Gima Kohorona INTANET LAIBRI
Gima Kohorona
INTANET LAIBRI
Hiri Motu
  • BAIBEL
  • PABLIKEISEN
  • HEBOUDIA
  • bt karoa 12 rau 93-99
  • “Iehova Ena Siahu amo Mai Gari Lasi ida Idia Hereva”

Oi abia hidi kahana ena vidio ia noho lasi.

Sori, hekwakwanai ia vara vidio ia loud totona.

  • “Iehova Ena Siahu amo Mai Gari Lasi ida Idia Hereva”
  • Dirava Ena Basileia “Gwauraia Guguru”
  • Sinado maragidia
  • Inai Bamona Atikol
  • “Hutuma be Abidadama Taudia ai Idia Lao” (Kara 14:1-7)
  • “Mauri Diravana Dekenai Umui Lao” (Kara 14:8-19)
  • “Unai Tatau be Iehova . . . Ena Hahekau Henunai Idia Rakatania” (Kara 14:20-28)
  • Dirava Ena Heduru amo Keristen Misinari Gaukara Ia Haheitalaia Tauna
    1992 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
  • Banaba—“Hahegoada Ena Natuna”
    1998 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
  • Iehova ena Taunimanima Edia Abidadama Ia Goada Ia Lao
    1991 Gima Kohorona Iehova Ena Basileia Ia Harorolaia
  • Idia “Moale Bona Lauma Helaga amo Idia Honu”
    Dirava Ena Basileia “Gwauraia Guguru”
Ma Haida Itaia
Dirava Ena Basileia “Gwauraia Guguru”
bt karoa 12 rau 93-99

KAROA 12

“Iehova Ena Siahu amo Mai Gari Lasi ida Idia Hereva”

Paulo bona Banaba idia manau, idia haheauka, bona idia gari lasi

Kara 14:1-28 amo

1, 2. Paulo bona Banaba be Lusitera ai idia noho lalonai, dahaka gaudia idia vara?

LUSITERA hanua ai, heiriheiri bada ia vara. Tau ta ia vara negana amo ena aena idia dika, to ia diba lasi taudia rua ese idia hanamoa dainai, mai moale ida ia roho isi. Taunimanima idia hoa bona idia laloa unai tatau rua be dirava, bena hahelaga tauna ta be idia rua totona flaoaflaoa ia mailaia. Dio ena hahelaga tauna be boromakau alaia totona ia hegaegae lalonai, boromakau be idia boiboi badabada. Paulo bona Banaba be hutuma idia hamaoroa, unai bamona idia karaia lasi. Edia dabua idia darea, bona hutuma huanai idia lao bona idia noidia do idia tomadiho henidia lasi.

2 Gabeai, Paulo bona Banaba idia inai henia Iuda taudia be Pisidia ena Antioka bona Ikonio amo idia ginidae. Bena Paulo bona Banaba edia ladana idia hadikaia, bona Lusitera taudia edia lalona idia veria, idia rua idia dagedage henia totona. Guna idia ura Paulo idia tomadiho henia taudia be ia idia hagegea bona nadi amo idia hodoa ela bona ia maserea. Paulo dekenai edia badu idia halasia murinai, taoni murimurinai idia veria raka-lasi bona unuseni idia rakatania, idia laloa ia mase vadaeni.

3. Inai karoa lalonai, dahaka henanadai do ita herevalaia?

3 To unai ia do vara lasi neganai, dahaka gaudia idia vara guna? Hari, sivarai namona harorolaia taudia ese Paulo, Banaba, bona Lusitera taudia huanai idia vara gaudia amo, dahaka idia dibaia? Banaba bona Paulo be mai haheauka ida hesiai gaukara idia karaia, bona “Iehova ena siahu amo mai gari lasi ida idia hereva.” Edena dala ai Keristani elda taudia ese edia haheitalai idia tohotohoa diba?​—Kara 14:3.

“Hutuma be Abidadama Taudia ai Idia Lao” (Kara 14:1-7)

4, 5. Dahaka dainai Paulo bona Banaba be Ikonio dekenai idia lao, bona unuseniai dahaka ia vara?

