Daika Bona Dahaka Ladanai Bapatiso Ita Abia?
“Unai dainai umui lao, bese ibounai taudia be hahediba taudia ai umui halaoa, bona Tamana, Natuna, bona lauma helaga ladanai idia do umui bapatisoa.”—MAT. 28:19, NW.
1, 2. (a) Pentekoste 33 C.E. ai, Ierusalema ai dahaka ia vara? (b) Dahaka dainai taunimanima hutuma idia ura bapatiso idia abia?
IERUSALEMA be tano idauidau amo idia mai taudia hutuma ese idia hahonua. Pentekoste 33 C.E. ai, mai anina bada hebouna ta idia abia bona vadivadi taudia momo be unai hebou dekenai idia mai. To, hoa gauna ta ia vara, unai murinai aposetolo Petero be hereva ta ia henia bona hutuma be ena hereva idia ura henia. Iena hereva ese Iuda taudia bona Iuda tomadiho idia badinaia taudia edia kudouna ia hamarerea dainai, idia helalo-kerehai bona idia 3,000 bamona be ranu lalonai bapatiso idia abia. Unai dala amo idia be Keristani kongrigeisen matamatana lalonai idia vareai. (Kara 2:41) Reana, hanua lalonai regerege bada ia vara, badina momo be Ierusalema hanuana ena ranu gabudia ai bapatiso idia abia!
2 Dahaka ia vara dainai momo herea be bapatiso idia abia? Unai dina ai, “guba dekena amo karaharaga regena ta ia diho mai, lai bada ena regena hegeregere.” Iesu ena hahediba taudia 120 be atai daiutuna ta ai idia hebou lalonai, lauma helaga ese idia ia hahonua. Unai ia vara murinai, Dirava idia abidadama henia tatau bona hahine idia kamonai unai hahediba taudia be “gado idauidau dekenai idia hereva.” Momo be Petero ena haroro herevana bona Iesu idia hamasea herevana idia kamonai neganai, “unai hereva ese edia kudouna ia gwadaia.” Dahaka idia karaia be namo? Petero ia haere: “Umui ibounai ese emui lalona umui giroa bona bapatiso umui abia, Iesu Keriso ena ladana dekenai, . . . , bona Lauma Helaga do umui abia, Dirava ena harihari gauna.”—Kara 2:1-4, 36-38; NW.
3. Pentekoste dinana ai, idia helalo-kerehai Iuda taudia bona Iuda tomadiho idia badinaia taudia ese dahaka idia karaia be namo?
3 Petero ena hereva idia kamonai Iuda taudia bona Iuda tomadiho idia badinaia taudia edia tomadiho oromana mani oi laloa. Idia abia dae vadaeni Iehova be edia Dirava. Bona Heberu Revarevadia amo idia ese lauma helaga, Dirava ena gaukara siahuna unai, idia dibaia. Dirava ese unai lauma helaga ia gaukaralaia tanobada, guba bona mauri gaudia ia havaraia bona kara ma haida ia karaia totona. (Gen. 1:2; Gun. 14:5, 6; 1 Sam. 10:6; Sal. 33:6) To, gau ma ta idia dibaia danu be namo. Namona be idia diba bona abia dae Mesia, Iesu amo Dirava ese dala ia hegaegaelaia taunimanima ia hamauria totona. Unai dainai, Petero ia gwau, ‘Natuna ladanai idia bapatiso’ be gau badana. Dina haida gunanai, Iesu ia toreisi lou murinai, Petero bona ma haida ia hagania taunimanima be ‘Tamana, Natuna, bona lauma helaga ladanai do idia bapatisoa’ totona. (Mat. 28:19, 20, NW ) Unai kara be mai anina bada unai nega ai bona hari danu. Dahaka dainai ia be mai anina bada?
Tamana Ladanai
4. Edena dala ai Iehova ese ena hetura karana taunimanima ida ia haidaua?
4 Ataiai ita herevalaia hegeregerena, Petero ena haroro herevana idia kamonai taudia be Iehova idia tomadiho henia, bona ia idia tura henia vadaeni taudia. Idia gaukara goada Iena Taravatu idia badinaia totona, unai badina dainai momo be tano idauidau amo Ierusalema dekenai idia mai. (Kara 2:5-11) To, Dirava be taunimanima tura henia dalana dekenai gau badana ta ia haidaua. Ia ese Israela besena ia dadaraia, bona ena be idia ese ena Taravatu idia badinaia, to ia lalonamo henidia lasi. (Mat. 21:43; Kol. 2:14) Bema unai kamonai taudia idia ura Iehova do idia tura henia noho, kara ma ta do idia karaia be namo.
