Keristani Taudia Ginigunadia Bona Mose Ena Taravatu
“Taravatu be iseda naria tauna bamona, ia mai bona Keriso ia ginidae.”—GALATIA 3:24.
1, 2. Mose ena Taravatu idia badinaia namonamo Israela taudia ese dahaka hahenamo haida idia abia?
LAGANI 1513 B.C.E. ai, Iehova ese Israela taudia dekenai taravatu momo ia henia. Ia hamaorodia bema iena hereva idia kamonai henia, idia do ia hanamoa bona mauri namona do idia moalelaia.—Esodo 19:5, 6.
2 Unai Taravatu idia gwauraia Mose ena Taravatu, eiava “Taravatu,” be “helaga, maoro bona namo.” (Roma 7:12) Unai taravatu ese kara namodia hegeregere hebogahisi, kara momokani, kara maoromaoro, bona dekena taudia lalokau henia karana ia havaraia. (Esodo 23:4, 5; Levitiko 19:14; Deuteronomi 15:13-15; 22:10, 22) Taravatu ese Iuda taudia ia hagoadaia danu idia lalokau heheni totona. (Levitiko 19:18) Bona, Taravatu henunai idia noho lasi Idau Bese taudia do idia bamoa lasi eiava edia natuna kekeni do idia adavaia lasi. (Deuteronomi 7:3, 4) Keristani lasi lalohadaina bona karadia ese Dirava ena taunimanima ia hamiroa lasi totona, Mose ena Taravatu be “magu” ta bamona Iuda taudia bona Iuda lasi taudia ia hapararaia.—Efeso 2:14, 15; Ioane 18:28.
3. Ena be ta ese Taravatu ia badinaia goevagoeva diba lasi, to dahaka dainai Iehova ese Taravatu ia henidia?
3 To, Taravatu idia badinaia namonamo Iuda taudia haida ese Dirava ena Taravatu idia badinaia goevagoeva diba lasi. Iehova be idia amo gau momo ia noia, a? Lasi. Israela taudia dekenai taravatu ia henia ena badina ta be “ia ura kara dika ena anina korikori taunimanima dekenai ia hedinarai.” (Galatia 3:19) Taravatu dainai kudou-maoro Iuda taudia idia diba, Mauri Hoia Lou Tauna idia abia be gau badana. Ia ginidae neganai, abidadama Iuda taudia idia moale. Kahirakahira kara dika bona mase ena igui amo idia do ia ruhaia!—Ioane 1:29.
4. Edena dala ai Taravatu be “naria tauna bamona, ia mai bona Keriso ia ginidae”?
4 Mose ena Taravatu be nega daudau do ia noho totona idia torea lasi. Aposetolo Paulo be Keristani taudia ia tore henidia neganai, ia gwau Taravatu be “naria tauna bamona, ia mai bona Keriso ia ginidae.” (Galatia 3:24) Idaunegai, unai naria tauna ta ese sikuli dekenai natudia ia hakaua lao bona hakaua giroa. Ia be tisa tauna lasi; to tisa dekenai natudia ia hakaua lao. Unai hegeregerena, Mose ena Taravatu ia henia Dirava idia gari henia Iuda taudia be Keriso dekenai ia hakaudia lao totona. Iesu ia gwauhamata ia murinai idia raka taudia danu do ia noho “ela bona tanobada dokona.” (Mataio 28:20) Unai dainai, Keristani kongregesen idia haginia murinai, “naria tauna”—Taravatu—ena gaukara ia ore. (Roma 10:4; Galatia 3:25) To Iuda Keristani taudia haida ese unai mai anina bada hereva momokanina idia abia dae haraga lasi. Unai dainai, Iesu ia toreisi lou murinai danu taravatu ena hahegani idauidau idia do badinaia noho. To, ma haida ese edia laloa dalana idia haidaua. Unai bamona idia karaia neganai, ita dekenai haheitalai namona idia hahedinaraia. Unai ia vara dalana mani ita itaia.