4 Dina haida gunanai, Paulo bona Banaba idia inai henia Iuda taudia ese kerere idia havaraia, bena Pisidia ena Antioka—Roma ena hanua ta—amo idia ruaosi idia lulua. To idia rua idia lalomanoka lasi, bona unai kamonai lasi taudia neganai, “edia aena amo kahu idia kokia.” (Kara 13:50-52; Mat. 10:14) Paulo bona Banaba be mai maino ida idia lao bona unai taudia idia rakatania, Dirava amo edia dika davana idia abia totona. (Kara 18:5, 6; 20:26) Idia rua be mai moale ida edia haroro gaukara idia karaia noho. Bena kilomita 150 sautist kahanai idia lao, bona Taurus bona Sultan ororo huanai ia noho gabu palakana ai idia ginidae.

5 Matamanai, Paulo bona Banaba be Ikonio dekenai idia ginidae, unai hanua ai taunimanima ese Grik mauri dalana idia badinaia goada, ia be Galatia ena taoni badana ta, bona Galatia be Roma ena provinsi ta.a Unai taoni ai, Iuda bona Iuda tomadihona idia abia dae taudia momo idia noho. Paulo bona Banaba be vaia idia karaia bamona, sinagoga lalonai idia vareai bona idia haroro matamaia. (Kara 13:5, 14) Oibe, “haroro hereva namona idia henia dainai, Iuda bona Grik taudia hutuma be abidadama taudia ai idia lao.”​—Kara 14:1.

IKONIO—PERIGIA ENA SITI

Ikonio be ororo ai ia noho, ia be ranu gabuna, bona ena tano be namo herea. Unai siti be bisinesi idia karaia dala badana ai ia noho, unai dala amo Suria bona Roma, bona Greece bona Roma ena Asia provinsi ese edia bisinesi idia karaia.

Ikonio ai, Perigia ena hahine diravana, Cybele, idia tomadiho henia, bona Grik taudia edia negai idia karaia tomadiho karadia haida idia badinaia danu. Lagani 65 B.C.E. ai, unai siti be Roma henunai ia noho, bona aposetolo taudia edia negai, unai siti be hoihoi bona biru gaukarana idia karaia gabuna badana. Ena be Ikonio ai ladana bada Iuda taudia momo idia noho, to toana be unai siti taudia ese Grik ena kastom idia badinaia. Oibe, Kara bukana ese unai siti dekenai idia noho Iuda bona “Grik taudia” ia herevalaia.​—Kara 14:1.

Ikonio be Galatia provinsi rua, Lukaonia bona Perigia edia huanai ia noho. Idaunegai toretore taudia haida, hegeregere Cicero bona Strabo, ese Ikonio idia herevalaia neganai, idia gwau ia be Lukaonia ena hanua ta. To Kara bukana ese ia hahedinaraia, Ikonio bona Lukaonia be hanua idaudia rua, badina Lukaonia taudia be “Lukaonia gado” ai idia hereva. (Kara 14:1-6, 11) Unai dainai, haida idia gwau, Kara bukana ena sivarai be kerere. To lagani 1910 ai, akioleji taudia idia davaria toretoredia ese ia hahedinaraia, Paulo bona Banaba be unai hanua idia vadivadi henia murinai, lagani 200 lalonai Ikonio taudia be Perigia gado idia herevalaia. Unai dainai, Kara bukana ia torea tauna be maoro, badina Ikonio bona Lukaonia edia idau ia herevalaia.

6. Dahaka dainai Paulo bona Banaba be hadibaia taudia namodia, bona edena dala ai idia ita tohotohoa diba?

6 Dahaka dainai Paulo bona Banaba edia hereva ese anina namona ia havaraia? Paulo be Baibel ena aonega herevadia momo ia diba. Unai dainai histori, peroveta herevadia, bona Mose ena Taravatu amo gau momo ia herevalaia namonamo, ia ura hamomokania Iesu be gwauhamata Mesiana. (Kara 13:15-31; 26:22, 23) Banaba ena hereva dalana amo ia hahedinaraia, ia be taunimanima ia laloa bada. (Kara 4:36, 37; 9:27; 11:23, 24) Paulo bona Banaba be sibona edia diba dekenai idia tabekau lasi, to “Iehova ena siahu amo” idia hereva. Emu haroro gaukara lalonai, edena dala ai idia rua oi tohotohoa diba? Inai gaudia oi karaia be namo: Dirava ena Hereva oi manadalaia namonamo. Kamonai taudia edia lalona ia veria Baibel siridia oi abia hidi. Dala oi tahua, oi haroro henia tauna ena lalona oi hagoadaia totona. Bona hanaihanai emu hadibaia dalana be Iehova ena Hereva amo, sibona emu aonega amo lasi.

