“Ntsia Saib Kuv Tabtom Tsim Dua Ib Puas Tsav Yam Tshiab”
1-4. (a) Yam twg nyob rau sab plhaub ntawv nraud uas ntxim koj siab? (b) Cibfim zoo ntsa iab dabtsi ntawm no yuav yog qhov muaj tau rau koj? (c) Cov nqe Vajlugkub twg muab tau qhov txhawb nqa qhov kev vamkhom nod?
SAIB cov neeg uas zoozoo siab nraum daim plhaub ntawv no seb. Koj puas xav kom koj yog lawv cov ntawd ibtug? ‘Vimlicax, xav kawg,’ koj hais. Nov yog ibqho chaw uas tsuas muaj kev thajyeeb thiab kev haumxeeb xwb uas noobneej xav tau. Tagnrho txhua haiv neeg—tsis hais cov tawv dub, cov tawv dawb, cov tawv daj sawvdaws—nyob uake zooli ib yigneeg. Ualicas yuav kajsiab ualuaj! Ualicas yuav sibhaumxeeb ualuaj! Pom haistias cov neeg no tsis txhawj txog foobpob atome lossis ntshai txog neeg tsiv tsaim li. Nyob rauhauv lub vajloog zoo nkauj no, tsis hnov dav hlau tua rog ya nrov nroo ntws qhov twg tuaj li. Tubrog, tsheb ua rog, phom los yeej tsis muaj li. Twb tsis yuav puliv hloli los siv ua tus quabyuam. Kev tsovrog thiab kev yuam cai los twb tsis muaj nyob qhovtwg lilawm. Thiab yuav tsis muaj tsev tsis txaus nyob lawm, rauqhov txhua tus puavleej yuav muaj iblub tsev zoozoo nkauj hu ua nws tug.
2 Sim ntsia cov menyuam yaus ntawd seb! Peb xav saib lawv uasi kawgli. Uasi nrog cov tsiajtxhu seb! Twb tsis tas yuav lajkab hlau hauv lub vaj noli, vim tagnrho cov tsiajtxhu puavleej muaj kev haumxeeb nrog tibneeg thiab nrog ibtug mus rau ibtug lawm. Tabtxawm tus tsov ntxhuav thiab tus yaj los yeej ua taus tau phoojywg. Saib cov noog plaub ci tshiab khiv ya plig plawg rau ub rau no seb, thiab hnov lawv cov suab nkauj zoozoo nrog menyuam yaus cov suab luag puv qhov txhia chaw. Tsis muaj nkuaj lilox? Tsis muaj li os, rauqhov txhua tus tau kev ywjpheej thiab kajsiab lug tsis muaj kawg musli nyob rauhauv lub loog no. Sim hnia cov paj tsw qab ntxiag, hnov dej ntws zigziag, thiab hnov hnub tuaj ci sovso. Aub, xav saj cov txiv hauv lub pob tawb ntawd ualuaj, rauqhov yog cov txiv txi qab tshajplaws hauv lub ntiajteb no, zoo npaumli txhua tsavyam uas haistias xav tau pom thiab tsosiab lug nyob rauhauv lub vaj zoozoo nkauj ntsa iab lug no.
3 ‘Tos ibpliag tso,’ ibtxhia yuav haistias, ‘ua cov neeg laus mus dua qhovtwg tas lawd? Lawv los thiab pob, yuavtsum sibkoom nyob tsosiab lug hauv pab pejxeem zoozoo siab no na?’ Qhov tseeb tiag mas cov neeg laus los yeej nyob hauv no tibsi mad, tabsis lawv rov hluas dua lawm os. Hauv lub vaj no tsis muaj leejtwg yuav laus tuag li. Cov yau hlob tuaj tiav hluas xwb ces tsis laus ntxiv lilawm. Tabtxawm 20 xyoo los ibyamli 200 xyoo laus, txhua tus tibneeg qas txhiab qas vam leej nyob hauv lub vajloog no tau muaj kev zoosiab lug uaneej nrog kev hluas haumsiab kawg, nrog kev zooneej tag. Qas txhiab qas vam lox, koj hais na? Yog, qas txhiab qas vam leej losmax, rauqhov lub vaj no yuav muab nrha ri tuaj mus kom txhua daim av. Tsuas muaj txhua yam tej muaj sia nyob mus puv nkaus, kev thajyeeb, thiab kev zoozoo nkauj mus txhua chaw hauv peb lub ntiajteb no, txij ntua lub roob Futsim mus rau cov roob Anadis, txij Hooj Koo mus rau Hiavtxwv Meditelanes. Vim thoobplaws lub ntiajteb no yuav raug hloov kho mus ua iblub vajloog kajsiab. Nws yeej yuav tig los ua iblub Vajkajsiab mus thoobplaws lub ntiajteb.
4 ‘Tsis txaus ntseeg li pob,’ puas yog koj hais lina? Xub thawj ntawd, mas ua tibzoo xav rau qhov povthawj tseeb tso. Koj thiab koj yimneeg muaj peevxwm dim tau losntawm qhov kev xaus rau tej teebmeem ntawm lub txheej txheem nimno ces mamli nkag tau lub Vajkajsiab uas samsim rau daim plhaub ntawv no.a
Phau Ntawv Piav Txog Lub Vajkajsiab
5. (a) Phau ntawv twg piav txog tejno? (b) Ualicas phau ntawv no thiajli yog ib phau zoo tshajplaws?
5 Tagnrho cov ntsa iab no, thiab tej muaj tiagtiag ntawd, tau piav nyob hauv ib phau ntawv, yog phau zoo tshajplaws uas tau sau los. Nws yog Phau Vajlugkub. Nws yog ib phau ntawv sau txheej thaum ub los, qees ntu sau tau muajli 3,500 xyoo dhau tas loslawm. Tiamsis, nws los kuj yog ib phau qhia tau rau ntu ntuj tshiab no tshajplaws vim muaj kev qhuab qhia raug zoo siv heev rau peb los uaneej nyob hauv ntu ntuj no. Nws cov lus fajlem yuav feeb tsa tau tej kev vamkhom kajsiab lug mus rau lawm pemsuab. Nws yog ib phau tauzoo muag ntau tshajplaws dhau los, muaj tshajli 2,000 plhom phau ntawm tagnrho Phau Vajlugkub lossis feem ntau ntawd, tau tseb mus ua muajli 1,810 hom lus.
6. Phau Vajlugkub txawv licas losntawm lwm phau ntawv dawbhuv thiab?
6 Tsis tau muaj lwm phau ntawv dawbhuv twg uas tau tseb tawm mus thoobplaws lub qabntuj khwb noli, thiab lwm phau ntawv twg los twb yeej tsis tau muaj hnubnyug npaumli. Phau ntawv Qw-ee ntawm cov neeg I-xolama twb tsis tau muaj hnubnyug li 1,400 xyoo. Tus Npuda thiab Koofutxwm nyob muaj tauli 2,500 xyoo tas los, mas lawv cov ntawv tsuas muaj hnubnyoog txijli thaum ntawd los xwb. Cov nqe sau, ntawv Xeetau tau muab sibsau losmus ua tej phau li niajhnub no mas yeej muaj tsis ntau tshaj lintawm 1,200 xyoo los. Phau ntawv Maumoos yog muajli 160 xyoo xwb. Tsis muaj cov ntawv dawbhuv phau twg no yuav taug lw tibneeg lub neej tauli 6,000 xyoo tas los xwsli Phau Vajlugkub. Xav kom totaub txog hom kev ntseeg xubxub thawj, peb yuavtsum mus cuag Phau Vajlugkub. Nws tsuas yog tib phau ntawv ntawd xwb thiajli yuav muaj txoj moo rau noobneej tagnrho huvtibsi.
7. Cov neeg txawj xav tau hais licas txog Phau Vajlugkub?
7 Cov moo thoobtsib thiab ntximntxim siab ntawm Phau Vajlugkub cov neeg tswvyim tob ntawm txhua haiv neeg thiab hom neeg tau muab coj los qhuas. Tus kws tshawb txuj muaj koob, thiab yog tus uas tshawb tau lub zog rub cua, Yawg Isaac Newton, tau haistias: “Tsis tau muaj ib hom kws tshawb txuj twg uas yuav muaj ua tau povthawj zoodua Phau Vajlugkub.” Patrick Henry, cov neeg Amelikas tus thawjcoj ntxeev tebchaws, uas muaj npe nto moo losntawm nws lolus “Muab kev ywjpheej rau kuv lossis muab kev tuag,” los tau tshaj tawm haistias: “Phau Vajlugkub yog ib phau muaj nqis tagnrho lwm cov phau ntawv uas tau luam tawm los huvtibsi.” Ibyam lintawd tus yawg hlob Mohandas K. Gandhi ntawm hom kev ntseeg ntawm Hindu, muaj ibzaug tau hais rau Nplitees tus lws tswjfwm nyob rauhauv India Teb: “Thaum koj lub thiab kuv lub tebchaws los sibkoom siab rau cov nqe qhia uas Khetos tshaj tawm nyob rauhauv cov nqe lus Qhuab Qhia saum Roob, wb fim yeej yuav daws tau tej teebmeem, tsis yog wb ob lub tebchawsli xwb tiamsis cov hauv ntiajteb no tejli huvtibsi thiab.” Gandhi tau hais lintawd mas yog nyob rauhauv Phau Vajlugkub ntawm Mathais tshooj 5 mus rau 7. Koj sim nyeem cov tshooj no rau koj tus kheej thiab saib ntshe koj yuav zoosiab heevhwv rau tej moo muaj hwjchim ntawd.
Phau Vajlugkub—Phau Ntawv Phab Hnubtuaj
8, 9. (a) Vimlicas thiajli tsis yog lus lawm losmus haistias Phau Vajlugkub yog cov neeg phab Hnubpoob phau ntawv? (b) Phau Vajlugkub sau los licas, thiab siv sijhawm ntev npaum licas? (c) Vimlicas Phau Vajlugkub thiajli hu tau haistias yog iblub tshooj khaws ntawv? (d) Tau siv pestsawg tus neeg sau Phau Vajlugkub? (e) Cov neeg no muab tau lus timkhawv licas hais txog lub hauvpaus ntawm Phau Vajlugkub?
8 Txawv ntau ntawd cov neeg feem coob ntseeg, Phau Vajlugkub tsis yog ib phau ntawv cov neeg ntawm phab Hnubpoobli tej kevcai, lossis yeej tsis qhuas cov neeg ntawd tej kevcai li. Yuavluag yog tagnrho Phau Vajlugkub tau sau nyob rau cov tebchaws phab Hnubtuaj. Cov tibneeg tau sau ntawd sawvdaws puavleej yog neeg phab Hnubtuaj. Mauxes tus uas nyob rauhauv phab Hnubtuaj Nruabnrab, muajli ib txhiab xyoo uantej Npuda. Nyob rauli xyoo 1,513 ntu ntuj quas qub (Q.Q.), Vajtswv tau los tshoj nws kom sau thawj thawj phau ntawv hauv Vajlugkub uas yog phau Chivkeeb. Txijli lub hauvpaus no los Phau Vajlugkub raws tib lub ntsiab sibxws thoobplaws mus ti nkaus rau phau kawg, phau Tshwm Sim. Phau Vajlugkub tau sau tiav nyob rau xyoo 98 ntu ntuj quas tshiab (Q.T.), ze li 600 xyoo ntu tomqab Npuda. Ua koj puas paub haistias Phau Vajlugkub muajli 66 phau meme sibtxawv uake no os? Yog lawm, Phau Vajlugkub mas yeej yog iblub tshooj khaws ntawv ntawm nws kheej!