Keristani Hadibaia Herevadia Dekenai Lalo-Parara Matamata
5. Petero ese matahanai ta lalonai dahaka hadibaia herevana ia abia, bona dahaka dainai ia hoa bada?
5 Lagani 36 C.E. ai, aposetolo Petero be matahanai idauna ta ia abia. Unai nega dekenai guba amo gado ta ese Petero ia hagania Taravatu henunai idia goeva lasi manu bona animal do ia alaia bona ania. Petero ia hoa bada! Ia be guna ‘miro gaudia bona helaga lasi gaudia ta ia ania lasi.’ To unai gado ese ia hamaoroa: “Dirava ese ia hagoevaia vadaeni gaudia, oi gwauraia lasi miro.” (Kara 10:9-15) Petero ese Taravatu ia badinaia auka lasi, to ena laloa dalana ia haidaua. Unai amo Dirava ena ura ia lalo-pararalaia.
6, 7. Dahaka ese Petero ia durua Idau Bese taudia dekenai ia haroro totona, bona dahaka gaudia ma haida danu ia lalo-pararalaia?
6 Ia vara sivaraina be inai. Tatau toi be Petero ia noho rumana dekenai idia lao, ia idia noia idia ida Dirava ia gari henia kopina ia utua lasi Idau Bese tauna, Korenelio, ena ruma dekenai idia lao totona. Petero ese unai tatau be ena ruma dekenai ia boiridia bona ia hakaudia vareai. Unai matahanai ena anina ia lalo-pararalaia dainai, murina dinana ai ia be idia ida Korenelio ena ruma dekenai ia lao. Unuseniai Petero ese Iesu Keriso ena sivarai ia gwauraia hedinarai. Petero be unai nega dekenai, ia gwau: “Hari lau diba momokani Dirava ese taunimanima edia toana ia laloa lasi. To bese ibounai lalonai, Dirava dekenai idia gari, bona kara maoromaoro idia karaia taudia, be Dirava ese do ia abia dae.” Korenelio sibona lasi to ena varavara bona ena turadia danu ese Iesu idia abidadama henia, bona “Lauma Helaga ese hereva idia kamonai taudia ibounai dekenai ia diho.” Petero ia lalo-parara Iehova ese unai gaudia ia karaia neganai, “idia dekenai ia hereva, ia gwau, ‘Iesu Keriso ena ladana dekenai bapatiso do umui abia.’ ”—Kara 10:17-48.
7 Dahaka ese Petero ia durua bena ia gwau diba Mose ena Taravatu henunai idia noho lasi Idau Bese taudia be hari Iesu Keriso murinai idia raka diba? Iena laloa kehoa karana lauma dalanai. Dirava ese kopina utua lasi Idau Bese taudia ia lalo-namo henidia dainai, idia dekenai iena lauma helaga ia bubua, Petero ia lalo-parara bapatiso totona idia do ia abia dae danu. Unai nega tamona lalonai, Petero ia lalo-parara danu Dirava ia laloa lasi Iuda lasi Keristani taudia ese bapatiso idia abia totona Mose ena Taravatu idia badinaia be namo. Bema oi be unai nega ai oi noho, Petero bamona mai emu ura ida emu laloa dalana do oi haidaua, a?
Haida be “Naria Tauna” Murinai Idia Raka Noho
8. Ierusalema dekenai idia noho Keristani taudia ese kopina utua karana dekenai idia abia dae lalohadaina be edena bamona Petero ena lalohadai amo ia idau, bona dahaka dainai?