7. (a) Sivarai namona ese dahaka ia havaraia? (b) Bema sivarai namona dainai, emu famili ese oi idia dadaraia, dahaka oi laloatao be namo?

7 To Ikonio ai, haida sibona ese Paulo bona Banaba edia hereva idia abia dae. Luka ia gwau: “Abidadama lasi Iuda taudia ese idau bese taudia edia lalona idia ania, tadikaka idia lalodika henia totona.” Paulo bona Banaba idia laloparara, idia noho bona sivarai namona ena maoro idia hamomokania be namo, bona “nega sisina daudau . . . unuseni idia noho, idia be . . . mai gari lasi ida idia hereva.” Unai dainai, “siti taudia hutuma idia parara, haida be Iuda taudia edia kahanai bona ma haida be aposetolo taudia edia kahanai.” (Kara 14:2-4) Hari, sivarai namona dainai, unai bamona kara ia vara danu. Sivarai namona ese taunimanima haida ia hatamonaia, to ma haida ia hapararaia. (Mat. 10:34-36) Bema sivarai namona dainai emu famili ese oi idia dadaraia, namona be oi laloatao, nega momo koikoi eiava ladana hadikaia herevadia dainai unai bamona idia karaia. To emu kara namodia ese edia hereva do ia hakoikoia bona reana edia kara idia haidaua diba.​—1 Pet. 2:12; 3:1, 2.

8. Dahaka dainai Paulo bona Banaba be Ikonio idia rakatania, bona edia haheitalai amo dahaka ita dibaia?

8 Wiki haida murinai, Ikonio ai idia noho dagedage taudia ese palani idia karaia, Paulo bona Banaba idia hodoa mase totona. Idia ruaosi be unai idia kamonai neganai, karaharaga unai gabu idia rakatania bona gabu ma ta dekenai idia lao. (Kara 14:5-7) Hari, Basileia harorolaia taudia danu ese unai aonega dalana idia gaukaralaia. Taunimanima ese ita dekenai hadikaia herevadia idia gwauraia neganai, mai gari lasi ida ita hereva. (Fili. 1:7; 1 Pet. 3:13-15) To bema ita idia dagedage henia, namo lasi kavakava karana ta ita karaia, badina unai ese eda mauri eiava eda tadikaka edia mauri ia hadikaia diba.​—Aon. 22:3.

“Mauri Diravana Dekenai Umui Lao” (Kara 14:8-19)

9, 10. Lusitera be edeseniai, bona ena hanua taudia dekenai dahaka ita diba?

9 Paulo bona Banaba be Lusitera dekenai idia lao, unai taoni be Roma ese ia naria, bona ia be Ikonio ena sautwest kahanai ia noho, ena daudau be 30 kilomita bamona. Lusitera bona Pisidia ena Antioka huanai hetura goadana ia noho, to unuseniai Iuda taudia momo idia noho lasi. Unai gabu taudia be Grik gado ai idia hereva, to edia gado korikorina be Lukaonia. Toana be unai hanua lalonai sinagoga ia noho lasi dainai, Paulo bona Banaba be pablik gabudiai idia haroro. To Ierusalema ai, Petero ese tau ta ia hanamoa, ia vara negana amo ia raka diba lasi. Bona Lusitera ai, Paulo danu ese ia raka diba lasi tauna ta ia hanamoa. (Kara 14:8-10) Petero ia karaia hoa karana dainai, momo be Keristani taudia ai idia lao. (Kara 3:1-10) To Paulo ia karaia hoa karana dainai unai bamona ia vara lasi.

10 Inai karoa ena matamanai ita herevalaia bamona, aena dika tauna ia roho isi neganai, Lusitera ai dirava koikoi idia tomadiho henia taudia be lalohadai kererena idia abia. Idia gwau Banaba be Dio, edia dirava badana unai, bona Paulo be Hereme, ia be Dio ena natuna mero bona dirava idauidau edia hereva gwauraia tauna. (Inai maua, “Lusitera Hanua Bona Dio Bona Hereme Tomadihona” itaia.) To Banaba bona Paulo idia ura hutuma idia laloparara, idia gwauraia bona karaia gaudia be edia dirava koikoidia edia siahu amo lasi, to Dirava momokanina, Iehova, ena siahu amo idia karaia.​—Kara 14:11-14.

