Edia Gado Regena be Tanobada Ibounai Ia Lao
“Bese ibounai be diba tahua taudia do umui halaoa, bona Tamana, Natuna, bona Lauma Helaga ena ladanai do umui bapatiso henia idia dekenai.”—MATAIO 28:19.
1, 2. (a) Iesu be ena hahediba taudia dekenai dahaka hahegani ia henidia? (b) Dahaka dainai Keristani taudia ginigunadia ese gaukara bada herea idia karaia diba?
IESU be guba ai ia do daekau lasi neganai, ena hahediba taudia dekenai hahegani ta ia henia. Idia ia hamaoroa: “Bese ibounai be diba tahua taudia do umui halaoa, bona Tamana, Natuna, bona Lauma Helaga ena ladanai do umui bapatiso henia idia dekenai.” (Mataio 28:19) Unai be gaukara bada hereana!
2 Mani oi laloa! Pentekoste 33 C.E. ai, lauma helaga be hahediba taudia 120 dekenai ia diho bona idia ese unai hahegani idia hagugurua matamaia, ma haida idia hadibaia Iesu be gwauhamata Mesiana bona ia amo hahemauri idia abia diba. (Kara 2:1-36) Edena bamona unai grup maragina ese “bese ibounai” idia haroro henia diba? Taunimanima be unai idia karaia diba lasi, to “Dirava ese gau ibounai be ia karaia diba.” (Mataio 19:26) Keristani taudia ginigunadia be Iehova ena lauma helaga ena heduru idia abia, bona idia ese karaharaga lalohadaina idia abia. (Sekaraia 4:6; 2 Timoteo 4:2) Unai dainai, lagani 20 bona ma haida sibona ai, aposetolo Paulo ia gwau diba, sivarai namona be “tanobada ibounai dekenai” idia harorolaia vadaeni.—Kolose 1:23.
3. Dahaka ese Keristani “uiti” goevana ia koua?
3 Aposetolo edia nega lalonai, tomadiho momokanina be ia bada ia lao. To, Iesu ia peroveta vadaeni, nega ta do ia mai bona Satani ese “ava dikadia” do ia hadoa, bona lagani handred momo lalonai unai ava dikadia ese Keristani “uiti” momokanina do ia koua ela bona uiti utua negana. Aposetolo taudia idia mase murinai, unai hereva ia momokani.—Mataio 13:24-39.
Hari Namba Ia Bada Ia Lao Haraga
4, 5. Lagani 1919 ai, horoa Keristani taudia ese dahaka gaukara idia karaia matamaia, bona dahaka dainai unai be gaukara bada hereana?
4 Lagani 1919 ai, Keristani uiti goevana be ava dikadia amo ia hapararaia. Horoa Keristani taudia idia diba Iesu ena hahegani badana idia badinaia noho be namo. Idia abia dae momokani idia be “nega ena dokona dekenai” idia noho bona Iesu ena peroveta herevana idia diba: “Basileia ena Sivarai Namona be tanobada ibounai dekenai do idia harorolaia. Vadaeni unai murinai, dokona be do ia ginidae.” (2 Timoteo 3:1; Mataio 24:14) Oibe, idia diba gaukara bada herea ia do noho.
5 To lagani 33 C.E. ai idia noho hahediba taudia bamona, unai horoa Keristani taudia be mai edia gaukara bada herea. Badina edia namba be tausen haida sibona bona tano haida sibona dekenai idia noho. Edena bamona idia ese “tanobada ibounai dekenai” sivarai namona idia harorolaia diba? Laloaboio lasi, Kaisara ena negai tanobada taudia edia namba be reana milioni 300 bamona, to tanobada tuarina ginigunana murinai, tanobada taudia edia namba ia bada daekau kahirakahira bilioni 2 bamona. Bona lagani 1900 amo ema bona hari, unai namba be do ia bada ia lao noho.
6. Lagani 1935 bamona ai, sivarai namona harorolaia gaukarana be edena bamona ia bada ia lao noho?
6 To, Iehova ena horoa hesiai taudia be edia Keristani tadikaka ginigunadia bamona, edia gaukara idia hamatamaia neganai Iehova idia abidadama henia momokani bona ena lauma helaga ese idia ia durua. Lagani 1935 bamona ai, haroro taudia 56,000 bamona ese tano 115 dekenai Baibel ena hereva momokani idia harorolaia. Ena be gaukara bada idia karaia vadaeni, to gaukara bada herea ia do noho.
