Na Sala e Vakacerecerea Kina O Jisu na Yalododonu ni Kalou

“E soli Jisu na Kalou me isoro meda veivinakati kina na kawatamata kei na Kalou nida vakabauta na dra i Karisito. E cakava qo na Kalou me vakaraitaka ni a yalododonu.”—ROMA 3:25.

1, 2. (a) Na cava sara mada e kaya na iVolatabu me baleta na ituvaki ni kawatamata? (b) Na taro cava soti ena veivosakitaki ena ulutaga qo?

E KILAI levu na itukutuku ena iVolatabu me baleta na talaidredre a yaco ena were o Iteni. Eda vakila kece na revurevu ni valavala ca i Atama me vaka e vakamacalataki ena veivosa qo: “Ena vuku ni dua ga na tamata e curu kina i vuravura na ivalavala ca kei na mate ena vuku ni ivalavala ca, mani dewa na mate vei ira na tamata kece ga ni sa valavala ca na tamata kece ga.” (Roma 5:12) Se mani vakacava na noda saga na ka dodonu, eda se dau cala tiko ga, oya na vuna eda vinakata kina me vosoti keda na Kalou. E rarawataka mada ga na tikina qo na yapositolo o Paula: “Na ka vinaka au via cakava au sega ni cakava, ia na ka ca au sega ni vinakata au qai cakava. Au sa vakaloloma dina!”—Roma 7:19, 24.

² Nida sucukaya mai na ivalavala ca, e vinakati meda taroga kina eso na taro bibi: E rawa vakacava vei Jisu na kai Nasareci me galala mai na ivalavala ca, qai cava e papitaiso kina? Na sala cava e vakacerecerea kina na yalododonu i Jiova na bula i Jisu? O koya e bibi duadua, na cava e rawati ena mate i Karisito?

Saqati na Nona Yalododonu na Kalou

3. E vesumonataki Ivi vakacava o Setani?

³ Ena levu ni nodrau sesewa na imatai ni noda itubutubu o Atama kei Ivi, e rau beca kina na cecere ni nona veiliutaki na Kalou rau qai vinakata me liutaki rau ga “na gata makawa, e vakatokai na Tevoro se o Setani.” (Vkta. 12:9) Dikeva mada se yaco vakacava qo. A lomatarotarotaka o Setani na dodonu ni ivakarau ni nona veiliutaki na Kalou o Jiova. E cakava qo ena nona tarogi Ivi: “Oi, sa kaya bagi na Kalou mo drau kakua ni kania na vua ni kau kecega e na were?” E tokaruataka o Ivi na ivakaro matata ni Kalou, oya ni dua ga na vunikau me rau kua ni tara, ke sega rau na mate. Mani beitaka sara na Kalou o Setani ni dau lasulasu. “Drau na sega dina ni mate,” e kaya na Tevoro. A vesumonataki Ivi me vakabauta ni bureitaka tiko na Kalou e dua na ka vinaka, ke kania na vua ni kau ena vaka na Kalou, ena rawa ni lewai koya ga.—Vkte. 3:1-5.

4. E mai lewai vakacava na kawatamata ena veiliutaki i Setani?

⁴ E tukuna tiko o Setani nida na marau cake na tamata ke sega ni lewai keda na Kalou. A sega ni tokona na dodonu ni nona veiliutaki cecere na Kalou o Atama, ni a vakarorogo vua na watina qai tomani koya ena nona kania na vua ni kau vakatabui. Mani sega kina ni rawata na nona veivakadonui o Jiova qai mai vakacolati keda ena veivakalolomataki ni ivalavala ca kei na mate. Ena gauna vata qori, eda sa mai lewai na kawatamata ena veiliutaki i Setani “na kalou ni vuravura qo.”—2 Kor. 4:4, King James Version; Roma 7:14.

5. (a) E dina vakacava o Jiova ina nona vosa? (b) Na inuinui cava e solia na Kalou vei ira na kawa i Atama kei Ivi?

⁵ Ni dau dina ina nona vosa o Jiova, a lewa kina me rau mate o Atama kei Ivi. (Vkte. 3:16-19) E sega ni kena ibalebale qo ni mai seva na nona inaki na Kalou. Kena veibasai ga! Ena nona vakatauitotogitaki Atama kei Ivi, a solia kina o Jiova vei ira na nodrau kawa e dua na inuinui totoka. E cakava qo ena nona vakaraitaka na nona inaki ni na vakatubura e dua na “kawa” ena vakamavoataka o Setani na bukubukuniyavana. Ena qai mavo na bukubukuniyava i koya na Kawa yalataki, ena qai ‘butuqaqia na ulu i Setani.’ (Vkte. 3:15) E vocia vakavudi na iVolatabu na usutu qo me baleta na ka ena cakava o Jisu: “Qo na vuna e vakaraitaki mai kina na Luve ni Kalou, me mai vaqeavutaka na cakacaka ni Tevoro.” (1 Joni 3:8) Ia e vakacerecerei vakacava na yalododonu ni Kalou ena itovo kei na nona mate o Jisu?