9 Ces, ntau tshajli 1,600 xyoo txij ntua li Mauxes ntu los, mas muajli 40 tus neeg sibkoom sau cia tej keebkwm rawsli tib lub ntsiab ntawm Phau Vajlugkub ntawd. Lawv tau tim lus haistias tej ntawv lawv sau ntawd mas yog tshoj losntawm ibtug muaj hwjchim loj siab tshaj dua cov tibneeg siav luv. Khixatias aphoxotolo Povlauj tau sau haistias: “Rau qhov Vajtswv phau ntawv txhua zaj puavleej yog Vajtswv qhia rau neeg sau. Vajtswv phau ntawv yog phau uas qhia qhov tseeb, qhuab ntuas tus uas ua txhaum, pab tau tus uas ua txhaum rov los ua neeg ncaj ncees.”b (2 Ti-mautes 3:16) Thiab tus aphoxotolo Petus tau piav haistias: ‘Yeej tsis muaj ib tug uas yuav muaj tswvyim txhais tau tej lus uas nyob hauv Vajtswv phau ntawv uas cov xibhwb cev Vajtswv lus tau sau tseg lawm. Rau qhov Vajtswv txojlus uas cov xibhwb cev Vajtswv lus qhia, lawv yeej tsis qhia raws li lawv lub tswvyim, tiamsis lawv qhia raws li Vajtswv tus Plig kom lawv qhia xwb.’—2 Petus 1:20, 21; 2 Xa-muyees 23:2; Lukas 1:70.
10. (a) Ualicas Phau Vajlugkub thiajli muaj nyob los txog rau niajhnub no? (b) Vimlicas thiajli yuav paub meej tau haistias peb tseem muaj cov qauv nqe tshoj Vajlugkub tau rau kom neeg sau los?
10 Thiab qhov zoo tshajplaws, mas yog qhov kev Vajlugkub tau nyob dhau los txog rau niajhnub no. Tau ntau txhiab xyoo los, txij ntua rau thaum tsim tau lub tshuab luam ntawv li 500 xyoo tas loslawd, cov Phau Vajlugkub mas tsuas yog xuas tes kom xwb. Tsis tau muaj lwm phau ntawv twg nyob rau txheej thaum ub uas yuav rausiab ntso pheej kom dua tas los pheej kom dua thiab. Tau muab nws kom mus kom los, los yeej xyuamxim kawg nkausli. Cov kws sau ntawd tsuas ua tau yuamkev meme zaum puav xwb, qhov sibpiv ntawm cov nov ua tau tsa pom cov qauv nqe sau haistias tau tshoj tawm losntawm Vajtswv. Ibtug coj ntawm cov kws kawm txog cov nqe sau Vajlugkub, Yawg Frederic Kenyon, tau haistias: “Cov Nqe Sau losmus txog rau peb mas muaj txaus tag ibyamli yeej ibtxwm tau sau los; lub tswvyim tsis tshua ntseeg nimno tau muab tshem tawm lawm.” Niajhnub no, los tseem tshuav muajli 16,000 phau ntawv uas xuas tes theej losntawm Phau Vajlugkub lossis muaj tej phau, mas tseem yog sau muaj tshajli 2,100 xyoo yav taslos. Tsis tas lintawd, tau muab txhais raugraug losntawm hom lus siv los sau ua Vajlugkub xubxub thawj cov lus Henplais, lus Ala-mes, thiab lus Kilis, losmus ua rau lwm hom lus mus yuavluag txhua hauv lub ntiajteb no.
11. Ntu ntuj tshiab no tau tshawb pom muaj licas rawsli lus puavpheej hauv Phau Vajlugkub?
11 Ibtxhia tau sim rhuav Phau Vajlugkub lub meejmom losntawm qhov haistias nws tsis tseeb. Tiamsis, tsis ntev xyoo losno cov kws khawb neej qub tau khawb mus txog cov qub nroog puasntsoog thaum ub nyob rauhauv cov tebchaws hauv Phau Vajlugkub uas tau piav txog ces tau tshawb pom ibco npe ntawv sau cia thiab lwmyam ua tau puavpheej povthawj tseeb haistias yeej muaj tiagtiag li cov neeg thiab cov chaw uas sau cia qub tshaj nyob rauhauv Vajlugkub. Lawv khawb tawm tau ntauntau yam uas ua puavpheej taw tau mus rau thaum dej nyab thoobplaws qabntuj no, uas Vajlugkub tau piav txog haistias twb tau muaj tshajli 4,000 xyoo tas loslawm, nyob rau thaum Nau-es ntu. Hais txog ntsiab no, tus Tub Vajntxwv Mikasa, yog ibtug kws tshawb neej qub, tau tshaj lino: “Ua puas muaj dej nyab ntiajteb tiag? . . . Qhov tseeb uas haistias tau muaj dej nyab muaj ua povthawj tiagtiag li.”c
Tus Vajtswv ntawm Phau Vajlugkub
12. (a) Ibtxhia thuam txog Vajtswv licas? (b) Vimlicas Phau Vajlugkub thiajli haistias Vajtswv zooli leej Txiv? (c) Phau Vajlugkub qhia haistias Vajtswv lub npe hu licas?
12 Ibyamli muaj ibtxhia tau thuam Phau Vajlugkub, lwmtus ho thuam txog qhov muaj ibtug Vajtswv Hwjchim Loj Tshajplaws. (2 Petus 3:3-7) Lawv haistias, ‘Kuv yuav ntseeg Vajtswv tau licas ma, kuv twb tsis pom nws li? Puas muaj tiag uas ua tau povthawj haistias muaj ibtug Kws Tsim siab tshaj dua tibneeg uas qhovmuag tsis pom? Ua puas yog haistias Vajtswv nyob txhua chaw?’ Ho muaj ibtxhia haistias, ‘Yeej tsis muaj Vajtswv thiab tsis muaj Npuda li os.’ Tiamsis, Phau Vajlugkub qhia haistias ibyamli peb txhua tus puavleej tau txais txoj sia losntawm ibleeg txiv hauv ntiajteb no, mas yog lintawd peb txwm txwvkoob los tau txais txoj sia losntawm ibleej Txiv nyob saum ntuj, losyog tus Kws Tsim, muaj lub npe hu ua Yehau-vas.—Phau Nkauj 83:18, NW; 100:3; Yaxayas 12:2, NCL; 26:4, NCL.
13. Nyob rau ob txog kev twg uas Yehau-vas qhia nws tus kheej rau noobneej?
13 Yehau-vas tau qhia nws tus kheej rau noobneej losntawm ob txog kev zoo tshajplaws. Txoj tseemceeb tshaj mas yog losntawm Phau Vajlugkub, uas tshaj txog nws txoj kev tseeb thiab nws tej luag haujlwm mus ibtxhis. (Yauhas 17:17; 1 Petus 1:24, 25) Lwm txoj mas yog losntawm tej nws tsim. Losntawm ntsuam xyuas tej yam zoozoo nkauj nyob ncig lawv, ntau leej neeg tau muab los qhuas txog haistias yeej yuavtsum muaj ibtug Kws Tsim—Vajtswv nws tus yamntxwv zookoob tshajplaws tau ntsa txog nws tes haujlwm.—Tshwm Sim 15:3, 4.
14. Phau Vajlugkub qhia txog Yehau-vas rau peb licas?
14 Vajtswv Yehau-vas mas yog tus Tswv Lus ntawm Phau Vajlugkub. Nws yog tug Txoov Plig, yeej ibtxwm txawm muaj nyob loslawm. (Yauhas 4:24, NW; Phau Nkauj 90:1, 2) Nws lub npe “Yehau-vas” ua rau peb tig los mloog txog nws lub luag haujlwm rau nws tej simzeej. Yeej yuav yog nws lub luag haujlwm ua kom nws lub npe zoo ntshiabhuv mus, los rhuav tshem cov phem ces mam cawm cov hlub nws lintawd lawv thiajli muaj cuabkav yuav nyob tau rauhauv lub vaj ntiajteb kajsiab mus. (Khiav Dim 6:2-8; Yaxayas 35:1, 2) Vajtswv tus muaj Hwjchim Loj Tshajplaws mas nws yeej muaj cai ua tau lino. Xwsli ibtug Kws Tsim ntawm tagnrho lub qabntug ntsuab no, nws siab tshaj saum tibneeg tej tswv teb tswv chaw thiab tej dab qhuas thiab tej mlom huvtibsi.—Yaxayas 42:5, 8; Phau Nkauj 115:1, 4-8.
15. Cov neeg txawjntse thaum kawm txog kev tsim xaus lus licas?
15 Txij ntua li ntau puas xyoo tas losno, cov kws tshawb txuj tau siv sijhawm ntau heev losmus kawm txog tej tes haujlwm ntawm kev tsim. Ua lawv xaus lus licas? Ibtug ntaus ntej ntawm tshav hluavtaws xob, tus neeg kws tshawb txuj Nplitees hu ua Tswv Kelvin, tau haistias: “Kuv ntseeg tau haistias yog rau siab kawm kom tshab txog kev tshawb txuj ntxiv mus mas yuav cais peb tawm ntawm cov neeg tsis ntseeg haistias muaj Vajtswv.” Ibtug kws tshawb txuj Albert Einstein yug nyob rauhauv Yulopa Teb, tabtxawm nws yeej yog ibtug ntseeg haistias tsis muaj Vajtswv, tau lees lino: “Nws yeej txaus siab rau kuv losmus . . . xam pom txog rau ntawm lub cuamkhoov zoo tshajplaws ntawm lub qabntug ntsuab no, uas peb nyuam qhuav totaub plimpliv, ces kom sim txo hwjchim losmus nkagsiab tabtxawm tej nyuag yam txawjntse meme tshajplaws uas yog pom nyob nrog tej tojroob hauvpes.” Amelikas tus kws tshawb txuj uas tau yeej ibqho pajtshab Nobel, Arthur Holly Compton, tau haistias: “Iblub nruabntug ntsuab muaj txheej txheem nthuav ua povthawj tau rau qhov tseeb txog nqe lus muaj kuab tshajplaws uas tsis tau lam hais li—‘Nyob rau thaum chivkeeb Vajtswv.’” Yog nws tau rho nqe lus xub xub thawj hauv Phau Vajlugkub los.
16. Lub nruabntuj ntsuab ua pom tau Vajtswv lub tswvyim tsim thiab hwjchim zoolicas?
16 Tej nomtswv ntawm cov tebchaws vammeej yuav khav txog lawv tej kev txawjntse thiab tej kev tshawb txuj uas lawv kawm tiav nyob rau ntawm qhov kovyeej mus saum nruabntug. Tiamsis lawv tej nyuag hnubqub nyeg ntawd poob qab deb heev thaum tau muab losmus sibpiv nrog lub hli uas ncig lub ntiajteb, thiab cov ntiaj uas ncig lub hnub! Cas yuav mus me tag npaumli tej uas tibneeg siavluv ua tiav thaum muab los piv rau tej qas txhiab qas vam ntsauv paj hnubqub uas Yehau-vas tsim tau saum ntuj, ib ntsau muajli qas txhiab qas vam lub hnub zooli peb lub, ces tau muab cais ua tej pwbpab thiab tau teeb lawv saum nruabntug kom nyob mus ibtxhis! (Phau Nkauj 19:1, 2; Yauj 26:7, 14, NW) Yog vim lintawd Yehau-vas saib tibneeg li tej nyuag kooj xwb, thiab tej tebchaws vammeej ‘tsis tseem ceeb dabtsi.’—Yaxayas 40:13-18, 22.