8 Petero be Korenelio ena ruma ia rakatania murinai, Ierusalema dekenai ia lao. Unuseniai ia noho kongregesen idia kamonai kopina idia utua lasi Idau Bese taudia ese “Dirava ena hereva idia abia dae,” bona Iuda hahediba taudia haida be unai sivarai dainai idia lalohisihisi. (Kara 11:1-3) Ia gwau Idau Bese taudia be Iesu murinai idia raka diba, to “kopina utua taravatu idia badinaia taudia” idia hereva goada idia gwau inai Idau Bese taudia idia mauri totona, Taravatu idia badinaia be namo. Danu, Idau Bese taudia momo idia noho to Iuda Keristani taudia be momo lasi gabudia dekenai, kopina utua karana idia hepapahuahulaia lasi. Unai lalohadai rua be lagani 13 lalonai ia noho. (1 Korinto 1:10) Unai negai idia noho Keristani taudia totona unai be hahetoho badana—Iuda edia tano dekenai idia noho Idau Bese taudia dekenai unai be momokani!
9. Dahaka dainai kopina utua karana dainai ia vara hepapahuahu bada idia hamaoromaoroa be mai anina bada?
9 Lagani 49 C.E. ai, Ierusalema dekenai idia noho Keristani taudia be Suria Antioka, Paulo ia haroro gabuna dekenai idia lao neganai unai hekwakwanai ia bada herea. Idia hadibaia matamaia idia gwau Idau Bese taudia be Taravatu hegeregerena edia kopina idia utua be namo. Idia, Paulo bona Banaba huanai hepapahuahu bada bona heai ia vara! Bema unai hekwakwanai idia hamaoromaoroa lasi, Keristani taudia haida, herevana idia be Iuda eiava Idau Bese taudia, idia hahekwakwanaia diba. Dala idia karaia Paulo bona ma haida be Ierusalema dekenai idia lao bona Keristani hakaua oreana idia nanadaia unai hekwakwanai idia hamaoromaoroa totona.—Kara 15:1, 2, 24.
Idia Lalo-Tamona Lasi—Gabeai, Idia Lalo-Tamona!
10. Idau Bese taudia be kopina utua taravatuna do idia badinaia eiava lasi karana dekenai, hakaua oreana ese unai idia do hamaoromaoroa lasi neganai, dahaka gaudia idia laloa guna?
10 Hebou ta lalonai, haida ese kopina utua karana idia abia dae, to ma haida ese unai lalohadai idia abia dae lasi. To unai dina ai edia hemami ese idia ia biagua lasi. Idia hepapahuahu bada murinai, aposetolo Petero bona Paulo ese kopina idia utua lasi taudia huanai Iehova ia karaia toa idia gwauraia hedinarai. Idia hahedinaraia Dirava ese lauma helaga be kopina idia utua lasi Idau Bese taudia latanai ia bubua. Idia henanadai, ‘Dirava ese ia abia dae taudia be Keristani kongregesen ese ia dadaraia diba, a?’ Unai murinai hahediba tauna Iamesi ese siri ta ia duahia, unai amo kamonai taudia ia durua Iehova ena ura unai kara dekenai idia lalo-pararalaia totona.—Kara 15:4-17.
11. Kopina utua karana dekenai edena dala idia badinaia, bona dahaka ese ia hahedinaraia Iehova ese unai dala ia hanamoa?
11 Ibounai ese hakaua oreana ena hereva idia naria. Idia be Iuda besena amo dainai kopina utua karana do idia abia dae, a? Lasi. Inai abidadama tatau ese edia lalona idia hadaia Baibel bona Dirava ena lauma helaga ena hakaua dalana idia badinaia totona. Edia hereva idia kamonai murinai, hakaua oreana taudia ibounai idia lalo-tamona, Idau Bese Keristani taudia ese edia kopina idia utua bona Mose ena Taravatu henunai idia noho be anina lasi. Tadikaka ese unai hereva idia kamonai neganai, idia moale, bona kongregesen ena namba be ‘dina ibounai ia bada daekau lao.’ Dirava ese tiokratik dalana idia badinaia Keristani taudia ia hanamodia, badina edia haere be Baibel amo idia abia. (Kara 15:19-23, 28, 29; 16:1-5) To, mai anina bada henanadai ta idia haerelaia lasi.
