Phau Tsom Faj LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Phau Tsom Faj
LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Hmoob Dawb
  • VAJLUGKUB
  • NTAUB NTAWV
  • TEJ KEV SIB TXOOS
  • w23 Lub 10 Hli Ntuj sab 6-11
  • Koj Puas Yog Ib Tug Neeg Mloog Lus?

Tsis muaj yeeb yaj kiab rau yam uas koj xaiv.

Thov txim, muaj teeb meem li cas thiaj tso tsis tau tawm.

  • Koj Puas Yog Ib Tug Neeg Mloog Lus?
  • Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2023
  • Ntsiab Me
  • Ntaub Ntawv Sib Xws
  • MLOOG NIAM TXIV LUS
  • MLOOG “NOM TSWV” LUS
  • MLOOG YEHAUVAS LUB KOOM HAUM LUS
  • Yexus Mloog Lus Heev
    Cob Koj Cov Menyuam
  • Mloog Lus Thiaj Li Tau Koob Hmoov
    Xyiv Fab Hlo Hu Nkauj Rau Yehauvas
  • Peb Hlub Peb Leej Txiv Yehauvas Kawg Nkaus Li
    Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2020
Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2023
w23 Lub 10 Hli Ntuj sab 6-11

ZAJ KAWM 42

Koj Puas Yog Ib Tug Neeg Mloog Lus?

“Lub tswvyim uas los saum ntuj los yog . . . tsis ntau ncauj.”​—YAKAUNPAUS 3:17.

ZAJ NKAUJ 101 Sib Haum Xeeb Koom Tes Ua Haujlwm

ZAJ NO THAM TXOG DAB TSI?a

1. Vim li cas ho tsis yooj yim rau peb mloog lus?

MUAJ qee lub sij hawm, puas nyuaj rau koj mloog lwm tus hais? Yeej nyuaj kawg li rau Vaj Ntxwv Daviv mloog lwm tus hais, nws thiaj thov Vajtswv li no tias: “Thov koj pab kom kuv txawj mloog koj lus.” (Phau Ntawv Nkauj 51:12) Txawm Daviv hlub Yehauvas heev los muaj qee lub sij hawm yeej nyuaj rau nws ua neeg mloog lus ces peb los kuj zoo tib yam li ntawd. Vim li cas ho tsis yooj yim? Qhov ib, peb yeej saws tau txoj kev tawv ncauj tsis mloog lus. Qhov ob, Xatas kuj ua rau kom peb cov nyom Yehauvas tib yam li nws. (2 Kauleethaus 11:3) Qhov peb, nyob hauv lub qab ntuj no peb yeej nyob puag ncig cov neeg uas muaj tus cwj pwm tawv ncauj “tsis mloog Vajtswv lus.” (Efexus 2:2) Yog li ntawd, peb yuav tau tswj txoj kev tawv ncauj tsis mloog lus, tawm tsam dab Ntxwg Nyoog, thiab lub qab ntuj no tus cwj pwm xwv peb thiaj mloog Yehauvas thiab cov uas nws tau xaiv los coj lus.

2. “Tsis ntau ncauj” yog li cas tiag? (Yakaunpaus 3:17)

2 Nyeem Yakaunpaus 3:17. Yakaunpaus hais tias cov neeg ntse yeej “tsis ntau ncauj.” Tus neeg tsis ntau ncauj yeej tos nrhw mloog seb cov uas Yehauvas tso saib xyuas hais li cas rau li cas. Qhov no tsis yog tias Yehauvas kom peb coj raws li cov neeg uas qhia kom peb hla Yehauvas tej lus sam hwm.​—Tes Haujlwm 4:18-20.

3. Vim li cas ho tseem ceeb rau Yehauvas yog peb mloog cov uas muaj hwj chim dua peb lus?

3 Tej zaum yuav yooj yim dua rau peb mloog Yehauvas dua li mloog tib neeg rau qhov Yehauvas yeej ib txwm qhia qhov zoo qhov yog rau peb. (Phau Ntawv Nkauj 19:7) Txawm cov tib neeg uas muaj hwj chim coj tsis tau zoo rau txhua fab los Yehauvas pub cov niam cov txiv, tej nom tswv, thiab cov txwj laus los tswj hwm peb. (Pajlug 6:20; 1 Thexalaunikes 5:12; 1 Petus 2:13, 14) Yog peb mloog lawv lus ces twb yog peb mloog Yehauvas lus. Cia peb kawm seb peb yuav mloog lawv lus li cas rau li cas tab txawm qee lub sij hawm peb tsis txaus siab rau tej yam lawv kom peb ua.