5, 6. Iuda taudia bona Iuda tomadihona idia badinaia taudia momo ese dahaka idia karaia, Dirava idia tura henia noho totona?
5 Idia ese Iehova, edia Mauri Ia Henia Tauna kahirakahira idia lao be namo. (Kara 4:24) Oibe, Petero ena hereva idia kamonai taudia idia laloparara Iehova be edia hebogahisi bada guba Tamana. Petero be unai taudia dekenai ia gwau: “Israela bese taudia ibounai idia diba momokani be namo, inai Iesu, satauro dekenai umui hamasea tauna, be Dirava ese Lohiabada bona Keriso ia halaoa vadaeni.” Ena be idia ese Iesu idia hamasea, to Iehova ese Mesia ia siaia edia kara dika ia gwauatao bona idia ia hamauria. Momokani, Petero ena hereva idia badinaia taudia be idia moale diba, badina idia laloparara iseda guba Tamana ese unai dala ia hegaegaelaia dainai, ita ibounai be ia ita tura henia namonamo diba!—Kara 2:30-36 duahia.
6 Oibe, unai Iuda taudia bona Iuda tomadihona idia badinaia taudia idia laloparara Iehova idia tura henia totona, namona be idia abia dae Iehova be Iesu amo idia ia hamauria. Ena be idia haida idia laloparara Iesu be Mesia, bona haida be idia laloparara lasi, to idia ibounai ese Iesu idia dadaraia bona idia hamasea. Hari, ita diba dahaka dainai idia helalo-kerehai be namo. Danu, ita diba dahaka dainai idia be “nega ibounai idia haboua noho, aposetolo edia hadibaia herevadia idia kamonai totona.” (Kara 2:42) Idia ura ‘mai gari lasi danu, Dirava ena bogahisihisi ia noho helai gabuna dekenai idia raka kahirakahira lao.’—Heb. 4:16.
7. Edena dala ai hari momo be edia lalohadai Dirava dekenai idia haidaua bona Tamana ladanai bapatiso idia abia?
7 Hari inai negai, tano idauidau taudia milioni momo be Baibel ena hereva momokani amo Iehova idia dibaia namonamo. (Isa. 2:2, 3) Guna haida idia laloa Dirava ia noho lasi, bona ma haida idia laloa Dirava ia noho to ia be ita ia laloa bada lasi. To, gabeai idia laloparara Havaraia Tauna ta ia noho bona idia tura henia diba. Ma haida be toi tamona diravana eiava kaivakuku idauidau idia tomadiho henidia. To, hari idia laloparara Iehova sibona be Siahu Ibounai Diravana bona iena ladana idia gaukaralaia. Unai be Iesu ena hereva hegeregerena, ia gwau ena hahediba taudia ese Tamana ladanai bapatiso do idia abia be namo.
8. Adamu amo ita abia kara dika idia lalopararalaia lasi taudia ese Dirava dekenai, dahaka idia diba be namo?
8 Danu, Baibel amo idia dibaia idia be Adamu amo kara dika idia abia. (Roma 5:12) Unai be diba matamatana idia dekenai bona idia abia dae unai be hereva momokani. Idia be gorere tauna ta bamona, ia mamia ia gorere, to ena gorere ena badina ia diba lasi. Reana, nega haida ia be hisihisi ena mamina ia abia. To, unai hisihisi ena badina ia diba lasi dainai, ia laloa ia be namo. To madi, hisihisi ese ia hahedinaraia ia be mai ena gorere. (1 Korinto 4:4 hahegeregerea.) Bema ia be doketa dekenai ia lao bona edia tahua gaukara amo idia hamomokania ia be mai ena gorere ta; vadaeni gorere tauna be dahaka do ia karaia? Aonega karana be unai gorere hanamoa muramura korikorina do ia abia, ani? Unai hegeregerena, taunimanima be Baibel amo kara dika, eiava ita gwau “gorere” ta, ena vara dalana idia dibaia neganai, momo idia laloparara Dirava be kara dika “hanamoa muramura” ia gwauraia hedinarai. Oibe, Dirava amo idia daudau taudia be ia dekenai idia giroa lou be namo, badina ia sibona ese unai “gorere” ena “hanamoa muramura” ia henia diba.—Efe. 4:17-19.