17. Vimlicas thiajli tsimnyog ntseeg haistias muaj ibtug Kws Tsim?
17 Koj puas yog nyob hauv iblub tsev? Nyaj tsis yog koj ua tus tsa lub tsev ntawd, lossis koj yeej tsis paub haistias leejtwg tsa. Yog lintawd, qhov tseeb uas koj tsis paub tus tsa yeej txwv tsis tau koj losmus paub qhov tseeb lawm haistias yeej muaj ibtug tibneeg twg txawj ntse ua tus tsa. Yuav cam cai haistias lub tsev ntawd txawm nws tus kheej yog niag tsis paub qabhau! Txijli txhua tsavyam nyob rauhauv lub nruabntug ntsuab lojloj no, haistias yuavtsum siv kev txawjntse loj siab tshajplaws mus ibtxhis los tsim nws xwb, yogli tsimnyog losmus xaus lus haistias nws yeej yuavtsum muaj ibtug Kws Tsim Txhawjtxhawj-Ntsentse? Tseebtseeb tiagli, tsuas yog tus neeg ruam xwb thiajli yuav haistias: “Tsis muaj Yehau-vas.”—Phau Nkauj 14:1, NW; Henplais 3:4.
18. Yam twg qhia haistias Vajtswv yog ibtug zeej, thiab tsimnyog peb los qhuas?
18 Tej zoozoo nkauj ntsa iab nyob ncig peb sawvdaws—cov paj ntoos, cov noog, cov tsiajtxhu, qhov tsim tau zoo tshajplaws hu haistias neeg, qhov hwjhuam ntawm txoj sia thiab kev yug menyuam—tagnrho tejno ua tau povthawj rau ibtug tuamthawj Txawjntse tob qhov muag tsis pom tau pheev tsim lawv. (Loos 1:20) Kev txawjntse nyob qhovtwg, mas qhov ntawd yeej muaj lub hlwb. Yog qhovtwg muaj lub hlwb, qhov ntawd yeej yog ibtug zeej. Qhov muaj txawjntse siab tshajplaws mas yuavtsum losntawm ibtug Zeej Zoo Tshajplaws, tus Kws Tsim txhua tsavyam muaj sia, yog qhov txoj sia Txhawv tawm los. (Phau Nkauj 36:9, NW) Tus Kws Tsim thiajli tsimnyog qhov sawvdaws qhuas thiab hwm.—Phau Nkauj 104:24; Tshwm Sim 4:11.
19. (a) Vimlicas tsis muaj iblub tebchaws twg hauv niajhnub no lees haistias Vajtswv muab txoj kev yeej tsovrog rau lawv? (b) Vimlicas Vajtswv thiajli tsis muaj feem siblis nrog cov tebchaws sibua tsovrog?
19 Ibtxhia lawv tej kev ntseeg rau Vajtswv tau raug sim hnyav kawg losntawm tau ntsib tsam tej kev ntxhovsiab thaum Qabntuj Tsovrog zaum Ob. Thaum lub sijhawm ntawd nyias hu nyias tus “Vajtswv” rau nyias lub tebchaws, tsis hais cov Kas Tos Liv lossis cov Plaute-xotee lossis cov kev ntseeg nyob rau phab Hnubtuaj. Puas yuav muaj peevxwm hais tau haistias “Vajtswv” tau muab kev yeej tsovrog rau tej lub tebchaws hos ho cia rau lwm lub raug kev swb? Phau Vajlugkub qhia haistias tsis muaj iblub tebchaws twg noli uas tau hu txog tus tseem Vajtswv. Vajtswv Yehau-vas, tus Kws Tsim lub ntuj thiab lub ntiajteb, tsis muaj feem lis nrog tej kev covnyom thiab tej tsovrog cov tebchaws no ua. (1 Kaulinthaus 14:33, NCL) Nws lub tswvyim mas siab tshajplaws ntawm tej tebchaws cov kev lisfai nroog thiab kev ua tsovrog hauv lub ntiajteb no. (Yaxayas 55:8, 9) Xws nkausli, hom kev ntseeg tseeb thiab txoj kev hawm Yehau-vas ntawd yeej tsis muaj feem siblis nrog tej kev tsovrog ntawd cov tebchaws noli. Yehau-vas mas siab tshaj duantais cov tebchaws hauv ntiajteb no tej vajtswv. Nws yog ibtug zoo txawv, tus Vajtswv ntawm cov tibneeg hauv txhua haiv neeg uas nyiam kev thajyeeb. Rawsli Vajlugkub tau hais: “Vajtswv tsis xaiv leejtwg ntsejmuag. Txhua tus uas hwm Vajtswv thiab ua haum Vajtswv siab [“paub ntshai thiab ua tej num ncajncees,” NW] Vajtswv yuav txhua tus huv tibsi, txawm yog lawv yog haiv neeg twg los puamchawj.” (Haujlwm 10:34, 35) Cov tibneeg nyiam kev ncajncees hauv txhua haiv neeg nimno tau losmus kawm Vajlugkub ces tau losmus puag lias txoj kevcai hawm ntawm tus tseemtseem “Tswv Ntuj pub kev thajyeeb,” tus Kws Tsim tagnrho noobneej.—Loos 16:20, NCL; Haujlwm 17:24-27.
20. Dabtsi qhia pom haistias nras Khixatees tsis coj li Khixatias thiab ho tawmtsam Vajtswv?
20 Ibtxhia taw tes rau tej kev sibcais thiab kev zais siab hauv tsoom neeg nras Khixatees uas qhuas haistias lawv ua rawsli Phau Vajlugkub qhia. Lawv kuj haistias, ‘Kuv puas yuav ualicas ntseeg tau tus Vajtswv hauv Phau Vajlugkub ma, uas twb yog cov tebchaws tuav Phau Vajlugkub yog cov losmus tum cov twjcuab ua tsovrog ua phab ua pheev ntax?’ Qhov tseeb mas yog lino, Phau Vajlugkub mas yeej ibtxwm qhia ncaj qhia tiag, tiamsis cov tebchaws hauv nras Khixatees tau coj lawv tej kevcai deb txawv ntawm cov kevcai Khixatias hauv Vajlugkub li puag pem Lub Ncov Qaum ntiajteb losmus rauli Qab ntiajteb. Lawv yog cov zais siab lam lees haistias lawv yog cov coj kevcai Khixatias. Lawv muaj Phau Vajlugkub, tiamsis lawv tsis mloog nws tej kev qhuab qhia. Amelikas tus pwmtsav uas tau txib kom tso thawj lub foobpob atome rauhauv lub nroog Hilosi-ma muaj ibzaug tau tshaj lino: “Aub, cia rau ibtug Yaxayas lossis ibtug Povlauj!”—ua tus losmus coj cov tibneeg thaum lub qabntuj no ntsib tej kev kub ntxhov. Yog nws tau pomzoo li Yaxayas ntawm Phau Vajlugkub, nws yeej tsis lam tso lub foobpob ntawd, rauqhov yawg Yaxayas tau tuaj tog kom ‘xuas ntaj riam los ntaus ua khais, thiab xuas hmuv ua liag.’ Muaj ntxiv haistias, twb yog Povlauj hauv Phau Vajlugkub ntag uas tau tshaj tawm lino: “Tawmtsam yeebncuab peb tsis siv tej cuabyeej uas neeg ib txwm siv. Tiamsis peb siv tej cuabyeej uas Vajtswv tus uas muaj hwjchim muab rau peb.” (Yaxayas 2:4; 2 Kaulinthaus 10:3, 4) Tsis tas lintawd xwb, tsis haistias ua rawsli tej kev qhuab qhia txawjntse hauv Vajlugkub, cov tebchaws nras Khixatees tseem tau losmus muaj feem hauv ibqho tua lawv tus kheej losntawm sibtw ua cov twjcuab tsovrog. Txawm yog lawv yuav lees ib lolus haistias lawv yog Khixatias mloog Vajlugkub los yeej yog dag xwb. Lawv yeej yuav ntsib Vajtswv txoj kev txiavtxim vim tsis ua ywj nws siabli.—Mathais 7:18-23; Xefayas 1:17, 18, NW.
Yehau-vas Tej Kev Tsim thiab Tej Hwjhuam
21. Vimlicas thiajli tsimnyog peb los ntseeg Vajtswv cov hwjhuam?
21 Yehau-vas txawj tsim, thiab nws txawj ua hwjhuam. Puas muaj ibzaug li uas koj los xav txog ntawm qhov ntxeev tau dej los ua ntshav, qhov cais tau tus dej Hiavtxwv Liab, Yexus xeeb losntawm tus ntxhais nkaujxwb, thiab lwm cov hwjhuam tau sau cia rauhauv Phau Vajlugkub? Txijli tibneeg yog muaj hwjchim ntse ntiavntiav, tejzaum nws yuav tsis totaub haistias ualicas thiajli ho muaj tej hom hwjhuam no, ibyamli qhov nws tsis muaj peevxwm totaub meej txog qhov hwjhuam ntawm lub hnub tuaj thiab poob txhua hnub. Kev tsim tus txivneej kuj yog ibqho hwjhuam. Neeg txheej no yeej tsis tau pom qhov hwjhuam ntawd, tiamsis nws yeej paub lawm haistias tau muaj los, niajhnub no nws ciajsia yog ua qhov povthawj ntag. Muaj tseeb, txhua txoj sia thiab txhua yam hauv lub qabntug ntsuab no yog losntawm tibqho hwjhuam tsis paub tuqab ntawd. Yogli peb puas tsis tshua ntseeg thaum Vajtswv txoj lus, Phau Vajlugkub, haistias nws tsuas ua tej yam hwjhuam rau tej ntu xwb, tabtxawm niajhnub no yeej tsis tas yuav muaj cov hwjhuam qub ntawm lawd?
22. Piav qhov Vajtswv xub tsim seb.
22 Tagnrho tej Yehau-vas tau tsim mas yog hwjhuam zoo tshajplaws! Tiamsis, qhov nws tau xubxub tsim mas yog qhov zoo tshoojplaws tagnrho huvtibsi. Nws yog qhov tsim ibtug Tub Plig, nws tus “tub hlob.” (Khaulauxais 1:15) Tus me Tub qaumntuj no tau tis npe hu ua “Txojlus.” Ntau niaj tomqab tsim tau nws lawd, nws tau nqis los hauv ntiajteb no ces thiajli tau hu nws haistias tus “txivneej, Yexus Khetos.” (1 Ti-mautes 2:5) Ces thiajli tau hais txog nws haistias: “Vajtswv txojlus los yug ua neeg, nws nrog peb nyob. Peb pom haistias, nws muaj hwjchim, nws hlub peb kawg nkaus li thiab nws yog qhov tseeb. Leej txiv pub hwjchim rau nws rau qhov nws yog leej txiv tib leeg tub.”—Yauhas 1:14.
23. (a) Kev sibtxheeb ntawm Vajtswv thiab nws tus Tub yuav piv tau licas? (b) Dhau losntawm nws tus Tub, Yehau-vas tau tsim dabtsi?
23 Kev sibntxheeb zoo ntawm Yehau-vas thiab nws tus Tub yog muab piv raws lintawm tus tswv khiav num thiab nws tus tub li hauv iblub chaw ua kam uas haistias leejtub pab ua tej leejtxiv pheev tawm los. Dhau losntawm nws tus Tub hlob thiab tus kwvluag leg num ntawd, Yehau-vas thiajli mam tau tsim lwm cov simzeej plig coobcoob, uas yog Vajtswv cov tub. Ntxiv mus, cov tub no zoosiab heev losmus pom Yehau-vas tus Tub, nws tus Thawj Leg Num, los pheev tau lub ntuj thiab lub ntiajteb uas yog lub peb nyob no. Ua koj puas tsis ntseeg haistias tau tsim tej nov? Ntau txhiab xyoo ntxiv los, Yehau-vas tau nug ibtug txivneej ntseeg ruajntseg haistias: “Thaum kuv tsim ntiajteb koj puas nrog kuv nyob ua ke ntawd. Yog koj paub txhij paub txhua tiag koj cia li qhia kuv soj. Hnub ntawd thaum hnub tuaj ci ntuas tej hnub qub hu nkauj suab ntxhe yees ua ke, thiab cov tub txib . . . qaum ntuj zoo siab qw ntshoo nrooj.”—Yauj 38:4, 7; Yauhas 1:3.