MLOOG NIAM TXIV LUS

4. Vim li cas muaj coob leej ntau tus me nyuam tsis mloog niam txiv lus?

4 Cov hluas yeej nyob sib nphoo ntxuas nrog cov uas “tsis mloog niam txiv lus.” (2 Timautes 3:1, 2) Vim li cas muaj coob leej ntau tus ho tsis kam mloog niam mloog txiv lus? Thaum cov niam txiv hais ib yam rau cov me nyuam tiam sis cov niam txiv ho mus ua dua lwm yam, qhov no thiaj ua rau cov me nyuam tsis xav mloog lus. Hos muaj dua ib txhia xav tias lub neej hloov lawm ntau heev, tej lawv niam lawv txiv qhia pab tsis tau lawv los sis hais tias niam txiv coj nruj dhau. Yog tias koj yog ib tug hluas, koj puas xav li hais no thiab? Tej zaum yeej tsis yooj yim rau koj mloog Yehauvas lo lus sam hwm tias: “Mloog nej niam nej txiv lus, thiaj raws li tus Tswv txoj kevcai.” (Efexus 6:1) Ua li puas muaj dab tsi yuav pab tau koj?

5. Vim li cas Yexus ho coj tau ib tug yam ntxwv zoo rau cov hluas xyaum kom mloog niam mloog txiv lus? (Lukas 2:46-52)

5 Koj yeej xyaum tau Yexus tus yam ntxwv. (1 Petus 2:21-24) Yexus niam thiab txiv yog noob txaug neeg txhaum tiam sis nws tsis yog neeg txhaum. Txawm li ntawd los nws yeej hwm nws niam thiab nws txiv thaum nkawd ua yuam kev thiab tsis nkag siab nws qee lub sij hawm. (Khiav Dim 20:12) Xws li thaum Yexus muaj 12 xyoos. (Nyeem Lukas 2:46-52.) Nws niam thiab nws txiv tsis nco qab nws hauv lub nroog Yeluxalees. Yeej yog Yauxej thiab Maivliag nkawd tes hauj lwm saib xyuas kom nkawd tej me nyuam los vaj los tsev txhij vog tiam sis thaum nkawd rov qab mus nrhiav tau Yexus, Maivliag txawm liam Yexus tias yog tim Yexus nkawd thiaj nyuaj siab. Yog Yexus xav cam tias nws niam ua tsis ncaj rau nws los yeej tau tiam sis nws ua tib zoo teb nws niam nws txiv nkawd xwb. Yauxej thiab Maivliag nkawd “tsis totaub tej lus uas nws hais ntawd.” Txawm li ntawd los “nws mloog nkawd lus.”

6-7. Muaj dab tsi pab tau kom cov hluas mloog niam mloog txiv lus?

6 Cov hluas, puas nyuaj rau nej mloog nej niam nej txiv lus thaum nej pom lawv ua tej yam yuam kev los sis tsis to taub nej? Muaj dab tsi thiaj yuav pab tau nej? Qhov ib, ua zoo xav seb Yehauvas xav li cas. Nyob rau hauv phau Vajlugkub hais tias thaum nej mloog nej niam nej txiv lus, “thiaj li haum Vajtswv siab.” (Kaulauxais 3:20) Yehauvas paub tias qee lub sij hawm nej niam thiab nej txiv yuav tsis nkag siab nej los sis tej zaum lawv yuav tsa kev cai nruj nruj rau nej coj. Tiam sis yog nej mloog lawv lus, nej yuav ua tau rau Yehauvas zoo siab.

7 Qhov ob, xav seb koj niam koj txiv xav li cas rau li cas. Thaum koj mloog koj niam thiab koj txiv lus, koj yuav ua rau nkawd zoo siab thiab nkawd yuav ntseeg koj siab dua. (Pajlug 23:22-25) Koj los tej zaum yuav nrog nkawd sib raug zoo. Muaj ib tug kwv tij nyob teb chaws Npevntseem (Belgium) npe hu ua Alexanres (Alexandre) hais tias, “Thaum kuv pib ua li kuv niam thiab kuv txiv nkawd hais zuj zus ces peb kuj sib raug zoo dua thiab sawv daws nyob luag ntxhwb ntxhi.”b Qhov peb, ua zoo xav seb qhov uas koj mloog lus tam sim no yuav pab tau koj li cas yav tom ntej. Muaj ib tug kwv tij nyob teb chaws Nplaxi (Brazil) npe hu ua Phaulau (Paulo) hais tias: “Xyaum mloog kuv niam thiab kuv txiv lus pab tau kom kuv mloog Yehauvas thiab lwm tus uas muaj hwj chim lus.” Vajtswv Txoj Lus qhia tias vim li cas tseem ceeb heev uas koj mloog koj niam koj txiv lus. Nyob rau hauv hais tias: “Yog nej ua li ntawd, nej yuav noj qab nyob zoo thiab muaj txojsia nyob ntev hauv lub ntiajteb no.”​—Efexus 6:2, 3.

8. Vim li cas ib txhia hluas ho mloog niam mloog txiv lus?

8 Muaj coob leej ntau tus hluas xam pom tias yog lawv mloog niam txiv lus ces lawv lub neej yuav zoo dua. Muaj ib tug ntxhais npe hu ua Luixas (Luiza) nyob teb chaws Nplaxi hais tias thaum nws niam nws txiv tsis pub nws muaj xov tooj mas nyuaj heev rau nws vim cov hluas uas nws tib lub hnub nyoog puav leej muaj xov tooj. Tiam sis nws xam pom tias tos nkawd tsis pub nws muaj los twb yog vim nkawd xav tiv thaiv nws. Niaj hnub nim no nws hais tias, “Qhov uas kuv niam thiab kuv txiv nkawd hais kuv tsis yog nkawd coj nruj tiam sis yog nkawd hais los mus pab kuv xwb.” Muaj dua ib tug ntxhais hluas npe hu ua Elixanpe (Elizabeth) nyob hauv teb chaws Yunaithim Xatej (United States) tsis tshua xav mloog nws niam thiab nws txiv lus. Nws hais tias, “Thaum kuv tsis nkag siab vim li cas nkawd ho txwv kuv ces kuv xav txog tej lub caij nkawd kom kuv tsis txhob ua es ho pab tau kuv.” Muaj ib tug ntxhais ntxiv hu ua Monikas (Monica) nyob rau teb chaws Amenia (Armenia) hais tias txoj ke mloog lus yeej zoo dua rau nws li tsis mloog.

MLOOG “NOM TSWV” LUS

9. Muaj coob leej ntau tus xav li cas txog tej kev cai uas nom tswv tsa?

9 Muaj coob leej ntau tus xam pom tias yuav tsum muaj nom tswv tsa cai rau sawv daws coj thiab yuav tau mloog ib txhia cai uas “tej nom tswv” tsa. (Loos 13:1) Txawm li ntawd los cov tib neeg no tsuas mloog tej kev cai lawv xav mloog xwb. Xws li them se. Muaj ib lub teb chaws nyob rau Yus Luv, muaj coob leej ntau tus tib neeg ntseeg tias “yog tej se tsis ncaj ncees ces tsis tas yuav them.” Yog li ntawd nyob rau lub teb chaws ntawd, tej pej xeem feem coob thiaj tsis kam them se raws li tej nom tswv xav kom lawv them.

Maivliag zaum saum tus nees luav thaum Yauxej nkawd tab tom mus rau Npelehees. Cov duab: 1. Ib tug kwv tij saib seb nws puas tsav tsheb ceev dhau lawm. 2. Ib tug kwv tij tab tom ua daim ntawv them se. 3. Thaum ib tug muam mus tom tsev kho mob, nws hnav daim ntaub npog qhov ncauj qhov ntswg thiab sawv nrug deb.

Peb khaws tau li cas los ntawm qhov uas Yauxej thiab Maivliag nkawd mloog lus? (Saib nqe 10-12)c

10. Vim li cas peb ho mloog tej cai uas peb tsis nyiam?

10 Nyob rau hauv phau Vajlugkub hais tias tib neeg tej nom tswv ua rau tib neeg raug kev txom nyem, yog Xatas kav, thiab yuav raug puas tsuaj sai sai tom ntej no. (Phau Ntawv Nkauj 110:5, 6; Tej Lus Qhia 8:9; Lukas 4:5, 6) Tsis tas li ntawd, kuj hais ntxiv tias “yog peb tawm tsam tej nom tswv ces twb yog peb tawm tsam Vajtswv ntag.” Tam sim no Yehauvas haj tseem cia muaj tib neeg tej nom tswv los mus tswj teb kav chaw thiab Yehauvas xav kom peb yuav tsum mloog lawv lus. Yog li ntawd, peb yuav tau “muab rau txhua tus raws li tsim nyog muab,” xws li them se, saib taus, thiab mloog lus. (Loos 13:1-7) Tej zaum peb yuav saib tias ib tsab cai twg tsis ncaj ncees, tsis raws li lub siab xav los sis kim heev tiam sis Yehauvas xav kom peb mloog tsuav tsis txhob hla nws tej kev cai.​—Tes Haujlwm 5:29.