LUSITERA HANUA BONA DIO BONA HEREME TOMADIHONA

Lusitera hanua be dala badana amo ia daudau, ia be koura ta dekenai ia noho. Kaisara Augusto ese unai hanua be Roma ena henari henunai ia atoa, bona ena ladana ia gwauraia Julia Felix Gemina Lustra. Unai hanua ena tuari taudia ese ororo ai idia noho iduhudia amo, Galatia ena provinsi idia gimaia. Unai taoni be Roma ena sene taravatudia hegeregerena idia haheaua, bona gavamani totona idia gaukara taudia dekenai Roma ena dagi ladadia idia henia. To, Lusitera ese ena sene karadia momo ia badinaia danu. Bona Lukaonia ena mauri dalana ia badinaia, to Roma ena lasi, bona Kara bukana ia hahedinaraia, Lusitera taudia be Lukaonia gado ai idia hereva.

Akioleji taudia ese “Dio ena hahelaga taudia” ia hahedinaraia revareva bona Hereme diravana ena laulau ta idia davaria. Unai gabu dekenai Dio bona Hereme edia boubou patana idia davaria danu.

Roma toretore tauna, Ovid, (43 B.C.E. ia lao 17 C.E.) ese ia torea gori sivaraina dainai, Kara bukana ena sivarai dekenai diba ma haida ita abia. Ovid ia gwau, Roma ena dirava rua, Jupiter bona Mercury, Grik taudia ese idia gwauraia Dio bona Hereme unai, be taunimanima ai idia lao bona Perigia hanua idia vadivadi henia. Ruma momo dekenai idia lao, to ta ese idia ia abia dae lasi. To tau buruka ta, Philemon bona ena adavana, Baucis, ese unai taudia rua idia abia dae. Unai dainai, unai burukadia rua edia ruma be dubu mai hairaina ai idia halaoa, bona idia be hahelaga tauna bona hahinena ai idia halaoa, bona idia dekenai heabidae karana idia hahedinaraia lasi taudia edia ruma ibounai idia hadikaia ore. Buka ta (The Book of Acts in Its Graeco-Roman Setting) ia gwau: “Lusitera taudia idia itaia Paulo bona Banaba ese aena dika tauna idia hanamoa neganai, reana unai gori sivaraina idia laloatao, unai dainai idia welkam henidia bona boubou gaudia idia karaia.”

Lustera ai Paulo bona Banaba ese hutuma idia hanamoa neganai idia dadaraia. Hutuma be miusiki idia gadaralaia, boubou gaudia hegaegaelaia, bona idia vairanai idia tui diho.

‘Inai anina lasi gaudia umui rakatania bona mauri Diravana dekenai umui lao, ia ese guba, tanobada, ia karaia.’—Kara 14:15

11-13. (a) Paulo bona Banaba be Lusitera taudia dekenai dahaka idia hamaoroa? (b) Bona idia rua edia hereva amo, dahaka ita dibaia?

11 Herevana unai gaudia idia vara, to Paulo bona Banaba be dala idia tahua hutuma edia lalona idia veria totona. Unai sivarai dainai, Luka ese dirava koikoi tomadiho henia taudia haroro henia dala namona, ia gwauraia. Paulo bona Banaba ese edia hereva idia kamonai taudia edia lalona idia veria dalana mani ita laloa, idia gwau: “Dahaka dainai inai umui karaia noho? Ai be taunimanima sibona, umui bamona. Bona umui dekenai sivarai namona ai harorolaia, unai amo inai anina lasi gaudia umui rakatania bona mauri Diravana dekenai umui lao, ia ese guba, tanobada, bona davara lalonai idia noho gaudia ibounai ia karaia. Uru gunadia edia nega ai, ia ese bese ibounai ia koua lasi sibodia edia ura idia karaia totona. To gau namodia ia karaia dainai, umui dekenai ia hahedinaraia ia be daika. Umui dekenai medu bona aniani momo negadia ia henia, vadaeni aniani momo umui abia bona emui kudouna ia hamoalea.”​—Kara 14:15-17.

