Vkr 29:17.