7. (a) Horoa Keristani taudia ese dahaka gaukara matamatana idia abia? (b) Bona “mamoe idaudia” edia heduru dainai, haboua gaukarana be edena bamona ia bada ia lao?
7 Gabeai, Apokalupo 7:9 ese ia herevalaia “hutuma bada herea” ena anina idia lalo-pararalaia namonamo dainai, gaukara matamatana ma ta idia abia, bona danu unai gaukara idia karaia goadagoada Keristani taudia idia gwauhamata henia, heduru be do idia abia. Unai “mamoe idaudia” taudia momo herea, tanobada helarona idia abia kamonai taudia unai, be “bese idauidau, iduhu idauidau, kopina idauidau bona gado idauidau” amo do idia gogoa be namo. (Ioane 10:16) ‘Dina bona hanuaboi idia ese Dirava ena hesiai gaukara do idia karaia.’ (Apokalupo 7:15) Unai ena anina be idia ese haroro bona hadibaia gaukara do idia durua. (Isaia 61:5) Unai dainai, horoa Keristani taudia idia moale badina be haroro taudia edia namba be tausen momo amo ia bada daekau bona gabeai milioni haida ai idia lao. Lagani 2003 dekenai, haroro gaukara idia karaia taudia edia namba matamatana be 6,429,351—idia momo be hutuma bada herea taudia.a Horoa Keristani taudia ese unai taudia edia heduru idia moalelaia bada, bona mamoe idaudia taudia idia moale badina edia horoa tadikaka idia durua be hahenamo badana.—Mataio 25:34-40.
8. Tanobada tuarina iharuana lalonai metau bada idia vara dainai, Iehova ena Witnes taudia be edena bamona idia kara?
8 Uiti oreana ia hedinarai lou neganai Satani ese idia ia tuari henia. (Apokalupo 12:17) Hutuma bada herea taudia idia hedinarai matamaia neganai, Satani be dahaka ia karaia? Iena dagedage karana ia habadaia! Ita daradara lasi, tanobada tuarina iharuana lalonai, Satani ese tanobada hegegemadai tomadiho momokani taudia ia dagedage henia, ani? Idia tuari heheni besedia lalonai, Keristani taudia be metau bada idia davaria. Iseda tadikaka bona taihu namodia momo ese hahetoho badadia idia davaria, haida be edia abidadama dainai idia mase. To, idia ese Salamo torea tauna ena hereva idia gwauraia lou: “Dirava dekenai lau abidadama henia neganai lau gari lasi. Iena gwauhamata gaudia dainai, lau ese ia lau hanamoa noho. Taunimanima sibona be edena bamona lau idia hadikaia diba?” (Salamo 56:4; Mataio 10:28) Horoa Keristani taudia bona mamoe idaudia be Iehova ena lauma helaga ese ia hagoadadia dainai idia gini goada hebou. (2 Korinto 4:7) Unai dainai “Dirava ena hereva ia bada daekau.” (Kara 6:7) Lagani 1939 ai tuari ia vara neganai, abidadama Keristani taudia 72,475 be haroro gaukara idia karaia. To, lagani 1945, tuari ia ore laganina unai, ena ripoti haida sibona ese idia hahedinaraia, Witnes taudia goadadia 156,299 be sivarai namona idia harorolaia. Satani idia halusia unai!
9. Tanobada Tuarina Iharuana lalonai, dahaka sikuli matamatadia rua idia kehoa?
9 Ia hedinarai goevagoeva, tanobada tuarina iharuana ai idia vara heiriheiri karadia ese Iehova ena hesiai taudia dekenai daradara ia havaraia lasi, idia diba haroro gaukara be do ia guguru. Oibe, lagani 1943 ai, tuari ia bada herea neganai, sikuli matamatadia rua idia kehoa. Ginigunana be Tiokratik Haroro Sikuli, ia be kongregesen ibounai dekenai idia karaia bona unai amo Witnes taudia idia hadibaia haroro bona hadibaia taudia halaoa gaukarana idia karaia totona. Ma ta be Watchtower Bible School of Gilead bona unai amo misinari taudia idia hadibaia idau tanodia dekenai haroro gaukara idia habadaia totona. Oibe, tuari ia ore neganai, Keristani taudia momokanidia be idia hegaegae vadaeni, haroro gaukara idia habadaia totona.