Iuda Keristani Taudia be Edena Bamona?
12. Edena henanadai idia hamaoromaoroa lasi?
12 Hakaua oreana ese idia hahedinaraia goevagoeva Idau Bese Keristani taudia ese edia kopina do idia utua lasi. To Iuda Keristani taudia be edena bamona? Hakaua oreana ese ia abia hidi dalana dekenai unai henanadai ia hamaoromaoroa lasi.
13. Dahaka dainai idia roho mauri totona Mose ena Taravatu idia badinaia be anina lasi?
13 “Taravatu idia badinaia namonamo” Iuda Keristani taudia haida ese edia natudia edia kopina idia utua bona Taravatu haida idia badinaia noho. (Kara 21:20) To ma haida idia hereva goada idia gwau, Iuda Keristani taudia idia roho mauri totona Taravatu idia badinaia be namo. Unai hereva dekenai, idia kerere bada. Hegeregere, Keristani tauna ese edena dala ai animal boubouna ta ia henia karana amo kara dika ia gwauatao diba? Keriso ena boubou ese unai bamona boubou karana ia hadokoa. To Taravatu ia gwau, Iuda taudia ese Idau Bese taudia do idia tura henia lasi, unai be edena bamona? Keristani evanelia gaukarana idia goadalaia taudia do idia hekwarahi bada unai taravatu idia badinaia totona, bona Idau bese taudia dekenai Iesu ena hadibaia herevadia ibounai idia hadibaia. (Mataio 28:19, 20; Kara 1:8; 10:28)a Gau ta ese ia hamomokania lasi unai hereva be hakaua oreana taudia edia hebou ta dekena idia hamaoromaoroa. To, kongregesen idia durua.
14. Paulo ese Dirava ena lauma amo ia torea revarevadia lalonai Taravatu ia herevalaia neganai, dahaka hakaua herevana ia henia?
14 Aposetolo taudia ese lauma helaga ena siahu amo idia torea revarevadia ma haida ese hakaua dalana ia hahedinaraia, to hakaua oreana ese ia siaia revarevana ta amo lasi. Hegeregere, aposetolo Paulo ese Roma dekenai idia noho Iuda bona Idau Bese taudia dekenai hereva mai ena siahuna ta ia siaia. Idia dekenai ia torea revarevana lalonai, ia hahedinaraia, “tau ta be Iuda tauna korikori bema iena lalona dekenai, . . . iena kopina utua kara korikori danu be iena kudouna lalonai ia vara gauna, . . . inai be Dirava ena Lauma ese ia havaraia gauna.” (Roma 2:28, 29) Unai revareva tamona lalonai, Paulo ese haheitalai ta ia gaukaralaia unai amo ia hamomokania Keristani taudia be Taravatu henunai idia noho lasi. Ia gwau hahine ta be tatau rua nega tamona ia adavaia diba lasi. To bema ena adavana ia mase, ia hegeregere do ia headava lou. Paulo be unai haheitalai amo ia hahedinaraia horoa Keristani taudia be nega tamona Mose ena Taravatu bona Keriso henunai idia noho diba lasi. Keriso danu idia hakapua totona Taravatu dekenai idia “mase” guna be namo.—Roma 7:1-5.
Idia Lalo-Pararalaia Haraga Lasi
15, 16. Dahaka dainai Iuda Keristani taudia haida ese Taravatu ena anina idia lalo-pararalaia lasi, bona unai ena anina be dahaka lauma dalanai ita noga noho karana dekenai?