24. (a) Yehau-vas tau tsim dabtsi hauv ntiajteb no uas yog ibqho zoo tshajplaws, thiab txawj dabtsi? (b) Vimlicas thiajli tsis tsimnyog los haistias tibneeg txawm tawm losntawm cov tsiaj?
24 Ibntu mus ntxiv, Yehau-vas tau tsim tej muaj sia hauv lub ntiajteb no, cov nrojtsuag, cov ntoo, cov paj, cov ntses, cov noog, thiab cov tsiajtxhu. (Chivkeeb 1:11-13, 20-25) Ces Vajtswv txawm hais rau nws tus Thawj Leg Num haistias: “Tom qab ntawd Vajtswv hais tias, Peb yuav tsim neeg kom muaj yamntxwv zooli peb. . . . Yog li ntawd Vajtswv thiaj tsim neeg muaj yamntxwv zoo ib yam li Vajtswv. Vajtswv tsim txivneej thiab tsim pojniam.” (Chivkeeb 1:26, 27) Tau raug tsim muaj tus yamntxwv thiab zoo sibxws li Vajtswv, nrog li Vajtswv cov txoov yeebyam ntawm kev hlub, kev thoobtsib, kev coj ncaj, thiab lub hwjchim, tus txivneej txwvkoob yeej zoo dua tshaj cov tsiajtxhu. Tibneeg yog ibcag txawv ntawm cov tsiaj rauqhov nws txawj nriav cai, nws txawj npaj mus rau pemsuab, thiab nws txawj losmus hawm Vajtswv. Cov tsiajtxhu tsis muaj lub tswvyim los nriav cai, tiamsis lawv nyob tsuas txawj los nruab thiab. Ca yuav liam cai ualuaj qhov losmus haistias yeej tsis muaj tus Kws Tsim ntawdli uas yog haistias tus simzeej neeg tau muaj kev txawjntse heev tsuas yog txawm tawm losntawm cov tsiajtxhu tsis txawjntse qisqis xwb!—Phau Nkauj 92:6, 7, NW; 139:14.
25, 26. (a) Lub cibfim lojloj dabtsi uas yog muab tso rau tib neeg? (b) Vimlicas qhov muaj neeg coobcoob puv rau ntiajteb no thiajli tsis ua teebmeem?
25 Vajtswv tau tso tus txivneej rau ‘lub vaj Edees, nyob npuab sab hnubtuaj.’ Nws yog iblub vaj ntxim siab, zooli lub nyob rau peb daim plhaub ntawm no, thaum ntawd tsuas muaj ob tug neeg li, Adas thiab nws tus pojniam xwb. Lub Vajkajsiab xub thawj no twb tsis muaj nyob lawm, tau raug puasntsoog rau thaum Dej Nyab ntu Nau-es ntawd lawm. Tiamsis nws qhov chaw ze ntawd yeej paub haistias nyob rau phab Hnubtuaj Nruabnrab, vim ibtxhia dej muaj npe tau teev hauv Phau Vajlugkub uas tau ntws hla lub vaj no los tseem muaj nyob los txog rau niajhnub no. (Chivkeeb 2:7-14) Tau tso lub cibfim lojloj no rau tibneeg kom losmus siv lub vaj no li qhov chaw nruabnrab losmus pib nrha ri tawm mus thiab losmus tu thoobplaws lub ntiajteb, kom ua tau iblub nras vajkajsiab.—Yaxayas 45:12, 18.
26 Vajtswv thiab nws tus Tub nkawd yog ob tug leg num, mas ibyam Vajtswv thiajli tau muab num rau tibneeg kom ua hauv ntiajteb no. (Yauhas 5:17) Rau Adas thiab E-vas nkawd, thawj tug txivneej thiab pojniam, nws tau hais lino: “Nej cia li muaj tub muaj ki coob coob, nej tej xeebleej xeebntxwv thiaj li yuav huamvam mus nyob thoob plaws qhov txhia qhov chaw puv ntiajteb, thiab kav ntiajteb tagnrho huv tibsi. Kuv tsa nej kav ib puas tsav yam tsiaj tsis hais ntses nuj ntses nia, tsiaj nyeg tsiaj qus, me nas me noog huv tibsi.” (Chivkeeb 1:28) Qhov no puas yog kom tibneeg muaj coobcoob tuaj, puv lub ntiajteb, thiab ces kom muaj coobcoob ntxiv mus kom phwj yaws lub ntiajteb no lox? Lam nab. Thaum tau muaj ibtug qhia rau koj hliv dej kafe kom puv lub khob, koj yuav tsis tas zog hliv kom cov dej kafe phwjyaws lub khob ces ntws thoobplaws saum lub rooj. Koj tsuas hliv kom puv ces tsum xwb. Tibyam nkausli, Yehau-vas cov lus tau txib rau tibneeg mas, “puv ntiajteb,” qhia haistias nws lub luag haujlwm mas kom tsuas muaj puv txaus nkaus lub ntiajteb, ces thaum ntawd qhov tibneeg kev xeebtub hauv ntiajteb no mamli tsum. Qhov no thiajli yog qhov coj tau tsis muaj teebmeem rau tsoom pejxeem uas zoo tastas ntawd. Nws tsuas yog hauv lub neej niajhnub no ntawm qhov noobneej zoo tsis tas ntawd xwb uas haistias tej pejxeem coob dhau lawm mas yuav ua muaj tau teebmeem.
Tej Kev Phem—Vimlicas Vajtswv thiajli Cia Muaj?
27. Cov nqe lus nug twg nimno yuav tseev kom los teb?
27 Yog haistias Vajtswv lub luag haujlwm mas kom muab lub ntiajteb kho ua lub Vajkajsiab, yog ualicas lub ntiajteb niajhnub no tsuas muaj puv nkaus tej kev phem, kev tsimtxom, thiab kev quaj ntsuag xwb? Yog Vajtswv yog tus muaj Hwjchim Loj Tshajplaws, vimlicas nws thiajli cia tej xwm zoolino muaj losmus ntev ualuajli? Ua puas tshuav muaj kev vam txog ibqho xaus rau tagnrho peb tej teebmeem no? Ua Phau Vajlugkub ho hais licas?
28. Ualicas kev ntxeevsiab thiajli txawm tau rauhauv lub Vajkajsiab?
28 Phau Vajlugkub qhia tau haistias noobneej tej teebmeem no tau pib puagthaum muaj Vajtswv cov tub ibtug tau ntxeevsiab losmus tawmtsam Yehau-vas txoj cai tswjfwm. (Loos 1:20; Phau Nkauj 103:22) Tsis tas nug, tus timtswv no yeej yog ibtug ntawm cov tau muaj kev zoosiab heev thaum pom tsim tibneeg. Tiamsis ces kev ntshaw thiab khavtheeb txawm tau xeeb rauhauv nws lub siab lawm. Ces nws tau raug dib losntawm qhov ntshaw kom tau Adas thiab E-vas nkawd losmus hawm nws, zoodua hawm Yehau-vas nkawd tus Kws Tsim. Siv tus nab ua tus cev lus, zoo ibyamli tus kws zais suab siv li ibtug menyuam rojhmab los cev lus, tus timtswv no ntxias E-vas kom txhob mloog Vajtswv tus muaj Hwjchim Loj Tshajplaws lus. Nws tus txiv Adas txawm raws nws qab tsis mloog lus.—Chivkeeb 2:15-17; 3:1-6; Yakaunpaus 1:14, 15.
29. (a) Lub ntsiab lus dabtsi sawv lo rau peb txiav xaiv? (b) Ualicas Vajtswv thiajli ncav cuag kev hawv? (c) Ualicas koj thiajli ua tau ib lolus teb Xatas tej lus twv?
29 Tus nyiag timtswv ntxeevsiab ntawd thiajli sawv muaj lub npe hu ua “tus nab txwj nab laug.” (Tshwm Sim 12:9; 2 Kaulinthaus 11:3) Nws los kuj hu ua Xatas, uas txhais haistias “Tus Tawmtsam,” thiab Dab Ntxwg Nyoog, txhais haistias “Nyiag Ncauj Puam Tsuab.” Nws tau teev txog lub ntsiab ntawm txoj cai ncaj thiab kev ncajncees ntawm Yehau-vas txoj kev kav hauv lub ntiajteb no, thiab nws tau hawv Vajtswv haistias nimno nws, uas yog Xatas, muaj peevxwm tig tau tagnrho noobneej tawm ntawm txoj kev hawm tseeb. Vajtswv tau tso rau Xatas li 6,000 xyoo kom nws sim ua seb puas muaj qhov tseeb li nws tau hawv ntawd, yog lintawd lub ntsiab lus hais txog ntawm Yehau-vas muaj cai kav thiajli hais kom tiav tag mus ibtxhis li. Tibneeg ua twm siab kav tsis yuav Vajtswv ntawd tau plag liamsim ntsuav. Tiamsis cov tibneeg ntseeg ruaj tau muaj lub siab ruajntseg npuab rau Vajtswv tabtxawm tau raug sim nyav kawg, cov neeg no Yexus yog ibtug ua tau tus pivtxwv zoo tshajplawsli, los daws tau Yehau-vas lub meejmom thiab ua tau pom haistias Dab Ntxwg Nyoog yog nyiag dag. (Lukas 4:1-13; Yauj 1:7-12; 2:1-6; 27:5) Koj, los kuj, muaj peevxwm ua tau ibtug muaj lub siab ruajntseg. (Paj Lug 27:11) Tiamsis Xatas yuav tsis yog tibtug yeebncuab muab kev raug mob rau peb xwb. Puas tseem tshuav lwmtus yeebncuab twg thiab?
Tus Yeebncuab—Kev Tuag
30. Vajlugkub tau hais txog qhov xaus licas rau lub txim vim neeg tsis mloog lus?
30 Vajtswv yeej tau haistseg lub txim rau kev tsis mloog lus—kev tuag. Thaum tabtom txiavtxim rau thawj tug pojniam, Yehau-vas tau haistias: “Kuv yuav tsub kev txomnyem rau koj kiag txawm yog li ntawd los koj tseem xav tau txiv nrog koj ua npoj kuv pub tus txiv ua tus txwjhwm koj.” Nws hais rau tus txivneej Adas haistias: “Koj yuav khwv tawm hws lug . . . Koj yuav rau siab ntso khawb thooj av luaj dag khwv txog hnub koj tuag mus ua av.” (Chivkeeb 3:16-19) Ob tug tsis mloog lus no nkawd tau raug ntiab tawm ntawm lub Vajkajsiab lug mus rau thaj av uas tseem tsis tau tu. Ib sijhuam nkawd txawm tuag lawm tiagli.—Chivkeeb 5:5, Hmoob Ntsuab.
31. Kev txhaum yog dabtsi, thiab nws qhov kawg zoo licas rau noobneej?
31 Twb yog puag tomqab nkawd poob tawm ntawm lub cim zoo tastas ntawd lawm ces Adas thiab E-vas nkawd mamli pib xeebtub. Tagnrho cov neeg nimno yog nkawd cov xeebntxwv uas zoo tsis tastas, ces yog lintawd sawvdaws txawj tuag tastusli. Ibtug kws sau cov nqi Vajlugkub thiajli tau piav rawsli cov lus no: “Twb yog vim ib tug xub ua txhaum tej neeg uas nyob hauv ntiajteb no thiaj li ua txhaum. Vim tus ntawd ua txhaum, tus ntawd thiaj li tuag. Yog li ntawd txhua tus uas nyob hauv qab ntuj no puavleej txawj tuag rau qhov sawvdaws puavleej tau ua txhaum huv tibsi.” “Ua txhaum” no yog dabtsi? Nws yog ibqho poob qis losntawm lub cim uas zoo tastas lossis zoo tiavtiav. Vajtswv Yehau-vas tsis pomzoo yuav lossis tso ciajsia ibyam twg uas zoo tsis tas. Vim thawj tug txivneej Adas zwm cov kev txhaum thiab kev zoo tsis tas rau tagnrho cov tibneeg, kev tuag tau los “kav li tus vajntxwv” rau lawv. (Loos 5:12, 14, NW) Tibneeg tau poob rau kev tuag, zoo ibyamli cov tsiajtxhu tuag ntag.—Da-viv tus tub tej lus qhia 3:19-21, NW.