12 Unai lalona veria herevadia amo dahaka ita dibaia? Gau ginigunana be, Paulo bona Banaba idia laloa lasi idia ese edia kamonai taudia idia hereaia. Bona idia ese edia kara korikori idia hunia toho lasi. To mai manau ida idia hahedinaraia, idia danu be unai taudia bamona, mai edia manoka idauidau. Momokani, Paulo bona Banaba be lauma helaga idia abia bona hahediba hereva koikoi edia igui henunai idia noho lasi. Danu, guba dekenai Keriso ida do idia lohia hebou. To idia diba, bema Lusitera taudia ese Keriso idia kamonai henia, unai hahenamo do idia abia danu.

13 Ita haroro henia taudia be edena bamona ita lalodia? Ita laloa nega ta idia be iseda tadikaka ai do idia lao, a? Ma haida ita durua Baibel ena hereva momokanidia idia dibaia neganai, Paulo bona Banaba bamona, sibona eda ladana abia isi karana ita dadaraia, a? Lagani 1800 ia lao 1900 lalonai haroro gaukara ia gunalaia hadibaia tauna namona, Charles Taze Russell, ese unai kara dekenai haheitalai namona ia hahedinaraia. Ia gwau: “Aiemai toretore dainai ai ura lasi ai idia matauraia, eiava ai idia boiria Reverend o Rabi.” Paulo bona Banaba bamona, tadikaka Russell ese manau karana ia hahedinaraia. Unai hegeregerena, ita haroro ena badina be ita sibona ita abia isi totona lasi, to taunimanima ita durua “mauri Diravana” idia diba totona.

14-16. Paulo bona Banaba ese Lusitera taudia dekenai idia gwauraia hereva amo, dahaka gau rua ita dibaia?

14 Luka ena hereva amo ita dibaia gauna iharuana mani ita laloa. Paulo bona Banaba be taunimanima edia noho dalana hegeregerena idia haroro. Lusitera taudia edia diba Baibel eiava Dirava ese Israela besena ia kara henia dalana dekenai be bada lasi. To, Ikonio ai idia noho Iuda bona Iuda tomadihona idia abia dae taudia be unai bamona lasi. Paulo bona Banaba edia haroro hereva idia kamonai taudia be biru taudia. Lusitera be siahu momokani lasi gabuna bona ena tano be namo herea. Unai taudia ese Havaraia Tauna ena kara idia hamomokania gaudia idia itaia diba, hegeregere idia dekenai aniani momo negadia ia henia. Unai dainai Paulo bona Banaba ese unai gaudia idia herevalaia, kamonai taudia edia lalona idia veria totona.​—Roma 1:19, 20.

15 Ita danu be taunimanima edia noho dalana hegeregerena ita hereva diba, a? Ena be biru tauna be iena uma gabu idauidau ai uhe tamona ia hadoa, to dala idauidau ia gaukaralaia tano ia hegaegaelaia totona. Tano haida be idia manoka dainai, uhe idia tubu haraga. To tano haida ai gaukara ma haida oi karaia guna be namo. Unai hegeregerena, hanaihanai uhe tamona ita hadoa—Dirava ena Hereva ai ia noho Basileia sivaraina unai. To bema ita be Paulo bona Banaba bamona, vadaeni ita haroro henia taudia edia noho dalana bona tomadiho ita laloa guna be namo. Bena unai diba hegeregerena, Basileia ena sivarai ita gwauraia diba.​—Luka 8:11, 15.

16 Ita ese Paulo, Banaba, bona Lusitera taudia amo gau ihatoina ita dibaia. Ena be ita hekwarahi bada, to ita hadoa uhe be nega haida idia henaoa eiava nadi gabunai idia moru. (Mat. 13:18-21) Bema unai ia vara, oi lalomanoka lasi. Paulo ese Roma ai idia noho hahediba taudia ia hamaorodia bamona, ia gwau: “Dirava ese ita ibounai ta ta [Dirava ena Hereva idia kamonai taudia ta ta danu] be iseda kara hegeregerena do ia hahemaoro henia.”​—Roma 14:12.