9. Iehova be dahaka ia karaia ia ita tura henia diba totona?
9 Bema oiemu mauri be Iehova Dirava dekenai oi gwauhamatalaia vadaeni bona oi be bapatiso Keristani tauna ta, oi diba Iehova tura henia karana be moale gauna korikorina. Hari, oi laloparara oiemu guba Tamana, Iehova, be lalokau Diravana. (Roma 5:8 duahia.) Ena be Adamu bona Heva be Dirava dekenai idia kara dika, to Dirava ese dala ia karaia edia tubudia ibounai—ita danu—be ia ita tura henia totona. To, Dirava be lalohisihisi bada ia mamia, badina ia itaia ena Natuna be taunimanima ese idia dagedage henia bena idia hamasea. Unai ita diba neganai, unai ese ita ia durua Dirava ena lohia siahuna ita matauraia bona Ia ita lalokau henia dainai ena oda herevadia ita badinaia, ani? Bema oi be unai bamona oi do karaia lasi, ataiai ita herevalaia gaudia ese oi do idia durua Dirava dekenai emu mauri oi gwauhamatalaia bona bapatiso oi abia totona.
Natuna Ladanai
10, 11. (a) Iesu ena mauri ia bouboulaia dainai dahaka hahenamo oi davaria diba? (b) Iesu ena mauri davalaia boubouna dainai, emu hemami ia dekenai be edena bamona?
10 Petero ese hutuma dekenai ia gwauraia haroro herevana mani ita laloa lou. Ia gwau Iesu idia abia dae be gau badana bona unai ena anina be ‘Natuna ladanai bapatiso do idia abia.’ Dahaka dainai unai negai bona hari inai negai danu, unai be mai anina bada? Badina Iesu ita abia dae bona iena ladanai bapatiso ita abia neganai, ita hahedinaraia ita laloparara ia ese dala ia kehoa iseda Havaraia Tauna ita tura henia totona. Iesu be au dekenai idia tauadae Iuda taudia be Taravatu amo ia ruhadia totona, to iena mase ese hahenamo badana ma ta ia mailaia danu. (Gal. 3:13) Bese ibounai taudia hamauria totona Iesu ese iena mauri ia bouboulaia. (Efe. 2:15, 16; Kol. 1:20; 1 Ioa. 2:1, 2) Unai ia karaia totona, Iesu be kara dika, hereva dika, bona dagedage ia haheaukalaia bena idia hamasea. Oi be Iesu ena boubou gauna oi laloa bada, a? Mani oi laloa oi be lagani 1912 ai oi noho, emu mauri lagani be 12 bona bouti badana ta ladana, Titanic, lalonai oi noho, to unai bouti be aisi badana ta ia bampaia bona ia mutu noho. Oi ura bouti maragina ta dekenai oi guia oi roho mauri totona, to ia honu vadaeni. Bena unai bouti maragina lalonai, tau ta be ena adavana ia bamahuta henia, bouti badana dekenai ia guia lou, bena oi be unai bouti maragina lalonai ia atoa. Emu hemami be edena bamona? Oi ese unai tauna ena hebogahisi karana do oi laloaboio diba lasi! Unai sivarai be ia vara momokani mero maragina ta dekenai, bona ena hemami oi lalopararalaia diba.a To, Iesu be oi totona kara idauna ta ia karaia. Ia mase dainai, mauri hanaihanai oi abia diba.
11 Dirava ena Natuna ese oi totona ia karaia karana oi dibaia neganai, emu hemami be edena bamona? (2 Korinto 5:14, 15 duahia.) Reana oi ese ia karaia gauna oi laloa bada. Unai dainai, oi ura emu mauri be Dirava dekenai oi gwauhamatalaia bona ‘oi sibona emu ura do oi laloa lasi, to oi dainai ia mase, ma ia toreisi lou tauna, ena ura gaudia do oi laloa bona karaia.’ Natuna ladanai ita bapatiso ena anina be Iesu ese oi totona ia karaia gauna oi laloa bada, bona oi abia dae ia be “Mauri ia havaraia Tauna.” (Kara 3:15; 5:31) Guna oi be Iehova oi tura henia lasi bona oi be helaro lasi. To gabeai, Iesu Keriso ena boubou rarana oi abidadama henia bona bapatiso oi abia dainai, hari oi ese emu guba Tamana oi tura henia diba. (Efe. 2:12, 13) Aposetolo Paulo ia gwau: “Gunaguna, umui be daudau Dirava dekena amo, kara dikadia umui laloa bona karaia dainai. To harihari, Keriso ena tauanina ia mase dekena amo, Dirava ese umui danu turana ia karaia. Ma keriso ese umui do ia hakaua vareai, vadaeni Dirava ena vairanai dohore umui gini, helaga, goevagoeva.”—Kol. 1:21, 22.
12, 13. (a) Bema ta ese oi ia habadua, Natuna ladanai bapatiso oi abia karana ese edena dala ai oi do ia durua? (b) Oi be Iesu ladanai oi bapatiso dainai, dahaka oi karaia be namo?
12 Ena be Natuna ladanai bapatiso oi abia, to oi diba oi be kara dika tauna. Unai diba ese dina ta ta ai oi ia durua. Hegeregere, bema ta ese oi ia habadua neganai, oi laloatao umui ruaosi be kara dika taudia, a? Dirava ese umui ta ta emui dika ia gwauatao be namo. (Mar. 11:25) Iesu be gwauatao heheni karana ia hadibaia totona, haheitalai ta ia gwauraia: Hesiai tauna ta be 1,000,000 kina ia abiatorehai iena biaguna amo, to biaguna ese unai abiatorehai ia gwauatao. To gabeai, unai hesiai tauna be ia amo 5 kina ia abiatorehai hesiai tauna ma ta ena abiatorehai ia gwauatao lasi. Iesu ese inai mai anina bada herevana ia gwauraia: Iena tadikakana ena kara dika ia gwauatao lasi tauna, be Iehova ese ena kara dika do ia gwauatao lasi. (Mat. 18:23-35) Oibe, Natuna ladanai ita bapatiso ena anina be Iesu ena maduna do ita abia dae bona iena kara do ita tohotohoa bona ena hahediba herevadia—hegeregere, ma haida edia kara dika ita gwauatao karana—do ita badinaia.—1 Pet. 2:21; 1 Ioa. 2:6.
13 Oi be goevadae lasi dainai, Iesu oi tohotohoa namonamo be auka. To, mai emu kudouna ibounai ida Dirava oi gwauhamata henia dainai, oi ura mai emu goada ibounai ida Iesu oi tohotohoa. Anina be hanaihanai do oi hekwarahi emu kara gunadia oi rakatania bona kara matamata oi badinaia totona. (Efeso 4:20-24 duahia.) Bema emu turana namona ta oi matauraia, oi ura iena haheitalai bona kara namodia oi tohotohoa, ani? Unai hegeregerena, oi ura Keriso amo gau momo oi dibaia bona oi tohotohoa.
14. Edena dala ai oi hahedinaraia Iesu ena King dagina oi matauraia?
14 Dala ma ta amo oi hahedinaraia diba, oi be Natuna ladanai bapatiso karana ena anina oi lalopararalaia. “Dirava ese gau ibounai Keriso ena aena henunai ia atoa, bona ia ese ekalesia ena kwarana momokani Keriso ia halaoa.” (Efe. 1:22) Unai dainai, Iesu ese Iehova dekenai idia gwauhamata taudia ia hakaua dalana oi matauraia be namo. Kongrigeisen lalonai Keriso ese goevadae lasi taudia haida, lo Keristani elda taudia unai, ia gaukaralaia. Efeso 4:11, 12 ia gwau: “Inai bamona harihari gaudia ia henia, Dirava ena taudia ibounai do ia durua totona. Inai be Dirava ena hesiai gaukara do idia karaia namonamo, bona Keriso ena tauanina do ia gini goada totona.” Ena be ia goevadae lasi tauna ta ese kerere ia karaia, to Iesu, guba Basileia ena King, ese iena dala bona nega korikori ai unai kerere do ia hamaoromaoroa. Unai hereva oi abia dae, a?