32. Phau Vajlugkub piav licas txog kev tuag uas peb zwm los?
32 Kev “tuag” no yog dabtsi? Kev tuag yog qhov tsis ciajsia. Vajtswv tau txhob txoj sia rau neeg qhov cibfim tau nyob mus tsis kawg rauhauv lub ntiajteb yog haistias nws mloog lus. Tiamsis, nws tsis mloog lus, ces lub txim yog kev tuag, qhov tsis xeev lawm, tsis muaj nyob qhov twg lilawm. Vajtswv yeej tsis tau hais txog qhov haistias hloov tibneeg txoj sia mus nyob rau yeebceeb lossis mus rau “ntuj tawg” yog haistias nws tsis mloog lus es tuag. Nws tau fajseeb rau tus txivneej lawm: “Koj yeej yuav tuag.” Dab Ntxwg Nyoog yog niag tua neeg uas tau dag los haistias: “Neb yeej yuav tsis tuag.” (Chivkeeb 2:17; 3:4; Yauhas 8:44) Tagnrho cov tibneeg tau zwm losntawm Adas los mas tsuas yog kev tuag mus zooli hmoov av.—Da-viv tus tub tej lus qhia 9:5, 10; Phau Nkauj 115:17; 146:4.
33. (a) Lub neej ntsa iab mus pemsuab uas nyob tos rau noobneej thiab lub ntiajteb no muaj licas? (b) Muaj peb lub ntsiab tseemceeb dabtsi uas Yehau-vas tau ua tiav dhau tawm losntawm nws leej Tub?
33 Ua lintawd ne, puas muaj kev vamkhom rau lub neej pemsuab no rau tus tibneeg tuag ntawd lawd? Muaj iblub neej pemsuab zoozoo kawg nkausli! Phau Vajlugkub qhia haistias Vajtswv lub luag haujlwm yeej yuav tsis muaj liamsim li kom muab lub vaj ntiajteb kajsiab nrog tagnrho cov tibneeg, ntxuag nrog cov tau tuag lawm huvtibsi. Yehau-vas tau hais lino: “Ntuj ceeb tsheej yog kuv lub rooj zaum, ntiajteb yog kuv lub rooj tiag taw.” “Kuv yuavtsum ua kom ntsa iab rau thajchaw ntawm kuv txhais taw.” (Yaxayas 66:1; 60:13, NW) Tawm ntawm nws txoj kev hlub ntau dhau, Yehau-vas tau txib nws tus Tub, txoj Lus, los rauhauv lub ntiajteb no, mas lub qabntuj noobneej thiajli yuav tau txoj sia vim losntawm nws los. (Yauhas 3:16; 1 Yauhas 4:9) Nimno yuav muaj li peb lub ntsiab tseemceeb uas peb yuavtsum coj losmus sibcog tham txog ces haistias Yehau-vas ua dhau losntawm nws tus Tub, muaj lino, (1) npaj tau ibqho txo dim ntawm kev tuag lub hwjchim; (2) rovmuab tau txoj sia rau cov tuag lawd; thiab (3) tsa tau ibtug tseemfwv zoo tastas kav noobneej.
Kev Txo Dim Ntawm Kev Tuag
34, 35. (a) Ualicas nkaus xwb thiajli txhiv tau tibneeg tawm hauv kev tuag? (b) Lub txhoj yog dabtsi?
34 Thaum ub, Vajtswv cov yajsaub tau hais txog lawv tej kev tsosiab mas tsis yog rau tibneeg siav luv tes, tiamsis ntawm qhov kev vamkhom haistias Vajtswv yeej yuav “rovcawm lawv” tawm hauv kev tuag los. (Hauxeyas 13:14, NW) Tiamsis ualicas tibneeg thiajli yuav txo dim tau ntawm kev tuag khi ntawd? Yehau-vas txoj kev ncaj nruabnrab zoo tastas yuavtsum yuav ‘tus ntsuj rau tus ntsuj, lub qhovmuag rau lub qhovmuag, tus kaus hniav rau tus kaus hniav.’ (Kevcai 19:21, NW) Yogli, vim Adas tau zwm coj kev tuag los rau tagnrho noobneej losntawm txhobtxwm tsis mloog Vajtswv lus ces thiajli tau liamsim qhov tibneeg tau txoj sia zoo tastas, yuavtsum yog muab lwmtus tibneeg zoo tastas coj los hloov Adas losmus them rau nws txoj sia zoo tastas, losmus rovyuav kom tau qhov Adas ua liam lawd.
35 Tus kevcai ncajncaj ntawm kom them ‘qhov zoo sibxws rau qhov sibxws’ uas ibtxwm coj rawsli lub keebkwm los. Lolus niajzaus siv mas yog “them lub txhoj.” Lub txhoj yog dabtsi? Nws yog “tus nqi txhiv kom rovtau tus neeg lossis ibyam twg ntawm tus uas txhom thiab kaw tus neeg rau qhov chaw kaw lossis ibyam ntawd. Yogli ibqho muaj muaj nqis coj los them kom tso cov tubrog raug luag ntes tau lossis cov ciaj luag cevqhev mas yog hais tau haistias qhov theej txhoj. . . . Tej yam dabtsi losxij yog coj losmus hloov lossis pauv mus them rau tog tod lawd ces yog nws qhov theejtxhoj.”d Txijli Adas tau txhaum los, tagnrho noobneej tau raug zooli cov tubrog raug luag txhom lossis cov ciaj cevqhev, raug khi losntawm qhov zoo tsistas thiab kev tuag. Yuav kom tso tau lawv, yuavtsum npaj kom tau qhov theej txhoj los. Losmus tshem tseg cov lus cuamtshuam twg rau nimno lossis lwm hnub los rau ntawm tus nqi theej txhoj kom haum haum nqi mas nws yuavtsum yog losmus muab ibtxog sia ntawm ibtug tibneeg zoo tastas coj losmus pauj rau, qhov ntawd mas yog, qhov zoo sibluag ibyamli Adas.
36. Ualicas Yehau-vas thiajli yuav npaj ibtxoj sia zoo tastas los theej txhoj?
36 Yog lino, nyob qhovtwg thiajli yuav nrhiav tau tus tibneeg muaj txoj sia zoo tastas ntawd? Tagnrho cov tibneeg, uas yog Adas tus uas zoo tsis tas ntawd cov xeebntxwv, tsuas muaj yug tau zoo tsis tas xwb. “Tsis muaj tau lawv ibtug twg yuav muaj cuabkav tabtxawm losmus cawm nws tus kwvtij, lossis losmus them tau tus nqi theej txhoj rau Vajtswv rau nwsli.” (Phau Nkauj 49:7, NW) Thaum teb qhov yuav siv ntawd, vim Yehau-vas muaj kev hlub noobneej heevhwv, ces thiajli tau npaj kiag nws tus Tub “hlob” muaj nqis ntawd yuavtsum muab siv coj los xyeem. Nws tau tshais txoj sia zoo tastas ntawm tus Tub plig, txoj Lus, los rauhauv Maiv Liag lub tsev menyuam uas yog ibtug ntxhais nkaujxwb Yudais. Tus hluasnkauj no txawm xeeb tub ces ib sijhuam txawm yug tau ibtug tub, nws lub npe hu ua “Yexus.” (Mathais 1:18-25) Tus Kws Tsim ntawm txoj sia yog kawg yeej muaj peevxwm ua tau lub hwjhuam zoozoo no.
37. Yexus tau ualicas qhia txog nws txoj kev hlub rau txhua tus tibneeg uas ntshaw txoj sia?
37 Yexus tau hlob tuaj tiav txiv, tau muab nws tus kheej cob rau Yehau-vas, ces tau ua kevcai rausdej. Ces thiajli txib nws losmus ua ywj Vajtswv lub siab. (Mathais 3:13, 16, 17) Txijli Yexus txoj sia hauv ntiajteb no mas yog los saum ntuj los thiab nws tau yog tus zoo tastas, nws muaj peevxwm xyeem tau txoj sia neeg zoo tastas ntawd, siv los tso noobneej dim tawm ntawm kev tuag mus. (Loos 6:23; 5:18, 19) Nws hais lino: “Kuv los kom sawvdaws tau txojsia ntev dhawv mus ib txhis.” “Tus uas zoo siab tuag theej nws tus npawg lub txhoj, tus ntawd nws yeej muaj lub siab hlub tshaj plaws tej neeg huv tibsi.” (Yauhas 10:10; 15:13) Thaum Xatas muab Yexus tua tuag saum tus ntoo tsimtxom, Yexus tsis yig rau qhov kev tuag phem kawg nkaus no, paub ntsoov haistias cov tibneeg xyaum ua rawsli kev ntseeg yeej yuav tau txoj sia losntawm qhov npaj tau tus nqi theej txhoj no.—Mathais 20:28; 1 Ti-mautes 2:5, 6.
Kev Rovcawm Txoj Sia
38. Ualicas Vajtswv leej Tub thiajli rovtau txoj sia, thiab qhov dabtsi ua tau povthawj?
38 Tabtxawm nws cov yeebncuab tua nws tuag lawmlos, Vajtswv leej Tub yeej yuav tsis muaj piam nws txoj cai tau txoj sia tibneeg zoo tastas li, rauqhov nws yeej muaj siab ruajntseg rau Vajtswv. Tabtxawm, ho tau tuag mus rauhauv lub qhovntxa lawmlos, ualicas Yexus thiajli yuav siv tau txoj cai muaj nqis ntawm tibneeg txoj sia losmus hloov tau noobneej? Sijhawm ntawd uas haistias Yehau-vas tau ua lwm hom hwjhuam ntxiv, uas nws yog nws ib hom xubxub thawj. Tau peb hnub uas Yexus nyob hauv lub qhovntxa, Yehau-vas tau tsa nws sawv tawm hauv qhovtuag losmus ua ibtug simzeej plig, tsis txawj tuag lilawm. (Loos 6:9; 1 Petus 3:18) Losmus teeb txog txoj kev ntseeg rau ntawm tsa kom sawv rovlos, ntau zaus Yexus tau txia losmus ua tibneeg lub cev, thiab los tshwm rau nws cov thwjtim pom, ib zaug tshaj li 500 leej thiab coobcoob dua ntawd ntxiv. Tsis muaj cov neeg no ibtug kiagli, lossis aphoxotolo Povlauj uas tsis ntev mus tau raug digmuag ua pom Yexus tus ci ntsa iab, yeej tsis muaj qhov tib los haistias tsis muaj qhov hwjhuam tsa nws sawv rovlos.—1 Kaulinthaus 15:3-8; Haujlwm 9:1-9.
39. (a) Ualicas Yexus thiajli siv tau nws tus nqe xyeem, thiab yuav siv uantej rau leejtwg? (b) Lwmyam txoov hwjhuam dabtsi uas Yexus tau tham txog?