10. Lagani 2003 lalonai, Iehova ena taunimanima edia ura bada karana be edena bamona ia hedinarai?
10 Bona gaukara namo hereana idia karaia! Tiokratik Haroro Sikuli ese ibounai—matamata bona buruka taudia, tama sina bona natudia, bona gorere taudia danu—ia hadibaia dainai haroro gaukara idia karaia, bona Iesu ena hahegani badana hagugurua totona idia gaukara noho. (Salamo 148:12, 13; Ioel 2:28, 29) Lagani 2003 ai, hua ta ta ai tadikaka bona taihu edia averes 825,185 ese karaharaga lalohadaina idia abia dainai, idia haida be nega ta ta ai idia painia bona ma haida idia painia noho. Unai lagani tamona lalonai, Iehova ena Witnes taudia ese hora 1,234,796,477 idia gaukaralaia Basileia ena sivarai namona be ma haida dekenai idia harorolaia totona. Momokani, Iehova ese ena taunimanima edia ura bada karana ia moalelaia!
Idau Tanodia Ai
11, 12. Edena sivarai ese ia hahedinaraia misinari taudia be gaukara namona idia karaia?
11 Idia hanaia laganidia lalonai, Gilead sikuli bona vanegai sibona Hesiai Gaukara Hadibaia Sikulina idia haorea taudia ese gaukara namona idia karaia. Hegeregere, Brazil ai, misinari taudia ginigunadia be lagani 1945 dekenai idia ginidae neganai, pablisa taudia edia namba be 400 bamona. Unai misinari taudia bona edia murinai idia mai misinari taudia be edia Brazil tadikaka goadadia danu idia gaukara goadagoada, bona Iehova ese edia hekwarahi ia hanamoa bada. Unai nega gunadia idia laloatao tadikakadia ese idia itaia lagani 2003 dekenai, Brazil ena namba ia daekau 607,362 be moale gauna momokani!
12 Mani Japan ita laloa. Tanobada tuarina iharuana do lasi neganai, unai tano ai Basileia harorolaia taudia edia namba be 100 bamona. Tuari lalonai, dagedage bada idia davaria dainai edia namba ia diho, bona tuari murinai, Witnes taudia haida sibona be lauma dalanai bona tauanina dalanai idia do mauri noho. (Aonega Herevadia 14:32) Lagani 1949 ai, unai Dirava badinaia taudia haida sibona ese mai moale ida Gilead sikuli idia haorea misinari taudia ginigunadia 13 idia welkam henia, bona unai misinari taudia ese unai Japan tadikaka edia heabidae karana dainai idia ura henidia bada. Lagani 50 idia hanaia bena lagani 2003 lalonai, Japan ena pablisa taudia ibounai be 217,508! Iehova ese unai tano dekenai ena taunimanima ia hanamoa bada. Tano ma haida edia sivarai danu be unai bamona. Idau tanodia ai idia haroro tadikakadia ese sivarai namona halasia gaukarana idia durua bada, unai dainai lagani 2003 ai unai sivarai be tanobada ibounai ena gabu, motumotu, bona teritori ibounai 235 dekenai idia kamonaia. Oibe, hutuma bada herea be “bese idauidau” amo idia mai.
“Idia be . . . Iduhu Idauidau, Kopina Idauidau, Bona Gado Idauidau” Taudia
13, 14. “Gado idauidau” amo sivarai namona ita harorolaia karana ena namo be Iehova ese edena dala ai ia hahedinaraia?
13 Pentekoste 33 C.E. ai hahediba taudia be lauma helaga ese ia horodia murinai ia vara hoa karana ginigunana be, idau momokani gadodia ai hutuma idia hereva henia. Reana edia hereva idia kamonai taudia ibounai be gado badana, reana Greek gado unai, idia herevalaia. Idia be “Dirava idia laloa momo taudia” dainai, reana dubu ai idia herevalaia Heberu gado idia lalo-pararalaia danu. To sivarai namona be edia gado korikori ai idia kamonai neganai, unai ese edia lalona ia veria momokani.—Kara 2:5, 7-12.
14 Hari inai negai, gado momo herea amo haroro gaukara idia karaia danu. Peroveta herevana ia gwau, hutuma bada herea taudia be bese idauidau sibona lasi, to “iduhu idauidau, kopina idauidau, bona gado idauidau” amo do idia mai danu. Unai hegeregerena, Iehova be Sekaraia amo ia peroveta: “Tau ibounai 10, gado idauidau ibounai besedia dekena amo, ese Iuda tauna ta dekenai do idia mai, iena dabua do idia dogoatao, do idia noia, do idia gwau, ‘Mani emu kara, oi danu do ita lao, badina be ai be ai kamonai vadaeni, Dirava be oi dekenai ia noho.’ ” (Sekaraia 8:23) Ena be Iehova ena Witnes taudia be idau momokani gadodia ai idia hereva lasi, to taunimanima idia diba gadona ai idia hadibaia karana ena namo idia diba.