11-12. Raws li Lukas 2:1-6, Yauxej thiab Maivliag nkawd tau ua dab tsi xwv nkawd thiaj mloog nom tswv txoj cai, thiab muaj li cas?

11 Peb kawm tau Yauxej thiab Maivliag nkawd tus yam ntxwv tias yuav tsum mloog tej nom tswv lus tab txawm tsis yooj yim rau peb ua li ntawd. (Nyeem Lukas 2:1-6.) Thaum Maivliag suab me nyuam tau cuaj lub hlis, Aunkuxataus uas yog tus vaj ntxwv kav Loos, txheeb kom tag nrho nws tej pej xeem tuaj sau npe. Yog li ntawd, Yauxej thiab Maivliag nkawd yuav tau mus rau lub zos Npelehees uas deb li 150 kilumev (93 mais) thiab hla roob hla hav. Txoj kev uas nkawd mus ntawd yeej tsis yooj yim rau Maivliag mus kiag li vim Maivliag lub cev tsis tab seeb thiab tsam ho muaj xwm li cas rau tus me nyuam. Tej zaum nkawd txhawj tsam nws ho lam tau me nyuam yas kev yas ncua los sis txhawj tsam tus me nyuam ho sav li cas vim nws yog tus Mexiyas. Nkawd txoj kev txhawj xeeb puas ua rau kom nkawd tsis txhob mloog nom tswv lus?

12 Txawm Yauxej thiab Maivliag nkawd muaj kev txhawj xeeb ntau tsav ntau yam los nkawd mloog tej nom tswv lus. Yehauvas zoo siab heev vim ob tug mloog lus, nws thiaj li tsom kwm nkawd txoj hau kev kom mus txog ntua Npelehees, Maivliag mam li tau me nyuam ces thiaj li muaj raws li lo lus faj lem hauv phau Vajlugkub.​—Mikhas 5:2.

13. Qhov uas peb mloog nom tswv lus pab tau cov kwv tij nkauj muam li cas?

13 Thaum peb mloog cov nom tswv lus ces kuj yuav pab tau peb thiab lwm tus heev. Ua li ho pab rau txoj ke twg? Ib qho yog lawv kuj tsis suav txim rau peb. (Loos 13:4) Yog peb mloog tej nom tswv lus, lawv yuav pom tias Yehauvas Cov Tim Khawv yog ib co zoo pej xeem. Xws li ntau ntau xyoo dhau los lawm nyob rau hauv teb chaws Nai Ntsaw Lia (Nigeria). Muaj ib zaug thaum cov kwv tij nkauj muam tuaj sib txoos ua ke, muaj ib co tub rog tuaj nrhiav cov tib neeg uas tsis kam them lawv tej se. Tiam sis tus thawj tub rog txawm hais kom cov tub rog tawm mus thiab hais tias: “Yehauvas Cov Tim Khawv yeej ib txwm them lawv tej se.” Qhov no qhia tias txhua zaus koj mloog nom tswv lus ces koj yuav pab kom luag saib taus Yehauvas Cov Tim Khawv, vim muaj ib hnub twg qhov uas koj mloog lus no yuav tiv thaiv tau cov kwv tij nkauj muam.​—Mathais 5:16.