39 Tomqab 40 hnub Yexus tus tau raug tsa sawv rovlos tau nce mus nrog Vajtswv tus kheej nyob uake saum ntuj lawm, zaum nov yog qhov losmus cev tus nqi ntawm nws lub cev neeg uas zoo tastas losmus pauj ua qhov tso kom noobneej dim. “Tiamsis Yexus Khetos theej txhoj tib zaug xwb nws theej tau mus ib txhis li. Tom qab ntawd nws mus . . . txog hnub uas Vajtswv muab nws cov yeebncuab los ua rooj rau nws tiag taw.” (Henplais 10:12, 13) Cov thawj pab tau losmus tso dim losntawm tus nqi theej txhoj no mas yog ib ‘pab tsawg’ ntawm cov Khixatias ntseeg ruajntseg “Leej Pleev cov neeg.” (Lukas 12:32; 1 Kaulinthaus 15:22, 23, NCL) Cov nov yog “cov uas Vajtswv twb txhiv tawm hauv txhua haiv neeg lawm,” ces yog lintawd nyob rau thaum raug tsa sawv rovlos lawv mus ua Khetos cov plig kwvluag mus nyob saum ntuj. (Tshwm Sim 14:1-5) Tiamsis, ua tshuav cov neeg coobcoob uas nimno lawv tuag pw rauhauv lawv lub qhovntxa ne? Thaum nws tseem nyob rauhauv lub ntiajteb no, Yexus tau hais haistias nws Txiv tau muab txoj cai rau nws los txiavtxim thiab pub txoj sia. Nws tau hais ntxiv: “Nej tsis txhob poob siab rau tej lus uas kuv hais no rau qhov twb yuav txog hnub uas cov neeg tuag rau hauv nruab deg nruab a lawm hnov Vajtswv tus tub lub suab hu, . . . sawv rov qab los.” (Yauhas 5:26-29) Nws yuav rovmuab txoj sia rau lawv los nyob hauv lub Vajkajsiab ntiajteb mus.
40, 41. (a) Piav kom raug nkaus lub ntsiab ntawm “sawv rov qab los” seb? (b) Vimlicas peb thiajli muaj peevxwm ntseeg tau rau Vajtswv lolus cog tseg rau kev sawv rov qab los?
40 Cim Yexus cov lus no, “Tsis txhob poob siab rau tej lus uas kuv hais no.” Tabtxawm yog lilos, ualicas tus tuag tau ntev ntev lawm ho thiajli yuav dim losntawm kev tuag ces ho coj kom tau rovlos ciajsia dua? Ua tsis yog nws lub cev twb rovmus ua hmoov av tag lawmlod? Tej nqaij ntawv uas haistias ua lub cev ntawd ntshe tejzaum twb sibxyaws mus ua lwmyam ciajsia, zoo xwsli cov nrojtsuag thiab cov tsiajtxhu. Tiamsis, txoj kev tsa sawv rovlos tsis yuav txhais haistias kom muab cov roj ntshav qub coj losmus puab uake dua. Nws txhais haistias Vajtswv rov-tsim tus neeg liqub, nrog tus yamntxwv liqub. Nws tsim iblub cev tshiab tawm losntawm cov av los, mas nyob hauv lub cev ntawd nws tso tej yeebyam liqub, nws cov xeebceem liqub, lub cimxeeb liqub, lub txheej neej liqub li tus tibneeg tau pheev tawm ntawd mus txog li lub sijhawm nws yuav tuag.
41 Tsam tejzaum koj ho samsim muaj haistias koj lub tsev uas koj nyiam nyiam tag siab tau raug kubhnyiab tag lawm. Tiamsis, koj muaj peevxwm rovtsa lub tsev yoojyim kom rovzoo liqub tau, rauqhov tus qauv rau tej chwb chav tseem nyob rauhauv koj lub cimxeeb. Tiagtiag li, tus Vajtswv uas yog tus Kws Tsim thawj lub cimxeeb muaj peevxwm rovtsim cov tibneeg uas tau muab cia rauhauv nws lub cimxeeb lawm vim haistias nws tau hlub lawv. (Yaxayas 64:8) Yog vimlino Phau Vajlugkub thiajli tau siv lolus “lub cim nco qhovntxa.” Thaum txog Vajtswv lub sijhawm tsa cov tuag kom losmus tau txoj sia dua, mas nws yeej yuav ua lub hwjhuam ntawd, ibyamli lub hwjhuam nws twb tau ua los tsim thawj tug tibneeg, tsuas yog zaum tuaj no mas nws yuav ua ntauntau tag zog musli.—Chivkeeb 2:7; Haujlwm 24:15, NW.
42. Vimlicas txoj sia nyob mus ibtxhis rauhauv ntiajteb no thiajli yuav muaj mus taus?
42 Vajtswv yuav tsa noobneej kom tau txoj sia dua, nrog qhov muaj cibfim kom tsis muaj tuag ibzaug hauv ntiajteb no ntxiv lilawm. Tiamsis ualicas txoj sia mus ibtxhis hauv lub ntiajteb no puas yuav muaj taux? Nws yeej muaj mus tau thiab muaj tseebtseeb vim haistias nws yog qhov ntxim Vajtswv siab thiab yog nws lub luag haujlwm. (Yauhas 6:37-40; Mathais 6:10) Tib qho vim niajhnub no tibneeg tsuas yuav muaj tuag kom tag hauv lub ntiajteb no mus mas yog nws tau zwm kev tuag losntawm Adas. Txawm yog lintawd los, thaum peb ua twb zoo xav txog tej ntauntau hom suav tsis txheeb uas zoozoo tag siab li nyob hauv lub ntiajteb no uas haistias yog rau kom tibneeg siv tsosiab lug, iblub neej nyob luv dua ntawm ibpuas xyoo mas yog nyob tau luv dhau heevhwv lilawm! Rau thaum yuav muab lub ntiajteb rau tibneeg cov menyuam, Vajtswv lub luag haujlwm mas kom tibneeg tsuas muaj uaneej nyob tsosiab lug rau tej Nws tsim zoozoo ntawd, tsis yog tsuas kom tau nyob li ibpuas xyoo, lossis ibtxhiab xyoo xwb, tiamsis mus ibtxhis!—Phau Nkauj 115:16; 133:3.
Tus Tseemfwv Zoo Tastas Ntawm Kev Thajyeeb
43. (a) Vimlicas peb thiajli yuav yuav tus tseemfwv zoo tastas ntawd? (b) Yehau-vas lub luag haujlwm rau tej xwm no yog dabtsi?
43 Vim peb thawj nkawm niam-txiv xyeeb povtseg Vajtswv txoj cai lijchoj, tibneeg cov tseemfwv thiajli tau raug los rau Xatas ua tus kav. Tsimnyog Phau Vajlugkub hu Xatas haistias “tus vajtswv ntawm tej kev txheej txheem no.” (2 Kaulinthaus 4:4, NW) Tej kev tsovrog, kev siabphem, kev liamsim, thiab txoj kev coj tsis vees ntawm tibneeg cov tseemfwv ua povthawj haistias tibneeg tsuas yog lintawd lawm xwb. Lub koomhaum, cov Tebchaws Sibtuav Hauv (League of Nations) thiab lub cov Tebchaws Sibkoom Siab (United Nations) plag los coj tsis tau kev thajyeeb tawm ntawm kev covnyom tau li. Noobneej quaj hu xav yuav ibtug tseemfwv thajyeeb. Ua puas tsimnyog rau tus Kws Tsim, lub luag haujlwm mas yog kom rovmuab lub ntiajteb kho mus ua iblub Vajkajsiab, tibyam nkausli thiab kuj yuav npaj ibtug tseemfwv zoo tastas los rau lub Vajkajsiab ntawd? Yog dhosdaws li Yehau-vas lub luag haujlwm kom ua ntag. Tus Huabtais los sawvcev rau Nws tus tseemfwv no yog nws tus “Tub Huabtais ntawm Kev Thajyeeb,” Khetos Yexus, thiab “kev kav thiab kev thajyeeb ntau pawglug yuav tsis muaj kawg li rau ntawm tus tub huabtais no.”—Yaxayas 9:6, 7, NW.
44. (a) Tus tseemfwv no yuav nyob qhovtwg? (b) Nws yuav muaj tagnrho pestsawg leej?
44 Phau Vajlugkub qhia haistias tus tseemfwv zoo tastas no yog nyob saum ntuj. Ntsia saum no los, tus Huabtais Yexus Khetos thiajli yuav kav tau zoozoo tagnrho lub ntiajteb no mus rau qhov kev ncajncees. Tsis tas lintawd, nws ho tseem yuav muaj cov kwvluag kav nyob rau ntawm tus tseemfwv ntuj no uas peb lub qhovmuag tsis pom. Cov no yog cov xaiv losntawm cov tibneeg ntseeg ruajntseg, cov tau los raws Yexus uas nrog nraim nws dhau losntawm kev tsimtxom mas nws tau hais rau lawv haistias: “Kuv cog ibtshaj lus nrog nej, ibyam nkausli kuv Txiv tau cog ibtshaj lus nrog kuv lawm, yog tus vajtseemfwv.” (Lukas 22:28, 29, NW) Nws tsuas yog tus puav ntawm noobneej losmus xwb uas yog cov tau coj mus saum ntuj mus kav nrog Khetos Yexus. Nws kuj zoo ibyamli cov tebchaws niajhnub no, haistias yeej tsuas tau xaiv tug puav kom losmus kav rauhauv roog nomtswv xwb. Phau Vajlugkub qhia haistias Yexus Khetos cov kwvluag kav tsuas muaj li 144,000 leej xwb. Yog lintawd Vajtswv tus Vajtseemfwv, lossis tus tseemfwv ntuj, yuav muaj li Khetos Yexus thiab 144,000 leej uas tau coj hauv ntiajteb no mus rau saum ntuj. (Tshwm Sim 14:1-4; 5:9, 10) Ces yogli tshuav lub ntiajteb ned? Phau Nkauj 45:16 (NW) hais txog haistias tus Huabtais yeej yuav xaiv tsa “ibco tub vajntxwv nyob mus thoobplaws rauhauv lub ntiajteb.” Cov “tub vajntxwv,” lossis cov tsomkwm li nomtswv, yuav yog tsa tsavxeeb saum ntuj los vim yog losntawm lawv tej kev mobsiab ntso rau tej kev cai ncajncees.—Sibpiv Yaxayas 32:1.
45, 46. (a) Lub ntsiab tseemceeb uas Yexus los tshaj rau ntiajteb no yog dabtsi? (b) Vimlicas tus tseemfwv zoo tastas hos tsis tau tsa kiag thaum ntawd? (c) Ualicas xyoo 1914 Q.T. thiajli yog xyoo ncha lug rau tej lus fajlem thiab tej xwm hauv qabntuj no?
45 Thaumtwg thiab ualicas thiajli yuav tsa tus tseemfwv zoo tastas no? Thaum Yexus tseem nyob hauv lub ntiajteb tus Vajtseemfwv no mas yog lub ntsiab lus tshajxwm. (Mathais 4:17, NW; Lukas 8:1, NW) Tiamsis, nws tsis tau tsa tus Vajtseemfwv no rau thaum lub sijhawm ntawd lossis rau thaum tau tsa nws sawv rovlos. (Haujlwm 1:6-8) Tabtxawm thaum nws nce mus saum ntuj lawmlos, nws tseem yuav tos mus txog rau lub sijhawm Yehau-vas teem cia. (Phau Nkauj 110:1, 2; Henplais 1:13) Lus fajlem hauv Phau Vajlugkub qhia haistias lub sijhawm teemtxwv ntawd twb los rau xyoo 1914 Q.T. no. Tabsis, ibtxhia yuav nug, ‘Txawv losntawm tus tseemfwv zoo tastas no, tsuas pom tau haistias xyoo 1914 lub ntiajteb hajyam tsub muaj tej sub tuaj xwb sax?’ Qhov no yog raug kiag lub ntsiab lawm ntag! Nws pom tau haistias tau muaj sibthooj lintawm Vajtswv tus Vajtseemfwv tsa los thiab tej xwm kub ntxhov lojloj muaj tsis ntev los no, rawsli peb yuav ntsuam mus.
46 Tau muaj li 35 xyoo untej rau xyoo 1914, The Watchtower (nimno mas yog lub koomhaum tau tseb cov ntawv kev ntseeg ntau tshajplaws rauhauv ntiajteb no) tau taw losmus rau xyoo 1914 uas haistias yog xyoo Phau Vajlugkub cov lus fajlem tau cim lawm. Cov lus fajlem no txawm tau pib muaj txhaws nkwb nkaus raws lintawd rauhauv xyoo 1914. Ibnqe lus fajlem ntawm no mas yog Yexus tus kheej kiag, tau piav tawm li 1,900 xyoo tas loslawm, hais txog “lub cim” uas haistias yeej yuav muaj tshwm rau ntu kawg ntawm tej kev txheej txheem no yuav ua povthawj haistias nimno nws twb los ua tus huabtais muaj hwjchim qhovmuag tsis pom. Thaum losmus teb nws cov thwjtim nqe lus nug txog “lub cim” no nws haistias: “Ib lub tebchaws yuav sawv tawm tsam ib lub tebchaws, thiab ib haiv neeg yuav sawv tawm tsam ib haiv neeg. Yuav muaj kev tshaib kev nqhis thiab yuav muaj av qeeg txhua qhov. Tej ntawd piv ib yam li tus pojniam uas nyuam qhuav pib mob plab yuav yug menyuam.” (Mathais 24:3, 7, 8, sibpiv NW.) Tau muaj rawsli lus fajlem ntag, xyoo 1914 tsovrog thoobplaws lub ntiajteb thawj zaug txawm pib, ua tau kev puasntsoog xya npaug tshajli ntawm tagnrho 900 hom tshooj tsovrog tau muaj dhau losli 2,500 xyoo lawm! Tej mob lojloj ntawm kev ntxhovsiab tsuas tseem muaj mus. Koj puas tau samsim ntsib kev tsovrog puasntsoog, kev tuag tshaib, lossis ibhom av qeeg twg li uas haistias ua cov vijsub rau ntiajteb txijli xyoo 1914 los? Yogli, koj yog ibtug tau pom ua timkhawv rau ntawm “lub cim” ntawm “lub zim txwv kawg” ntawm tej kev txheej txheem no.—Danias 12:4, NCL.
47. Ualicas tej xwm ho muaj txhaws nkaus “lub cim” tsub heev tuaj tsis ntev xyoo no?
47 “Pib mob plab yuav yug menyuam” loj tuaj rau thaum Qabntuj Tsovrog zaum Ob, uas tau ua kev puasntsoog muaj tshaj li plaub npaug ntawm Qabntuj Tsovrog zaum Ib, ces coj hlo losmus rau Ntu Atome no, rawsli Yexus cov lus fajlem hais ntxiv mus. “Yuav muaj tej yam ua rau neeg ntshai kawg li, thiab sawvdaws yuav pom tej txujci tseem ceeb nyob saum nruab ntug.” (Lukas 21:11) Qhov muaj tsub kev yuam cai, thiab kev phem qias nrog kev tsis mloog lus, thiab cov menyuam yaus coj phem phem, xwsli muaj tsub tuaj cov tsis ntseeg Vajtswv thiab kev plees kev yig—tej xwm ceebsob tau muaj los no kuj muaj hais uantej cim tseg rau “lub caij kawg” ntawm lub txheej txheem phem no.—2 Ti-mautes 3:1-5, NCL; Mathais 24:12.
48. Tej sub hauv ntiajteb no yog tim leejtwg, thiab vimlicas txijli xyoo 1914 los hajyam muaj tsub tuaj?
48 Tiamsis yog haistias tus tseemfwv ntuj twb tau tsa rauhauv xyoo 1914, vimlicas yuav muaj ntau hom kev ntxhovsiab hauv ntiajteb no ualuaj? Nws twb yog tim Xatas Dab Ntxwg Nyoog ua ntag. Thaum Khetos txais tus Vajtseemfwv lub hwjchim, nws txoj num xub thawj mas tau yog losmus pheej tsovrog nrog Xatas nyob qaumntuj uas qhovmuag tsis pom. Rawsli thaum kawg, Xatas, “tus ntxias tas ntiaj teb neeg,” tau raug nrom nrog nws cov tub txib los nyob zeze rauhauv lub ntiajteb no lawm. Paub ntsoov haistias nws txoj kev puastsuaj twb los zeze lawm, nws thiajli do tej teebmeem lojloj rauhauv lub ntiajteb no. “Tiamsis ntiajteb thiab dej hiavtxwv yuav raug kev txomnyem heev, rau qhov Ntxwg Nyoog twb los dua hauv [nej] lawm. Nws chim heev kawg li rau qhov nws paub hais tias, nws yuav tsis tau nyob ntev lawm.”—Tshwm Sim 12:7-9, 12, sibpiv NCL.
49. (a) Yuav muaj dabtsi los raug rau cov ua “lub ntiajteb no puastsuaj”? (b) Ualicas Yehau-vas thiajli yuav siv nws qhov kev “txiavtxim siab” rau cov tebchaws?
49 Uali puas yuav muaj qhov xaus rau cov sub no? Muaj los max!—thaum tus Tseemfwv ntuj nws kheej, tus Vajtseemfwv ntawm Vajtswv muaj Hwjchim Loj Tshajplaws, sawv khiav num kom “ua rau cov neeg uas ua rau lub ntiajteb no puastsuaj, lawv puastsuaj mus.” (Tshwm Sim 11:18; Danias 2:44) Vajtswv yeej tsis cia tsocai rau kom muaj cov hwjchim kev lisfai, cov neeg Khixatias cuav, lossis lwmtus twg los ua kev puastsuaj rau nws tes haujlwm zoo, lub ntiajteb, losntawm lawv tej twjcuab atome. Tos, nws tshaj haistias: “Qhov kuv txiavtxim siab mas yog kom losmus sau cov tebchaws, kuv losmus sau uake cov vajtseemfwv, mas thiajli yuav hliv kuv txoj kev phua txim tawm rau lawv, tagnrho kuv lub siab kev chim.” (Xefayas 3:8, NW) Yehau-vas, dhau losntawm siv nws tus Khetos, mam siv cov txoov zogfwv uas nws yog tus tswjfwm nyob rauhauv lub qabntug ntsuab los coj kev puasntsoog lojloj tas zog rau tagnrho cov mus raws Xatas qab hauv ntiajteb. Zaum nov mas yuav yog muaj mus thoobplaws lub ntiajteb, yuav lojloj tagsiab zoo xwsli thaum Dej Nyab rau Nau-es hnub.—Yele-mis 25:31-34, NW; 2 Petus 3:5-7, 10.
50. (a) “A-makhedoos” yog dabtsi? (b) Leejtwg thiajli yuav dim A-makhedoos?
50 Hauv Phau Vajlugkub qhov muab kev puasntsoog rau cov tebchaws phem phem no mas yog hu haistias Vajtswv roog tsovrog A-makhedoos. (Tshwm Sim 16:14-16) Tsuas yog cov tibneeg khoobxeeb xwb, cov uas nrhiav Yehau-vas thiab kev ncajncees, ntshe thiajli yuav dim ntawm A-makhedoos mus rau Vajtswv lub txheej txheem thajyeeb tshiab. (Xefayas 2:3, NW; Yaxayas 26:20, 21, NW) Vajlugkub hais txog cov no haistias: “Tiamsis cov neeg uas muaj siab mos siab muag yuav tau nyob kav lub tebchaws. Lawv yuav vam meej thiab yuav tau zoo nyob kaj siab lug.” (Phau Nkauj 37:11) Tes txoov num lojloj rovkho lub Vajkajsiab rau lub ntiajteb thaum ntawd ces mamli pib ua mus!
Kev Kawm Nkag lub Vajkajsiab
51. Vimlicas koj yuavtsum losmus nkaus hlo coj ziag no?
51 Koj puas nyiam mus nyob rauhauv lub Vajkajsiab? Yog koj teb haistias ‘Nyiam kawg,’ koj yeej yuav zoosiab heev losmus paub haistias thaum Yexus piav txog tej teebmeem muaj rau lub txheej txheem nimno thiab “lub cim” ntawm kev puasntsoog uas los yuav txog ntawd, nws hais ntxiv, “thaum cov neeg tiam no tseem tuag tsis tau tas yeej yuav xub muaj ib puas tsav yam ntawd.” (Mathais 24:34) Tiamsis, yog ibqho tseeb tutu siab haistias cov neeg feem coob niajhnub no yog cov taug txoj kev dav uas mus tau txais txoj kev puasntsoog. (Mathais 7:13, 14) Tshuav sijhawm luvluv rau lawv los hloov siab lawm xwb. Thov ua Yehau-vas tsaug ntauntau uas nws tau npaj lus fajseeb ncaj sijhawm kawg! Vim haistias Yehau-vas xav kom koj tau txoj sia, nws yuav pab koj kom taug tau txoj kev yogyog.—2 Petus 3:9; Exakhees 18:23, NW.
52. Ibqho kev ntse los xaiv kev ntseeg koj yuavtsum muaj dabtsi?
52 Qhov koj yuav yuav saisai no mas yog tej kev txuj tseem tseem. (1 Ti-mautes 2:4; Yauhas 17:3) Koj mus nrhiav yam no qhovtwg? Puas yuav nrhiav tau nyob rau txhua hom kev ntseeg? Ibtxhia tibneeg haistias tagnrho txhua hom kev ntseeg puavleej coj mus rau iblub homphiaj xwb, zoo ibyamli tsawg txoj kev nce roob los tsuas yog xaus saum ncov xwb. Lawv mas yuamkev deb kawgli! Yog yuav kom taug tau txoj yog, mas cov mus nce roob ntawd yuavtsum siv daim ntawv pualuaj, thiab ntiav cov pom qabke. Zoo ibyamli, tsuas muaj ibhom kev ntseeg tseeb xwb uas yuav coj kom tau koj mus tau txoj sia ntev dhawv mus ibtxhis, muaj tus paub ke mas thiajli yuav nrhiav tau.—Haujlwm 8:26-31.
53. (a) Yuav kom tau txoj sia ntev dhawv mus ibtxhis, koj yuavtsum rau siab ntso ua dabtsi? (b) Kev sim dabtsi ntawm Xatas uas koj yuavtsum kov kom yeej?
53 Phau ntawv meme no mas yog Yehau-vas cov Timkhawv tau npaj los pab koj. Phau no twb tau pab koj totaub tej nqe hauvpaus Vajlugkub tseeb lawm, puas yog lintawd? Muaj tseeb koj yeej tau xyuas meej rau koj tus kheej lawm haistias tej nqwb nqe ntawd yeej cog hauvpaus rau Vajtswv cov Lus tshoj tawm los. Ziag no, yog kom koj txawj mus cuag tau rau koj lub homphiaj mas koj yuavtsum rausiab ntso kawm ntxiv. Ibyamli yeej yuavtsum muaj kev kawm ntaubntawv kom txawjntse txaus siv mas thiajli yuav kho tau tus tibneeg ntawd losmus dhos tau rauhauv pejxeem huabhwm nimno, yogli kev kawm Vajlugkub yog yuavtsum kawm kom paub zoo los npaj rau yus mus nkag rau cov huabhwm uas haistias yuav dim mus nyob rauhauv lub Vaj ntiajteb kajsiab. (2 Ti-mautes 3:16, 17) Xatas yuav sim ua kom koj khaumkev losntawm kev kwvtij tawmtsam koj lossis sim koj lub siab kom ua ibtug tibneeg siabhlob lossis mus nyiam kev uaplees uayig. Tsis txhob tso rau Xatas. Koj txoj kev dim rau lub neej pemsuab thiab koj yimneeg xaus nkaus rau ntawm qhov koj losmus kawm Vajlugkub ntxiv mus.—Mathais 10:36; 1 Yauhas 2:15-17.