Na iBalebale ni Papitaiso i Jisu

6. Eda kila vakacava ni sega ni takavi Jisu na valavala ca i Atama?

⁶ Ni uabula o Jisu, e dodonu me tautauvata na nona uasivi kei Atama ni bera na nona mai valavala ca. (Roma 5:14; 1 Kor. 15:45) Qo e dusia ni dodonu me sucu uasivi o Jisu. E rawa vakacava oya? E vakamatatataka na agilosi o Keperieli vei Meri na tinai Jisu: “Ena sobuti iko na yalo tabu, ena vakaruguti iko na kaukaua i koya e Cecere Duadua. Oya na vuna ena vakatokai kina o koya o na vakasucuma me yalosavasava, na Luve ni Kalou.” (Luke 1:35) Ena gauna e se gone kina o Jisu, a rairai vakamacalataka vua o Meri eso na ka me baleta na nona sucu. Ena dua gona na gauna ni rau kunei Jisu o Meri kei na tamana vakacabecabe o Josefa ena valenisoro, a qai taroga na gone: “Drau sega ni kila ni dodonu meu tiko ena vale nei Tamaqu?” (Luke 2:49) A kila o Jisu ena gauna se gone kina ni Luve ni Kalou. Koya gona, e bibi vua me vakacerecerea tiko ga na yalododonu ni Kalou.

7. Ena sala cava e vakasakiti kina o Jisu?

⁷ A vakaraitaka o Jisu na nona taleitaka na veika vakayalo ena nona dau soqoni wasoma me sokalou. Ni uasivi na nona vakasama, ena tugana qai kila kece na veika e rogoca kei na ka e wilika ena iVolatabu vakaIperiu. (Luke 4:16) E dua tale na ka vakasakiti oya, na yago e uasivi e rawa ni vakacabora ena vukuda na kawatamata. Ni papitaiso oti, a masu tiko o Jisu qai rairai vakasamataka tiko na parofisai ena Same 40:6-8.—Luke 3:21; wilika Iperiu 10:5-10.a

8. Na cava e via tarova kina o Joni na Dauveipapitaisotaki na nona papitaiso o Jisu?

⁸ A via tarova o Joni na Dauveipapitaisotaki na nona papitaiso o Jisu. Na cava na vuna? Qo ena nona papitaisotaki ira tiko na Jiu o Joni, ena nodra veivutunitaka na nodra cala ina Lawa. Ni wekai Jisu voleka o Joni, ena kila vinaka sara ni yalododonu o Jisu qai sega ni vinakati me veivutuni. A vakadeitaka ga vei Joni o Jisu ni ganiti Koya me papitaiso. E vakamacalataka o Jisu, “Ni sala ga qo ena vakayacori kina na ka kece e dodonu.”—Maciu 3:15.

9. Na cava e dusia na nona papitaiso o Jisu?

⁹ Ni uasivi me vakataki Atama ga, a rawa ni nanuma o Jisu me tamadra na kawatamata uasivi. Ia a sega ni diva o Jisu na mataqali bula va ya ni sega ni loma i Jiova vua me cakava qori. A talai Jisu mai vuravura na Kalou me vakayacora na itavi ni Kawa yalataki, se Mesaia. Qo e okati kina na nona cabora vakaisoro na yagona uasivi. (Wilika Aisea 53:5, 6, 12.) E sega ni tautauvata na ibalebale ni nona papitaiso o Jisu kei na noda papitaiso. Ni nona papitaiso e sega ni baleta na nona yalataki koya vei Jiova, ni sa lewe oti tu ni matanitu o Isireli e yalataki vua na Kalou. Na nona papitaiso e dusia na nona soli koya me cakava na loma ni Kalou me vaka ga e parofisaitaki tu ena iVolatabu me baleti koya na Mesaia.

10. Na cava e okati ena nona cakava na loma ni Kalou na Mesaia, e raica vakacava qo o Jisu?

¹⁰ E okati tiko ena nona inaki o Jiova me vunautaka na itukutuku vinaka ni Matanitu ni Kalou o Jisu, me veivakatisaipelitaki, qai vakarautaki ira na tisaipeli qori ina veivakatisaipelitaki ena gauna e se bera mai. E okati ena nona soli koya o Jisu na nona yalorawarawa me vosota na veivakararawataki kei na nona mate vakaloloma, me vakaraitaka na nona tokona na dodonu ni nona veiliutaki cecere na Kalou o Jiova. Ni lomana dina na Tamana vakalomalagi, e marau me cakava na loma ni Kalou qai marautaka na nona cabora na yagona. (Joni 14:31) E marau tale ga ni kila na yaga ni nona solia na nona bula uasivi vua na Kalou me ivoli, oya me sereki keda mai na ivalavala ca kei na mate. A vakadonuya beka na Kalou na nona soli koya o Jisu me qarava kece na itavi levu qo? Io, a vakadonuya o koya!