14. Muaj dab tsi pab ib tug muam kom “tsis ntau ncauj” rau tej nom tswv?

14 Muaj tej thaum peb lub siab pheej ntxhi ntshuj ntshis kom tsis txhob mloog nom tswv lus. Nyob hauv teb chaws Yunaithim Xatej (United States), muaj ib tug muam npe hu ua Ntsaus Ab Nam (Joanna) hais tias: “Yeej tsis yooj yim rau kuv mloog nom tswv lus kiag li vim kuv tsev neeg raug kev tsis ncaj ncees los ntawm tej nom tswv.” Tiam sis txawm li ntawd los, Ntsaus Ab Nam kuj txiav txim siab hloov nws tus kheej kom tsis txhob xav li ntawd txog tej nom tswv. Qhov uas pab tau nws yog ib, nws tsis mus saib thiab nyeem tej yam luag tso tawm saum huab saum cua txog tej nom tswv kom ua rau nws chim. (Pajlug 20:3) Qhov ob, nws thov Yehauvas pab kom nws tso siab rau Yehauvas es tsis txhob tos tej nom tswv kho tej ub tej no. (Phau Ntawv Nkauj 9:9, 10) Qhov peb, nws mus nyeem tej ntaub ntawv uas Yehauvas lub koom haum luam tawm txog qhov tsis txhob tuaj ib roog nom tswv twg tog. (Yauhas 17:16) Ntsaus Ab Nam hais tias qhov uas nws saib taus thiab mloog tej nom tswv lus pab tau kom nws muaj lub siab tus.

MLOOG YEHAUVAS LUB KOOM HAUM LUS

15. Vim li cas muaj qee lub sij hawm tsis yooj yim rau peb mloog Yehauvas lub koom haum lus?

15 Yehauvas xav kom peb “mloog cov thawj uas saib xyuas” lub koom txoos lus. (Henplais 13:17) Txawm Yexus yog peb tus Thawj Coj thiab nws tsis muaj kev txhaum los cov kwv tij uas nws xaiv los mus coj haj tseem yog noob txaug neeg txhaum. Tej zaum peb yuav tsis tshua xav mloog lawv hais thaum lawv kom peb ua ib yam twg. Tus tub txib Petus yeej tsis tshua xav mloog thaum ib tug tub txib saum ntuj kom nws noj tej tsiaj uas Mauxes Txoj Kev Cai suav tias tsis huv. Petus pheej yig tsis kam noj peb zaug! (Tes Haujlwm 10:9-16) Vim li cas nws ho yig? Rau qhov Petus tsis nkag siab tej uas hais kom nws ua ntawd thiab nws ib txwm tsis tau noj tej tsiaj tsis huv ntawd dua hauv nws lub neej. Yog tias Petus twb tsis kam mloog ib tug tub txib saum ntuj uas tsis muaj txhaum tej lus ces muaj qee zaug yuav huab yam nyuaj rau peb mloog cov kwv tij uas yog noob txaug neeg txhaum lus!

16. Txawm tus tub txib Povlauj xav tias tej uas hais rau nws tsis tsim nyog los nws ho ua dab tsi? (Tes Haujlwm 21:23, 24, 26)

16 Tus tub txib Povlauj “tsis ntau ncauj” txawm nws xav hais tias tej lus uas hais rau nws tsis tsim nyog ua los nws ua. Cov ntseeg uas yog neeg Yudais hnov tej lus paj lus cua txog Povlauj tias nws qhia kom sawv daws “tso Mauxes txoj Kevcai tseg” thiab nws saib tsis taus Mauxes Txoj Kev Cai. (Tes Haujlwm 21:21) Cov laus neeg nyob hauv lub nroog Yeluxalees thiaj txib kom Povlauj coj plaub tug txiv neej mus rau lub tuam tsev es ua kev cai ntxuav kom qhia tias nws coj Mauxes Txoj Kev Cai. Povlauj paub hais tias cov ntseeg yeej tsis coj Mauxes Txoj Kev Cai lawm thiab nws paub tias nws tsis tau ua dab tsi txhaum. Txawm li ntawd los Povlauj mloog. “Hnub tom qab nws nrog lawv ua kevcai ntxuav.” (Nyeem Tes Haujlwm 21:23, 24, 26.) Qhov uas Povlauj mloog lawv hais no pab tau kom sawv daws nyob sib haum xeeb.​—Loos 14:19, 21.

17. Koj khaws tau li cas los ntawm Xatefanis?

17 Muaj ib zaug, ib tug muam npe hu ua Xatefanis (Stephanie) tsis tshua kam mloog cov kwv tij nyob hauv nws lub teb chaws lus. Nws thiab nws tus txiv nkawd mus pab rau ib pawg uas hais lwm yam lus. Thaum ceg Npe-ee tsis pub muaj pawg ntawd lawm, lawv kom ob tug rov mus pab lub koom txoos uas hais nkawd yam lus. Xatefanis hais tias, “Kuv chim kawg li. Kuv yeej paub tias cov uas hais kuv yam lus yeej tsis yuav kev pab dab tsi.” Txawm li ntawd los nws txiav txim siab mloog qhov uas lawv kom nws ua. Xatefanis thiaj hais tias, “Ntev mus ntev tuaj kuv mam li pom tias qhov uas lawv hais no zoo heev. Nyob rau lub koom txoos tshiab uas wb mus ntawd, muaj coob leej ntau tus tsuas yog lawv ib leeg los ntseeg Yehauvas xwb. Yog li ntawd, wb thiaj li tam ib yam li lawv niam lawv txiv thiab txhawb lawv txoj kev ntseeg. Kuv kawm Vajlugkub nrog ib tug viv ncaus uas tsis tau tuaj koom txoos thiab mus qhia Vajlugkub tau ntev loo. Tam sim no kuv muaj sij hawm los kawm Vajlugkub thiab kuv lub siab kaj nrig vim kuv mloog cov kwv tij tej lus hais.”