15, 16. Misinari taudia bona ma haida ese gado ma ta ai haroro gaukara be edena bamona idia karaia?
15 Momokani, hari gado badadia haida idia noho, hegeregere English gado, French gado bona Spanish gado. To, edia tano idia rakatania bona tano ma haida dekenai hesiai gaukara idia karaia taudia, ese unai gabu ena gado idia dibaia toho, unai amo sivarai namona be “mauri hanaihanai idia ura kudou-maoro taudia” ese do idia kamonaia diba. (Kara 13:48, NW ) Unai be mai ena hekwarahi danu. South Pacific ena Tuvalu tanona dekenai idia noho taudia idia ura edia gado ai buka haida idia karaia be namo neganai, misinari tadikaka ta ia gaukara goada unai ia karaia totona. Tuvalu gado ena diksenari ta ia noho lasi dainai, ia ese Tuvalu taudia edia hereva ena lista ta ia karaia matamaia. Gabeai, Mauri Hanaihanai Paradaiso Lalonai bukanab be Tuvalu gado ai idia halasia. Misinari taudia be Curaçao ai idia ginidae neganai, unai tano ena gado, Papiamento, ai Baibel idia herevalaia bukadia bona diksenari ta be lasi. Bona unai gado torea dalana dekenai hepapahuahu badana ia vara. To, misinari taudia ginigunadia idia ginidae bena lagani rua lalonai, Keristani Baibel ia herevalaia pepapepa ginigunana be unai gado ai idia halasia. Hari inai negai, Gima Kohorona be gado 133 amo idia karaia, Papiamento gado be idia ta, bona English gado ida nega tamona idia halasia.
16 Namibia dekenai misinari taudia ginigunadia ese unai gabu ai Witnes taudia idia davaria lasi, idia do ia durua gado idia hahanaia totona. Danu, unai hanua ena gado ta, Nama gado unai, ai iseda buka lalonai idia gaukaralaia momo herevadia, hegeregere “goevadae,” be idia noho lasi. Misinari ta ia gwau: “Nega momo Baibel idia stadilaia sikuli tisa taudia lau gaukaralaia, gado idia hahanaia totona. Idia be hereva momokani idia diba namonamo lasi dainai edia badinai lau helai, unai amo lau itaia sentens ta ta be idia hahanaia maoromaoro.” To, pepapepa ladana Mauri mai Mainona Tanobada Matamatana Lalonai be Namibia ena gado foa dekenai idia hahanaia vadaeni. Hari inai negai, Gima Kohorona be Kwanyama bona Ndonga gado ai hanaihanai idia halasia.
17, 18. Mexico bona tano ma haida dekenai haroro gaukara be edena bamona idia karaia?
17 Mexico dekenai, taunimanima ese idia herevalaia gado badana be Spanish gado. To, Spain taudia idia do ginidae lasi neganai, gado momo be unai gabu ai idia herevalaia, bona idia haida idia do gaukaralaia noho. Unai dainai, hari Iehova ena Witnes taudia edia buka idauidau be Mexico ena gado seven bona Taia Kudima Taudia Edia Gado dekenai idia halasia. Maya taudia edia Basileia Gaukara pepana be American Indian edia gado ta ai idia halasia hanaihanai gauna ginigunana. Momokani, Mexico dekenai Maya taudia tausen haida, Aztecs taudia, bona ma haida be Basileia ena pablisa taudia 572,530 edia huanai idia noho.
18 Vanegai laganidia lalonai, taunimanima milioni momo herea be edia tano idia heautania taudia bona idau tanodia dekenai idia lao eiava moni gaukara totona tano ma haida dekenai idia lao. Unai dainai, hari tano momo ai idau gado idia herevalaia taudia edia teritori idia noho, guna bamona lasi. Iehova ena Witnes taudia ese unai gaukara idia karaia matamaia vadaeni. Hegeregere, Italy dekenai, Italy gado sibona lasi to gado idaudia 22 idia herevalaia kongregesen bona grup idia noho. