Phau Tsom Faj LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Phau Tsom Faj
LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Hmoob Dawb
  • VAJLUGKUB
  • NTAUB NTAWV
  • TEJ KEV SIB TXOOS
  • ijwbq zaj kawm 115
  • Lub Sij Hawm Muaj Kev Txom Nyem Loj Kawg Nkaus Yuav Zoo Li Cas?

Tsis muaj yeeb yaj kiab rau yam uas koj xaiv.

Thov txim, muaj teeb meem li cas thiaj tso tsis tau tawm.

  • Lub Sij Hawm Muaj Kev Txom Nyem Loj Kawg Nkaus Yuav Zoo Li Cas?
  • Lus Nug Thiab Lus Teb Txog Phau Vajlugkub
  • Ntsiab Me
  • Ntaub Ntawv Sib Xws
  • Phau Vajlugkub qhia li no
  • “Qhov Uas Txhiv Nej Dim Los Ze Lawm”!
    Phau Tsom Faj—2015
  • Muab Siab Npuab Vajtswv Rau Lub Sijhawm Uas Txom Nyem Kawg Nkaus
    Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2019
  • Lub Nroog Npanpiloos Uas Loj Dua Ntais Yog Dab Tsi?
    Lus Nug Thiab Lus Teb Txog Phau Vajlugkub
  • Phau Tshwmsim Hais Li Cas Txog Vajtswv Cov Yeeb Ncuab?
    Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2022
Lus Nug Thiab Lus Teb Txog Phau Vajlugkub
ijwbq zaj kawm 115
Cov tiv dhau lub sij hawm muaj kev txom nyem loj kawg nkaus sib ib sib khawm

Lub Sij Hawm Muaj Kev Txom Nyem Loj Kawg Nkaus Yuav Zoo Li Cas?

Phau Vajlugkub qhia li no

Phau Vajlugkub hais tias lub sij hawm muaj kev txom nyem loj kawg nkaus yuav los rau “tiam kawg,” los sis ‘lub sij hawm kawg.’ (2 Timautes 3:1; Daniyees 12:4, Txhais Tshiab Xyoo 2004) Lub sij hawm ntawd “yuav muaj kev txom nyem loj kawg nkaus li. Txij thaum Vajtswv tsim ntuj tsim teb los txog niaj hnub nim no yeej tsis tau muaj dua thiab yav tom ntej los yuav tsis muaj ntxiv lawm.”​—Malakaus 13:19; Daniyees 12:1; Mathais 24:21, 22.

Tej yam uas yuav tshwm sim rau lub sij hawm ntawd

  • Kev ntseeg cuav yuav raug rhuav tshem sai sai heev, yuav yog ib yam uas tsis tau muaj leej twg xav txog dua li. (Tshwmsim 17:1, 5; 18:9, 10, 21) Vajtswv yuav siv lub koom haum ntiaj teb UN (United Nations) los rhuav tshem kev ntseeg cuav.​—Tshwmsim 17:3, 15-18.a

  • Kev ntseeg tseeb yuav raug tawm tsam. Yuav muaj ib tsoom teb chaws sib sau ua ke. Hauv Exekees zaj yog toog, nws muab tsoom teb chaws no hu ua ‘Nkos uas nyob hauv teb chaws Mankos.’ Ib tsoom teb chaws no yuav ua kom Vajtswv cov tib neeg tu noob tag, tiam sis Vajtswv yuav tsis cia ua li ntawd.​—Exekees 38:1, 2, 9-12, 18-23.

  • Tib neeg yuav raug txiav txim. Yexus yuav txiav txim rau tib neeg thiab “nws yuav muab cov tib neeg cais ib yam li tus tswv yug yaj cais cov yaj ntawm cov tshis.” (Mathais 25:31-​33) Lub txim Yexus yuav txiav rau lawv yog seb lawv pab los sis tsis pab nws cov “kwv tij” uas yuav mus nrog nws kav saum ntuj ceeb tsheej.​—Mathais 25:34-46.

  • Qaws cov xaiv tseg uas yuav kav Vajtswv lub Nceeg Vaj. Cov xaiv tseg uas npuab siab rau Yehauvas mus txog thaum lawv tas sim neej, lawv yuav raug tsa sawv mus nyob saum ntuj ceeb tsheej.​—Mathais 24:31; 1 Kauleethaus 15:50-53; 1 Thexalaunikes 4:15-17.

  • Amankedoos. Amankedoos yog lub sij hawm ‘ua rog rau hnub tseem ceeb uas Vajtswv tus uas muaj hwj chim loj kawg nkaus teem cia lawm.’ (Tshwmsim 16:14, 16) Kuj muab Amankedoos hu ua “Yehauvas hnub” thiab. (Yaxayas 13:9, Qab Ntuj Tshiab; 2 Petus 312) Lub sij hawm no, cov uas raug Yexus Khetos txiav txim yuav raug rhuav tshem. (Xefaniyas 1:18; 2 Thexalaunikes 1:6-10) Yexus kuj yuav muab ib zej tsoom nom tswv hauv lub ntiaj teb no rhuav tshem thiab. Phau Vajlugkub muab ib zej tsoom nom tswv piv rau tus tsiaj uas muaj xya lub taub hau.​—Tshwmsim 19:19-21.

Thaum lub sij hawm muaj kev txom nyem loj kawg nkaus dhau lawm, yuav muaj li no

  • Xatas thiab nws cov dab yuav raug kaw. Ib tug tub txib saum ntuj uas muaj hwj chim heev yuav muab Xatas thiab nws cov dab pov rau hauv ib “lub qhov tob tob.” (Tshwmsim 20:1-3) Qhov chaw no cuag li lawv tuag lawm xwb. “Lub qhov tob tob” no zoo li ib lub nkuaj uas lawv ua tsis tau dab tsi li thiab Xatas yuav ntxias tsis tau leej twg li lawm.​—Tshwmsim 20:7.

  • Pib lub sij hawm Khetos Kav 1,000 Xyoo. Lub sij hawm no, noob neej yuav tau txais koob hmoov nplua mias. (Tshwmsim 5:9, 10; 20:4, 6) Yuav muaj ib pab “neeg coob coob suav tsis txheeb li” uas ‘tiv dhau tej kev tsim txom uas loj heev.’ (Tshwmsim 7:9, 14; Phau Ntawv Nkauj 37:9-11) Pab neeg no yuav pom lub sij hawm Khetos Kav 1,000 Xyoo pib kiag hauv ntiaj teb no mus.

a Phau Tshwmsim muab kev ntseeg cuav piv rau lub nroog Npanpiloos uas loj dua ntais los sis ‘tus niam ntiav uas phem kawg nkaus.’ (Tshwmsim 17:1, 5) Tus tsiaj liab ploog yuav rhuav tshem lub nroog Npanpiloos uas loj dua ntais. Tus tsiaj no yog piv txwv txog ib lub koom haum uas ntau lub teb chaws sib sau ua ke thiab sib txhawb nqa. Thaum ntej, lub koom haum no hu tias lub koom haum League of Nations. Tam sim no, lawv muab hloov hu ua lub koom haum ntiaj teb UN.

    Ntaub Ntawv Ua Lus Hmoob Dawb (1988-2025)
    Tawm Mus
    Nkag Mus
    • Hmoob Dawb
    • Xa Rau Lwm Tus
    • Nyiam Zoo Li Cas
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Tso Cai Siv Li Cas
    • Ntsig Txog Koj
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Nkag Mus
    Xa Rau Lwm Tus