18. Mloog lus yuav pab tau peb li cas?

18 Peb yuav tau xyaum ua neeg mloog lus. Yexus “kawm mloog lus los ntawm txojkev uas tiv kev txomnyem.” (Henplais 5:8) Zoo ib yam li Yexus, peb yuav tau kawm mloog lus tab txawm nyuaj npaum li cas. Xws li thaum tus kab mob khaus viv-19 (COVID-19) nyuam qhuav chiv. Thaum Yehauvas lub koom haum hais kom peb tsis txhob mus kev sib txoos tom Tsev Nceeg Vaj thiab qhia Vajlugkub qhov rooj rau qhov rooj, puas nyuaj rau koj? Qhov uas koj mloog lus ntawd ua rau kom peb cov kwv tij nkauj muam sib koom siab, thiab ua haum Yehauvas siab. Qhov uas peb mloog lus niaj hnub nim no pab kom peb mloog lus thaum lub sij hawm muaj kev txom nyem loj kawg nkaus los raug. Peb txoj kev mloog lus yuav cawm tau peb txoj sia!​—Yauj 36:11.

19. Vim li cas koj ho xav ua ib tug neeg mloog lus?

19 Peb kawm tau hais tias qhov uas mloog lus yuav pab tau peb ntau heev. Tiam sis qhov uas peb yeem mloog lus ntawd yog vim peb hlub Yehauvas thiab xav ua kom haum nws siab. (1 Yauhas 5:3) Peb yeej pauj tsis tau tej uas Yehauvas tau ua rau peb. (Phau Ntawv Nkauj 116:12) Tiam sis qhov uas peb ua tau yog mloog nws lus thiab mloog cov uas nws tso los saib xyuas peb. Yog peb mloog lus yuav qhia tias peb yog ib tug neeg txawj ntse thiab tus neeg txawj ntse yeej ua tau rau Yehauvas zoo siab.​—Pajlug 27:11.

DAB TSI THIAJ UA TAU RAU PEB MLOOG . . .

  • peb niam peb txiv lus thaum peb tseem hluas?

  • “tej nom tswv” lus?

  • Yehauvas lub koom haum lus?

ZAJ NKAUJ 89 Mloog Lus Thiaj Li Tau Koob Hmoov

a Peb yog noob txaug neeg txhaum ces qee lub sij hawm yeej tsis yooj yim rau peb mloog lwm tus hais peb, tab txawm tus neeg ntawd muaj cai los mus hais peb. Nyob rau hauv zaj kawm no yuav piav tias yog peb mloog peb niam peb txiv, “tej nom tswv,” thiab cov kwv tij uas coj hauv lub koom txoos ces yuav pab tau peb lub neej li cas rau li cas.

b Yog xav paub ntxiv seb yuav nrog niam txiv sib txuas lus li cas txog tej cai uas lawv tsa uas nyuaj rau yus coj, mus saib lub vej xaij jw.org ntawm zaj “How Can I Talk to My Parents About Their Rules?” ua lus Askiv.

c DAIM DUAB: Yauxej thiab Maivliag nkawd mloog Xixas txoj cai kom mus txheeb npe hauv Npelehees. Cov ntseeg niaj hnub nim no kuj mloog “nom tswv lus” thaum hais txog tej kev cai tsav tsheb, them se, thiab txoj kev noj qab haus huv.

    Ntaub Ntawv Ua Lus Hmoob Dawb (1988-2025)
    Tawm Mus
    Nkag Mus
    • Hmoob Dawb
    • Xa Rau Lwm Tus
    • Nyiam Zoo Li Cas
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Tso Cai Siv Li Cas
    • Ntsig Txog Koj
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Nkag Mus
    Xa Rau Lwm Tus