Gini Goada Bona Dirava Ena Ura Diba Namonamo
Gari Lasi Abidadama Taudia be Nazi Taudia Edia Dagedage amo Idia Kwalimu
“EGU natuna e, do oi aonega, vadaeni do lau moale, bona unai dainai, bema tau ta ese lau ia gwauraia kerere neganai, lau ese iena hereva do lau halusia diba.” (Aonega Herevadia 27:11) Unai hebogahisi noinoina ia hahedinaraia, Dirava ese ia havaraia aneru bona taunimanima be Iehova ena kudouna idia hamoalea diba badina ia idia abidadama henia bona ia idia badinaia. (Sepanaia 3:17) To, Satani, Dirava ia gwau henia tauna unai, be iena lalona ia hadaia vadaeni Iehova idia hesiai henia taudia edia kara maoromaoro badinaia karana do ia hadikaia.—Iobu 1:10, 11.
Lagani 1900 C.E. murinai, Satani be guba amo tanobada dekenai ia negea diho negana amo, ia be Iehova ena taunimanima ia badu henidia dikadika. (Apokalupo 12:10, 12) To, Keristani taudia momokanidia be idia “gini goada” bona ‘Dirava ena ura ibounai idia diba namonamo’ bona ia idia badinaia noho. (Kolose 4:12) Namona be nega sisina lalonai Dirava idia badinaia taudia—unai be Germany ai bona Tanobada Ibounai Tuarina Iharuana lalonai Iehova ena Witnes taudia—edia haheitalai namona ta do ita laloa.
Haroro Goadagoada Karana Dainai Hahetoho
Lagani 1920 ia lao 1930 bamona ai, Bibelforscher, unai neganai Germany ai Iehova ena Witnes taudia be unai bamona idia gwauraia, be Baibel magasin bona bukadia momo herea idia hariharilaia. Lagani 1919 bona 1933 huanai, Germany ai, idia ese ruma bese taudia ta ta dekenai idia henia buka, buklet, eiava magasin edia averes be 8.
Unai nega lalonai, Germany dekenai Keriso murinai idia raka horoa taudia edia namba be bada, tano ibounai idia hanaia. Momokani, lagani 1933 lalonai, tanobada hegegemadai Lohiabada ena Anibou ai paraoa idia ania bona uaina idia inua taudia ibounai be 83,941, to idia ibounai 100 100 amo, 30 30 bamona be Germany dekenai idia noho. Unai nega daudau lasi murinai, Germany ena Witnes taudia ese edia badinaia karana idia tohoa gaudia idia davaria. (Apokalupo 12:17; 14:12) Moni gaukarana amo idia hadokoa, edia ruma dekenai idia vareai, bona sikuli amo idia hadokodia, bena idia dadabadia matamaia, pulisi ese idia abia, bona dibura dekenai idia siaia lao. (Laulau 1) Unai dainai, Tanobada Ibounai Tuarina Iharuana idia lao henia laganidia lalonai, dibura kamepadia dekenai idia atoa taudia ibounai 100 100 amo 5 5 eiava 10 10 be Iehova ena Witnes taudia.
Nazi Taudia ese Witnes Taudia Idia Dagedage Henia Ena Badina
To, dahaka dainai Iehova ena Witnes taudia ese Nazi gavamani idia habadua? Histori profesa ta, Ian Kershaw, ena buka Hitler—1889-1936: Hubris lalonai ia gwau, Witnes taudia idia dagedage henia ena badina badana be idia ura lasi “gau iboudiai dekenai Nazi gavamanina idia badinaia.”
Buka ta ladana Betrayal—German Churches and the Holocaust, ena haboua taudia be histori profesa ta Robert P. Ericksen bona Iuda taudia edia mauri dalana ia stadilaia profesa ta Susannah Heschel. Unai buka ia gwau Witnes taudia “idia ura lasi dagedage karadia idia karaia bona ami lalonai idia vareai. . . . Witnes taudia idia abia dae politikol karadia amo idia gini siri be namo, anina be Hitler totona do idia vouti lasi eiava Hitler idia saluti henia lasi.” Unai buka ma ia gwau, unai ese Nazi taudia edia badu ia habadaia bona dala idauidau ai Witnes taudia idia hahisia badina “National Socialism be unai bamona dadaraia karana idia abia dae lasi.”