15. Bema bapatiso oi do abia lasi, bapatiso oi abia murinai dahaka hahenamo do oi moalelaia diba?
15 To, haida be Iehova idia do gwauhamata henia lasi bona bapatiso idia do abia lasi. Bema oi be unai bamona, ataiai ita herevalaia gaudia amo oi laloparara Natuna oi abia dae, bona ia karaia gauna oi laloa bada be aonega karana, ani? Natuna ladanai bapatiso oi abia neganai, hahenamo momo do oi davaria.—Ioane 10:9-11 duahia.
Lauma Helaga Ladanai
16, 17. Lauma helaga ladanai bapatiso abia karana ena anina be dahaka oi dekenai?
16 Lauma helaga ladanai bapatiso ita abia ena anina be dahaka? Matamanai ita herevalaia hegeregerena, Pentekoste dinana ai Petero ena haroro herevana idia kamonai taudia idia laloparara lauma helaga be dahaka. Oibe, unai nega ai edia matana amo idia itaia diba Dirava be ena lauma helaga ia do gaukaralaia noho. Petero be ‘Lauma Helaga dekenai ia honu, bona gado idauidau dekenai ia hereva’ tauna ta. (Kara 2:4, 8) Inai hereva “ena ladanai” idia gwauraia be tau ta ena ladana ia herevalaia lasi. Hari inai negai, taunimanima ese gau momo be “gavamani ena ladanai” idia karaia, to gavamani be tau ta lasi. To, unai ena anina be unai gaudia be gavamani ena siahu amo idia karaia. Unai hegeregerena, tau ta be lauma helaga ladanai ia bapatiso ena anina be ia laloparara lauma helaga be tau ta lasi, to Dirava ena gaukara siahuna. Bona unai bamona bapatiso ia abia tauna ia laloparara lauma helaga be Dirava ese ia gaukaralaia iena ura ia hagugurua totona.
17 Baibel oi stadilaia karana amo lauma helaga ena gaukara oi lalopararalaia, a? Hegeregere, hari oi laloparara Baibel be lauma helaga ena siahu amo idia torea. (2 Tim. 3:16) Lo tauna ta ai oi lao neganai, oi laloparara ‘guba dekenai ia noho Tamana ese Lauma Helaga be idia noinoi taudia dekenai ia henia,’ bona oi dekenai ia henia diba danu. (Luka 11:13) Reana, oi itaia vadaeni lauma helaga be oiemu mauri lalonai ia gaukara. To, bema lauma helaga ladanai bapatiso oi do abia lasi, Iesu ia gwau bapatiso oi abia murinai, oiemu guba Tamana ese lauma helaga do ia henia bona hahenamo idauidau do oi abia.
18. Lauma helaga ladanai bapatiso idia abia taudia ese dahaka hahenamo do idia abia?
18 Ia hedinarai goevagoeva, Iehova ese iena lauma helaga amo kongrigeisen ia naria bona ia hakaua. Danu, unai lauma helaga be dina ta ta lalonai ita ta ta ia durua. Lauma helaga ladanai bapatiso ita abia anina be iseda mauri lalonai lauma helaga ena siahu ita abia dae bona iena hakaua dalana ita badinaia. To, reana haida idia daradara, edena dala ai edia gwauhamata Iehova dekenai idia hagugurua diba? Bona edena dala ai lauma helaga ese ia durudia diba? Gabeai stadi dekenai unai gaudia do ita herevalaia.
[Footnote]
a Awake! October 22, 1981, rau 3-8 itaia.
Oi Laloatao, A?
• Tamana ladanai bapatiso oi abia ena anina be dahaka oi dekenai?
• Natuna ladanai bapatiso oi abia ena anina be dahaka?
• Edena dala ai oi hahedinaraia diba Tamana bona Natuna ladanai bapatiso oi abia karana oi laloa bada?
• Lauma helaga ladanai bapatiso oi abia ena anina be dahaka?
[Pictures on page 10]
Pentekoste 33 C.E. murinai, hahediba taudia matamatadia be edia guba Tamana ida edena bamona hetura karana idia moalelaia?
[Credit Line]
By permission of the Israel Museum, Jerusalem