15 Paulo ese Taravatu ena anina ia hahedinaraia goevagoeva. To dahaka dainai Iuda Keristani taudia haida ese ena anina idia lalo-pararalaia lasi? Badina ta be, lauma dalanai laloa kehoa idia abia lasi. Hegeregere, lauma dalanai aniani korikorina idia dadaraia. (Heberu 5:11-14) Keristani heboudia idia lao henia hanaihanai lasi danu. (Heberu 10:23-25) Ma haida ese ena anina idia lalo-pararalaia lasi ena badina ma ta be Taravatu dainai. Taravatu ese ia herevalaia gaudia, hegeregere dubu bona hahelaga taudia, be idia itaia bona dogoatao diba. Lauma gaudia ia laloa lasi tauna ese Taravatu ia abia dae be auka lasi, to Keristani hakaua herevadia ia abia dae be auka badina ita itaia diba lasi gaudia korikoridia ia herevalaia.—2 Korinto 4:18.
16 To Paulo ese Galatia taudia dekenai ia siaia revarevana lalonai, sibodia idia gwauraia Keristani tatau idia ura bada Taravatu idia badinaia ena badina ma ta ia hahedinaraia. Ia hahedinaraia unai tatau idia ura taunimanima ese idia matauraidia, bona idia laloa idia be taunimanima ibounai ese idia abia dae tomadihona ena memba taudia. Idia hahedinaraia lasi idia be idau, to edia noho gabuna ai idia noho taudia bamona idia noho totona, idia abia dae hahediba herevadia haida idia badinaia lasi. Idia ura taunimanima ese idia do idia hanamoa to Dirava ena hanamoa idia tahua lasi.—Galatia 6:12.
17. Edena negai Taravatu badinaia karana dekenai lalohadai maorona idia abia?
17 Keristani taudia mai edia lalo-parara, ese Paulo bona ma haida ese idia torea revareva helagadia idia stadilaia namonamo dainai, Taravatu dekenai lalohadai maorona idia abia. To, lagani 70 C.E. murinai, Iuda Keristani taudia ibounai ese Mose ena Taravatu idia lalo-pararalaia namonamo diba. Dirava ese Ierusalema, ena dubu, bona hahelaga taudia edia ladadia ena lista idia hadikaia ore karana ia koua lasi neganai, unai idia lalo-pararalaia. Unai dainai ta ese Taravatu ena kahana ibounai ia badinaia diba lasi.
Ita Dibaia Gaudia Ita Badinaia Hari
18, 19. (a) Lauma dalanai ita goada noho totona edena bamona kara do ita badinaia bona edena bamona kara do ita dadaraia be namo? (b) Maduna idia huaia tadikaka amo ita abia hakaua herevadia badinaia karana dekenai, Paulo ena haheitalai amo dahaka ita diba? (Rau 18 dekenai ia noho maua itaia.)
18 Idaunegai idia vara karadia oi laloa murinai, reana hari oi laloa gauna be: ‘Bema unai nega dekenai lau noho, Dirava ena ura idia hedinarai noho lalonai edena bamona do lau kara? Iuda taudia ese Taravatu amo idia abia lalohadai gunadia do lau badinaia noho, a? Eiava lau haheauka ela bona Taravatu dekenai lalohadai maorona ia hedinarai, a? Bona unai ia vara neganai, mai egu kudouna ibounai ida lau abia dae, a?’
19 Oibe, ita diba momokani lasi edena bamona do ita kara, bema unai nega dekenai ita noho. To ita sibona ita nanadaia diba: ‘Hari inai negai Baibel ena hereva ta dekenai idia halasia diba matamatana lau abia neganai, edena bamona lau kara? (Mataio 24:45) Baibel amo hakaua dalana idia hahedinaraia neganai, lau hekwarahi hereva maragimaragi ibounai lau badinaia totona, to ena anina momokani lau dadaraia, a? (1 Korinto 14:20) Lauegu henanadai haida edia haere lau davaria lasi neganai, Iehova lau naria mai haheauka ida, a?’ Hari inai negai ita abia lauma aniani ita gaukaralaia namonamo be gau badana, unai amo “do ita boio” lasi. (Heberu 2:1) Iehova ese ena Hereva, ena lauma, bona ena tanobada oreana amo ita ia hakaua totona hakaua herevadia ia henia neganai, namona be ita kamonai namonamo. Bema unai bamona ita karaia, Iehova ese ita dekenai mauri hanaihanai do ia henia bona do ita moale bona iseda lalona do ia hegeregere.