Tanobada Ibounai Tadikakadia ese Idia Gwauraia Dika Bona Dagedage Karana
February 9, 1934 ai, Joseph F. Rutherford, unai nega lalonai gaukara ia gunalaia tauna, ese Hitler dekenai Nazi taudia edia inai henia karana ia gwauraia dika revarevana ta be tau ta amo ia siaia. (Laulau 2) October 7, 1934 ai, Rutherford ena revareva ia siaia murinai, tano 50, Germany danu, lalonai idia noho Iehova ena Witnes taudia ese Hitler dekenai ena kara idia gwauraia dika revarevadia bona telegram 20,000 mai kahana idia siaia.
To Nazi taudia ese edia dagedage karana idia habadaia. April 1, 1935 ai, unai tano ibounai dekenai Witnes taudia idia taravatua. Bona August 28, 1936 ai, Gestapo oreana ese idia dagedage henia badabada. Betrayal—German Churches and the Holocaust ia gwau Witnes taudia be “pepapepa idia hariharilaia noho bona edia abidadama idia dogoatao noho.”
Hegeregere, December 12, 1936 ai, Witnes taudia 3,500 bamona ese idia davaria dagedage ia gwauraia gwaubou pepana ta be Gestapo oreana vairanai bamona idia printaia bona iena kopi tausen tausen idia hariharilaia, to idia davaridia lasi. Gima Kohorona ese unai hariharilaia gaukarana ia herevalaia, ia gwau: “Gaukara taudia mai edia abidadama dekenai unai be moale bada gauna, idia kwalimu bona edia inai taudia idia gwadaia bamona.”—Roma 9:17.
Dagedage Karana Ia Kwalimu Lasi
Nazi taudia be Iehova ena Witnes taudia idia tahua noho. Lagani 1939 ai, 6,000 be dibura dekenai idia atoa, bona tausen ma haida be dibura kamepa idauidau dekenai idia siaia lao. (Laulau 3) To, Tanobada Ibounai Tuarina Iharuana ia ore neganai, dahaka ia vara? Dibura dekenai idia atoa Witnes taudia 2,000 bamona be idia mase, bona 250 mai kahana idia alaia mase. To, Profesa Ericksen bona Profesa Heschel idia gwau, “Dagedage negadia lalonai, Iehova ena Witnes taudia be edia abidadama karana idia rakatania lasi.” Unai dainai, Hitler ena gavamani ia moru neganai, Witnes taudia tausen ta bona ma haida be mai edia kwalimu danu dibura kamepa idia rakatania.—Laulau 4; Kara 5:38, 39; Roma 8:35-37.
Dahaka ese Iehova ena taunimanima ia hagoadaia bena dagedage idia haheaukalaia diba? Dibura kamepa amo ia roho mauri tauna, Adolphe Arnold, ia gwau: “Ena be emu hemami be goada ia ore, to Iehova ese oi ia itaia noho, oi davaria hekwakwanai be ia diba, bona goada do ia henia oi davaria gauna oi hanaia bona emu abidadama do ia goada noho totona. Iena imana be ia kwadogi lasi.”
Unai abidadama Keristani taudia dekenai peroveta tauna Sepanaia ena hereva be momokani! Ia gwau: “Lohiabada, emui Dirava be umui dekenai ia noho, bona iena siahu ese kwalimu umui dekenai ia henia noho. Lohiabada ese umui do ia moalelaia bada.” (Sepanaia 3:17) Hari inai negai, namona be Dirava momokanina idia tomadiho henia taudia ibounai ese Nazi taudia idia dagedage henia to kara maoromaoro idia badinaia noho Witnes taudia edia abidadama idia tohotohoa, bona Iehova ena kudouna idia hamoalea.—Filipi 1:12-14.
[Picture Credit Line on page 8]
Państwowe Muzeum Oświȩcim-Brzezinka, courtesy of the USHMM Photo Archives