“Unai Tatau be Iehova . . . Ena Hahekau Henunai Idia Rakatania” (Kara 14:20-28)

17. Paulo bona Banaba be Derebe idia rakatania murinai, edeseni idia lao, bona dahaka dainai?

17 Lusitera taudia ese Paulo be hanua amo idia veria raka-lasi, idia laloa ia mase vadaeni, to hahediba taudia ese ia idia hagegea bona ia toreisi murinai, hanuaboi ai unai hanua lalonai idia noho. Murina dinana ai, Paulo bona Banaba be Derebe dekenai idia lao, ena daudau be kilomita 100 bamona. Mani ita laloa, hora haida sibona gunanai Paulo be nadi amo idia hodoa dainai, ia hekwarahi bada unai gabu daudau dekenai ia lao totona, badina hisihisi bada ia mamia. To, ia bona Banaba idia haheauka, bona Derebe dekenai idia ginidae neganai, “haida be hahediba taudia ai idia halaoa.” Bena dala kwadogina amo edia hanua—Suria ena Antioka—dekenai idia lao lasi, to “Lusitera, Ikonio, bona Antioka [Pisidia] dekenai idia giroa lou.” Dahaka dainai unai bamona idia karaia? Badina unuseniai, “hahediba taudia idia durua bona hagoadaia, abidadama lalonai idia gini goada totona.” (Kara 14:20-22) Oibe, idia ruaosi ese haheitalai namo hereana idia hahedinaraia! Idia ese sibona edia namo idia laloa lasi, to kongrigeisen ena namo idia atoa guna. Hari inai negai, loaloa naria taudia bona misinari taudia ese edia haheitalai idia tohotohoa.

18. Edena dala ai elda taudia idia abia hidi?

18 Paulo bona Banaba edia hereva bona haheitalai sibona amo hahediba taudia idia hagoadaia lasi, to “kongrigeisen ta ta ai, tau badadia idia abia hidi.” Ena be Paulo bona Banaba edia misinari laolaona lalonai, “lauma helaga ese ia siaia,” to idia guriguri bona idia aniani lasi, bona “unai tatau [tau badadia] be Iehova, . . . ena hahekau henunai idia rakatania.” (Kara 13:1-4; 14:23) Hari inai negai, unai dala idia badinaia danu. Elda oreana ese tadikaka ta idia do abia hidi lasi neganai, unai idia gurigurilaia bona idia tahua bema unai tadikaka ena kara be Baibel ena taravatu ida ia hegeregere eiava lasi. (1 Tim. 3:1-10, 12, 13; Tito 1:5-9; Iam. 3:17, 18; 1 Pet. 5:2, 3) Herevana tadikaka ta be nega daudau orea lalonai ia noho eiava lasi, to unai badina dainai idia abia hidi lasi. To tadikaka idia abia hidi, badina ena hereva bona kara amo ia hahedinaraia, lauma helaga be ena mauri lalonai ia gaukara. Bona bema Baibel be naria taudia totona ia gwauraia taravatudia ia badinaia, vadaeni ia hegeregere mamoe oreana ia naria totona. (Gal. 5:22, 23) Unai bamona abia hidi gaukarana be sekit naria tauna ena maduna.​—1 Timoteo 5:22 hahegeregerea.

19. Elda taudia be dahaka idia diba, bona edena dala ai Paulo bona Banaba idia tohotohoa diba?

19 Elda taudia idia diba, idia ese kongrigeisen idia kara henia dalana hegeregerena, Dirava ese idia do ia hahemaoro henia. (Heb. 13:17) Paulo bona Banaba bamona, elda taudia ese haroro gaukara idia gunalaia. Edia hereva amo edia tadikaka idia hagoadaia. Bona sibodia edia namo idia tahua lasi, to kongrigeisen ena namo idia atoa guna.​—Fili. 2:3, 4.

20. Iseda Keristani tadikaka edia gaukara namona ena sivarai ita duahia neganai, unai ese edena dala ai ita ia durua?

20 Paulo bona Banaba be edia noho gabuna Suria ena Antioka ai idia ginidae neganai, tadikaka idia hamaoroa, “Dirava ese idia ruaosi amo gau momo ia karaia, bona ia ese idau bese taudia dekenai abidadama ena iduara ia kehoa.” (Kara 14:27) Iseda Keristani tadikaka edia sivarai ita duahia bona Iehova ese edia hekwarahi ia hanamoa dalana ita diba neganai, unai ese ita ia hagoadaia ‘Iehova ena siahu amo mai gari lasi ida ita hereva’ noho totona.

a Inai maua, “Ikonio—Perigia Ena Taoni” itaia.

    Hiri Motu Pablikeisen (1987-2025)
    Log aut
    Login
    • Hiri Motu
    • Ta dekenai siaia
    • Preferens
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Gaukaralaia Taravatudia
    • Privacy Policy
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Login
    Ta dekenai siaia