11. E vakaraitaka vakacava o Jiova na nona vakadonui Jisu me Mesaia yalataki se Karisito?

¹¹ Eratou vakadinadinataka kece o ratou na vola na va na Kosipeli, na nona tukuna vakamatata na Kalou o Jiova na nona vakadonui Jisu ena gauna e lamata mai kina ena Uciwai na Joritani. “Au raica ni lako sobu mai lomalagi na yalo tabu me vaka na ruve,” e kaya o Joni na Dauveipapitaisotaki, e “qai lai toka [vei Jisu] . . . Au raica sara ga, au vakadinadinataka tale ga ni o koya ga qo na Luve ni Kalou.” (Joni 1:32-34) E tukuna kina o Jiova ena gauna oya: “Qo na Luvequ lomani, au vakadonuya.”—Maciu 3:17; Mari. 1:11; Luke 3:22.

Yalodina me Yacova na Mate

12. Na cava e cakava o Jisu ena tolu veimama na yabaki ni papitaiso oti?

¹² Ena tolu veimama na yabaki e tarava, a gumatuataka sara ga o Jisu na nona vakavulici ira na tamata me baleti Tamana kei na dodonu ni nona veiliutaki cecere na Kalou. A wawale ni taubaletaka na Vanua Yalataki, ia a sega ni dua na ka e tarovi koya me vunautaka sara vakavinaka na ka dina. (Joni 4:6, 34; 18:37) E vakatavulica o Jisu na Matanitu ni Kalou. A vakaraitaka na ka ena cakava na Matanitu ni Kalou vua na kawatamata ena nona veivakabulai vakacakamana vei ira na tauvimate, vakani ira na lewe vuqa era via kana tu qai vakaturi ira sara mada ga na mate.—Maciu 11:4, 5.

13. Na cava e vakavulica o Jisu me baleta na masu?

¹³ E dua tani duadua na nona ivakaraitaki o Jisu ni sega ni dokai koya ga ena nona ivakavuvuli kei na nona cakamana, ena yalomalumalumu a vakalagilagi Jiova ena ka kece a cakava. (Joni 5:19; 11:41-44) E vakatakila tale ga o Jisu na ka e dodonu meda vakabibitaka ena noda masu. Meda masuta tale ga nida vinakata “me dokai” na yaca ni Kalou o Jiova, me qai sosomitaka na veiliutaki ca i Setani na dodonu ni nona veiliutaki cecere na Kalou, ‘me caka kina na lomana e vuravura me vaka e caka tiko mai lomalagi.’ (Maciu 6:9, 10) E uqeti keda tale ga o Jisu me salavata na ka eda cakava kei na noda masu, oya na noda “vakaliuca tiko ga na matanitu ni Kalou kei na nona yalododonu.”—Maciu 6:33.

14. E uasivi o Jisu, ia na cava ena vinakati kina na sasaga me cakava kina na nona itavi ena inaki ni Kalou?

¹⁴ Ni roro mai na gauna me mate vakaisoro kina o Jisu, e vakila sara ga na rarawa me baleta na bibi ni nona itavi. Ena vakatau na inaki i Tamana kei na kena irogorogo mai na nona vosota na nona lewai vakatawadodonu kei na nona mai mate vakaloloma. Ni vo e lima na siga me mate, a masuta o Jisu: “Au sa rarawa sara ga, na cava meu kaya? Tamaqu, ni vakabulai au ena gauna qo. Ia e dodonu ga meu sotava na gauna qo.” Ni oti ga na nona vakaraitaka o Jisu na ka e dau yacovi keda na tamata ena gauna eda rarawa kina, a veisau tale na ka e masuta ena nona sega ni nanumi koya ga, qo na nona masuta na ka e bibi cake: “Tamaqu, moni vakalagilagia na yacamuni.” Sega ni bera na nona sauma o Jiova: “Au sa vakalagilagia oti, au na vakalagilagia tale.” (Joni 12:27, 28) Io, a yalorawarawa o Jisu me vakatovolei na nona yalodina ena kena levu duadua me bau sotava e dua na tamata. Ni rogoca na nona vosa na Tamana vakalomalagi, e vakadeitaka kina o Jisu ni na rawa vua me vakacerecerea qai vakadinadinataka na dodonu ni nona veiliutaki o Jiova. A qai cakava dina!