[Footnote]
a Petero be Suria Antioka ia vadivadi henia neganai, Idau Bese taudia edia hebamo ia moalelaia. To, Iuda Keristani taudia be Ierusalema amo idia mai neganai, Petero ese “nega tamona Iuda lasi taudia dekena amo ia raka siri, bona idia danu ia aniani lasi . . . badina kopina utua kara idia goadalaia taudia dekenai ia gari dainai.” Keristani tomadihona idia abia dae Idau Bese taudia ese idia matauraia bada aposetolo tauna ia ura lasi idia ida ia aniani neganai, edia lalo-hisihisi ita laloa diba.—Galatia 2:11-13.
Edena Bamona Do Oi Haere?
• Edena dala ai Mose ena Taravatu be “naria tauna bamona, ia mai bona Keriso ia ginidae”?
• Hereva momokani dekenai diba matamata idia abia dainai gau haida idia haidaua neganai, Petero ena kara bona “kopina utua taravatu idia badinaia taudia” edia kara be edena bamona oi gwauraia?
• Hari inai negai Iehova ese hereva momokani ia hahedinaraia dalana amo dahaka oi dibaia?
[Box/Picture on page 18]
Paulo be mai Manau ida Hahetoho ta Ia Abia Dae
Paulo ena misinari loaloa ta murinai, lagani 56 C.E. ai, Ierusalema dekenai ia ginidae. Unuseniai hahetoho ta ia davaria. Ia hadibaia sivaraina Taravatu ena goada ia ore be kongregesen taudia ese idia kamonai. Tatau badadia idia gari badina Paulo ena hereva Taravatu dekenai ese Iuda tomadihona idia abia dae Keristani matamatadia ia hahekwakwanaia garina, bona reana do idia laloa Keristani taudia ese Iehova ena dala idia matauraia lasi. Kongregesen lalonai, Iuda Keristani taudia foa ese gwauhamata ta idia karaia, reana Nasiri gwauhamatana. Namona be dubu helaga dekenai do idia lao unai gwauhamata ena hahegani ibounai idia karaia haorea totona.
Tatau badadia ese Paulo idia noia unai taudia foa ida dubu helaga dekenai do ia lao bona idia henia boubou gaudia edia davana do ia karaia. Paulo ia torea revareva helagadia rua lalodiai ia hahedinaraia, taunimanima idia roho mauri totona Taravatu idia badinaia be anina lasi. To, ma haida edia lalona ena mamina ia laloa. Ia be guna ia gwau: “Taravatu henunai idia noho taudia danu lau noho neganai, lau danu Taravatu henunai tauna lau lao, unai taudia do lau veria mauri totona.” (1 Korinto 9:20-23) Paulo ese Baibel ena hakaua herevadia mai edia anina bada ia utua lasi, to ia laloa tatau badadia edia lalohadai ia abia dae be namo. (Kara 21:15-26) Unai bamona ia karaia be kerere lasi. Gwauhamata karaia dekenai Baibel ena taravatu ta ia utua lasi, bona dubu helaga be tomadiho goevana totona idia gaukaralaia, kaivakuku totona lasi. Paulo ia ura lasi haida ia hahekwakwanaia dainai, idia hereva bamona ia karaia. (1 Korinto 8:13) Ita diba momokani Paulo ese manau karana ia hahedinaraia, unai ese iseda hemataurai ia dekenai ia habadaia.
[Picture on page 16, 17]
Lagani haida lalonai, Mose ena Taravatu dekenai lalohadai idauidau ia do noho Keristani taudia huanai