54. Nyob hauv koj lub zos Yehau-vas tau npaj kev kawm dabtsi?
54 Ibcag ntawm qhov koj niajzaug kawm Vajlugkub, haj tseem tshuav kawm ntxiv lwm hom thiab. Cov neeg nyiam kawm Vajlugkub nyob hauv koj lub zos niajhnub muaj kev koom sibntsib rauhauv lub Tuamtsev Vajtseemfwv nyob zeze hauv zos. Tagnrho cov tuaj koom los puavleej tuaj kawm kev qhuab qhia ntawm Phau Vajlugkub yeej ua siab dawbpaug los xyaum ua neeg zoo. Lawv npaj siab ntsoov tos txais cov tuaj tshiab, uas haistias, “Peb cia li mus lawm saum tus Tswv lub roob, peb mus saum haiv neeg Ixayees tus Vajtswv lub tuam tsev. Nws yuav qhia rau peb paub hais tias, nws xav kom peb ua dabtsi. Peb yuav taug tej txojkev uas nws twb xaiv tseg rau peb taug.” (Yaxayas 2:3) Henplais 10:24, 25, peb nyeem tau haistias vimlicas peb thiajli mus koom kawm Vajlugkub: “Peb yuav tsum ua tib zoo xyuas saib peb yuav ua li cas ib tug thiaj txhawb tau ib tug lub zog kom ib tug txawj hlub ib tug, thiab ib tug ua zoo rau ib tug. Sawvdaws yuav tsum tuaj ua ke nloog lus qhuab qhia tsis txhob tso tseg ib yam li muaj qee leej tau tso tseg lawm. Nej puavleej paub hais tias, twb yuav txog hnub uas Yexus rov qab los. Yog li ntawd peb ib leeg haj yuav tsum ntuas ib leeg heev dua qhov qub.”
55. (a) Yehau-vas lub koomhaum zoo txawv kev deb lwm cov npaum licas? (b) Ualicas Yehau-vas cov Timkhawv sibkoom siab zoo dua tshaj lwm cov neegli?
55 Xwsli thaum koj koomsiab nrog Yehau-vas lub koomhaum, koj yuav pom cwjpwm zoo txawv deb heev ntawm lwm hom tshawj lossis tsev teev mlom. Tsis muaj sau nyiaj, tsis muaj taugxaiv lossis sibceg, thiab tsis muaj sibntxub vim yog haiv neeg txawv lossis muaj nyiaj txiag. Qhov yeebyam qhuas lug ntawm Yehau-vas cov Timkhawv mas yog kev sibhlub. Xub thawj, yog lawv hlub Yehau-vas, ces nqe ob yog hlub lwmtus neeg. Tej nov mas yog lub cim ntawm Khixatias tseeb. (Mathais 22:37-39 NW; Yauhas 13:35) Koj yuav tau mus sim koom sibntsib nrog lawv seb puas tseeb lino rau koj tus kheej. Tsis tas nug, koj yeej nyiam lawv tej kev sibkoom siab. Cov Timkhawv hauv qabntuj no muaj tshajli tsib phlom tus thiab nyob txog li 230 daim av. Tsis tas li, cov Timkhawv thoobplaws hauv ntiajteb no sawvdaws puavleej kawm tibsob lus qhuab qhia tom lawv qhov chaw sibntsib. Thiab vim rau qhov tibtxhij luam tawm ua ntauntau hom lus, tom lawv qhov chaw sibntsib txhua txhua lub limtiam Yehau-vas cov Timkhawv thoobplaws hauv qabntuj no, feem coob tibntxiag kawm txog tibsob Nqe Vajlugkub yog ob peb teev sibnrug xwb. Kev sibkoom siab ntawm Yehau-vas lub koomhaum mas yog niajhnub no qhov hwjhuam hauv lub qabntuj sib cais tag no.
56. (a) Koj yuav tau txais nuj nqis dabtsi losntawm kev koom sibcog phoojywg nrog Yehau-vas lub koomhaum? (b) Thaum muaj teebmeem tuaj, koj yuavtsum ualicas? (c) Vimlicas thiajli yog ibqho tseemceeb rau koj losmus muab koj lub neej cob rau Yehau-vas?
56 Rawsli koj tseem rausiab ntso nrog Yehau-vas cov neeg sibkoom, koj yuavtsum kho “tus yamntxwv tshiab” rau koj tus kheej coj ces losmus tu cov qoobloo ntawm Vajtswv tus plig—“siab hlub, zoo siab, nyob kaj siab lug, ua siab ntev, muaj lub siab zoo, zoo siab hlo pab luag, ua siab ncaj, tsis khavtxiv, thiab ua rau neeg paub tswj neeg lub siab.” (Khaulauxais 3:10, 12-14; Kalatias 5:22, 23) Lino thiajli yuav tau txais txoj kev zoo txaus siab. Tej lub sijhawm tejzaum koj yuav muaj teebmeem vim haistias koj nyob hauv lub qabntuj liamsim thiab tejzaum twb yog vim qhov yus zoo tsis tastas. Tiamsis Yehau-vas mam pab koj. Nws txoj Lus qhia meejmeej rau cov ua siab dawbpaug los sim coj kom haum nws siab: “Nej tsis txhob nyuaj siab rau ib yam dabtsi hlo li. Thaum nej thov Vajtswv nej yuav tsum qhia txhua yam uas nej xav yuav rau Vajtswv, thiab thaum nej thov nej yuav tsum nco Vajtswv tshav ntuj. . . . Qhov uas Vajtswv ua rau peb tau zoo nyob kaj siab lug yuav kav nej cov uas ntseeg Yexus Khetos lawm lub siab, thiab tej uas nej xav tagnrho huv tibsi.” (Filipis 4:6, 7) Yehau-vas txoj kev hlub yuav rub koj los, ces koj thiajli xav losmus tiam nws. Yehau-vas cov Timkhawv yuav zoosiab hlo los qhia rau koj seb yuav ualicas thiajli muab koj lub neej los cob tau rau tus Vajtswv muaj kev hlub no, ces thiajli yuav muaj hmoo los ua nws ibtug timkhawv. (Phau Nkauj 104:33; Lukas 9:23) Yog, muaj hmoo kawg nkausli. Sim ua zoo xav seb! Ua ibtug losmus hawm Yehau-vas, koj muaj peevxwm yuav ncav cuag mus rau lub homphiaj ntawm qhov tau txoj sia ntev dhawv mus ibtxhis nyob rauhauv lub Vajkajsiab rau ntiajteb no.—Xefayas 2:3, NW; Yaxayas 25:6, 8, NCL.
57. (a) Nyob rauhauv lub txheej txheem tshiab, kev sibtxheeb ze yuav muaj licas ntawm Vajtswv thiab noobneej? (b) Cov koobhmoov dabtsi koj mamli tsosiab lug tau?
57 Rausiab ntso, kawm mus kom muaj kev sib hlub hlob tuaj thiab pom tej txiajntsim ntawd Vajtswv Yehau-vas, nws tus Tub, thiab tus tseemfwv ntuj ncajncees. Thaum piav txog Vajtswv tus tseemfwv thiab tej koobhmoov yuav hliv los rau noobneej, Phau Vajlugkub cov lus fajlem haistias: “Nimno Vajtswv twb los nrog neeg nyob lawm. Nws yuav nrog lawv nyob, lawv yuav ua nws haiv neeg. Nws yuav nrog lawv ua ke thiab yuav ua lawv tus Vajtswv.” ‘Vajtswv tus kheej,’ yog tus siab tshajplaws ntawm cov neeg qiadub, ntawm txoj kev kav puas tsuaj nimno, yuav los ua ibleeg Txiv txheeb txheeb muaj lub siab dawbhuv rau cov muaj kev hlub thiab hawm nws nyob rauhauv txoj kev txheej txheem tshiab no. Tiag li, tsuas yuav muaj ibhom kev ntseeg lawm xwb, txoj kev hawm tseeb ntawm Vajtswv Yehau-vas, ces nws cov neeg hawm nws yuav tsosiab lug ntaus phoojywg txheeb ze rau cov menyuam nrog nws leej Txiv. Yuav ua pom haistias nws tus kheej yog ibleeg Txiv muaj kev hlub heev! “Nws yuav so lawv tej kua muag huv tibsi mus. Yuav tsis muaj kev tuag, tsis muaj kev nyuaj siab, tsis muaj kev quaj ntsuag thiab tsis muaj kev mob kev nkeeg ib zaug li lawm. Tej uas sawvdaws ib txwm muaj los twb yaj tas lawm.”—Tshwm Sim 21:3, 4.
58. Vimlicas koj thiajli paub meejmeej haistias Yehau-vas yuav ‘tsim dua ib puas tsav yam tshiab’?
58 Yog lintawd qhov hwjhuam lojloj uas los kho lub ntiajteb ua lub Vajkajsiab tswjfwm ntawm tus tseemfwv ntuj zoo tastas ntawd thiajli yuav ua tau tag mus. Yeej muaj tiag li qhov tseeb haistias muaj lub hnub yuav tawm tuaj thiab yuav poob. Xwsli qhov lus cogtseg ntawm Vajtswv Yehau-vas, tus Kws Tsim lub ntuj thiab lub ntiajteb no yeej yog muaj “lus uas tseem ceeb thiab cia siab tau.” Nws yog tus tshaj tawm losntawm nws lub rooj zimtxwv saum ntuj ntag: “Ntsia saib kuv tabtom tsim dua ib puas tsav yam tshiab.”—Tshwm Sim 21:5.
Tig rovsiab phau ntawv no, koj yuav teb licas rau cov nqe lus nug nram no?
Ualicas Phau Vajlugkub thiajli yog ib phau zoo tshajplaws?
Koj tau kawm paub txog Vajtswv licas?
Khetos Yexus yog leejtwg?
Tus Xatas Dab Ntxwg Nyoog yog leejtwg?
Vimlicas Vajtswv thiajli cia muaj kev phem kev qias?
Vimlicas tibneeg thiajli txawj tuag?
Kev tuag zoolicas?
Tus nqi theej txhoj yog dabtsi?
Kev tsa sawv rovlos zoolicas thiab nyob qhovtwg?
Tus Vajtseemfwv yog dabtsi, thiab yuav ua tau dabtsi?
“Lub cim” muaj licas rau ntawm “zim txwv kawg”?
Koj yuavtsum npaj licas rau ntawm txoj sia ntev dhawv mus ibtxhis nyob rauhauv lub Vajkajsiab?
[Cov lus hauv qab taw qhia]
a Cov nqe Vajlugkub siv losmus txhawb cov nqe lus saum no: (1) Haujlwm 17:26; Phau Nkauj 46:9, Hmoob Ntsuab; Maikhas 4:3, 4; Yaxayas 65:21-23; (2) Yaxayas 65:25; 11:6-9; 55:12, 13; Phau Nkauj 67:6, 7; (3) Yauj 33:25, NW; Yaxayas 35:5, 6; 33:24; Phau Nkauj 104:24; (4) Yaxayas 55:11.
b Yog haistias tsis pom qhia, cov nqe Vajlugkub rho los rauhauv phau ntawv no yog losntawm Phau Vajlugkub Vajtswv Tej Lus Uas Cawm Neeg Txojsia. Thaum pom NCL lawv qab tus kaw, qhia haistias cov lus kaw cia txhais nyob hauv Phau Vajlugkub Ntawv Cog Qub Lus. Thaum pom NW lawv qab tus kaw, qhia haistias cov lus kaw cia txhais nyob hauv Phau Vajlugkub Askiv New World Translation of the Holy Scriptures—With References.
c Monarchs and Tombs and Peoples—The Dawn of the Orient, sab nplooj 25.
d Cyclopedia of Biblical, Theological, and Ecclesiastical Literature, by J. McClintock and J. Strong, Phau 8, sab nplooj 908.
[Duab nyob sab 13]
Rawsli kev tsim, tibneeg ntse tshaj tsiaj
[Duab nyob sab 18]
Yexus zoo sibluag ibyamli tus tibneeg zoo tastas Adas