Na ka e Rawati ena Mate i Jisu

15. Ni bera na nona mate o Jisu, na cava e kaya kina: “Sa oti”?

¹⁵ Ni vakarau cavuka na iotioti ni icegu i Jisu ena nona rube tu ena kau, e kaya: “Sa oti!” (Joni 19:30) E levu sara na ka e rawata o Jisu ni vukei koya na Kalou ena loma ni tolu veimama na yabaki mai na gauna e papitaiso kina, yaco sara ena nona mate! Ena gauna e mate kina, a yaco e dua na uneune kaukaua, qai tukuna kina na sotia ni Roma a liutaka na veivakamatei: “Qo dina na Luve ni Kalou.” (Maciu 27:54) De a raica na sotia qo na nona vakalialiai o Jisu ni tukuna tiko ni Luve ni Kalou. Na veika rarawa e sotava, a yalodina tiko ga o Jisu qai vakadinadinataka na levu ni nona lasu o Setani. E vakavurea na ile qo o Setani vei ira kece na tokona na veiliutaki cecere ni Kalou: “Na nona ka kecega ena solia na tamata me bula kina.” (Jope 2:4) Na nona yalodina o Jisu, e vakaraitaka ni a rawa vei Atama kei Ivi me rau yalodina ena veivakatovolei rawarawa sara rau a sotava. O koya e bibi duadua, na nona bula kei na nona mate o Jisu, e tokona qai vakacerecerea kina na dodonu ni nona veiliutaki o Jiova. (Wilika Vosa Vakaibalebale 27:11.) A rawati eso tale na ka ena mate i Jisu? Io!

16, 17. (a) E rawa vakacava mera yalododonu na lotu vaKarisito era vakadinadinataki Jiova ena gauna makawa? (b) E vakaicovitaka vakacava o Jiova na yalodina i Luvena, na cava e cakava tiko ga na Turaga o Jisu Karisito?

¹⁶ Era a bula e levu na dauveiqaravi i Jiova ni bera na nona lako mai vuravura o Jisu. Era marautaka nira yalododonu vua na Kalou qai soli vei ira na inuinui ni veivakaturi. (Aisea 25:8; Tani. 12:13) Ia na yavu cava a rawa kina vua na Kalou savasava o Jiova, me vakalougatataka na kawatamata ivalavala ca ena sala vakasakiti? E vakamacalataka na iVolatabu: “E soli Jisu na Kalou me isoro meda veivinakati kina na kawatamata kei na Kalou nida vakabauta na dra i Karisito. E cakava qo na Kalou me vakaraitaka ni a yalododonu ena nona vosota na ivalavala ca ena gauna sa oti ni se veivosoti tiko, me vakaraitaka tale ga na nona yalododonu ena gauna qo ena nona okata me yalododonu o koya e vakabauti Jisu.”—Roma 3:25, 26.b

¹⁷ A qai vakaicovitaki Jisu o Jiova ena nona vakaturi koya ena dua na itutu e cecere cake mai na itutu a tiko kina ni bera na nona lako mai vuravura. Ena gauna qo, sa marautaka tiko o Jisu na nona tawamate rawa, me dua na ka buli lagilagi vakayalo. (Iper. 1:3) Ni Bete Levu qai Tui, e vukei ira tiko ga na nona imuri na Turaga o Jisu Karisito mera vakacerecerea na yalododonu ni Kalou. Eda vakavinavinakataka dina na Tamada vakalomalagi, o Jiova, ni dau Vakaicovitaki ira na cakava qo, ra qai yalodina na qaravi koya nira vakatotomuria na Luvena!—Wilika Same 34:3; Iperiu 11:6.

18. Na cava ena vakabibitaki ena ulutaga e tarava?

¹⁸ Me tekivu mai na gauna i Epeli, era marautaka o ira na yalodina na nodra veiwekani veivolekati kei Jiova nira vakabauta ra qai nuidei ena Kawa yalataki. E kila o Jiova ni na uasivi na nona yalodina na Luvena, ena qai vakarautaka na nona mate me buluti vakavinaka sara kina na ‘ivalavala ca ni kai vuravura.’ (Joni 1:29) E yaga tale ga na nona mate o Jisu vei ira na kawatamata era bula tiko nikua. (Roma 3:26) O na vakalougatataki vakacava ena ivoli i Karisito? Ena qai veivosakitaki qori ena ulutaga e tarava.

[iVakamacala e ra]

O na Sauma Vakacava?

• A saqati vakacava na nona yalododonu na Kalou?

• Na cava e dusia na nona papitaiso o Jisu?

• Na cava e rawati ena nona mate o Jisu?

[iYaloyalo ena tabana e 9]

O kila se cava e dusia na nona papitaiso o Jisu?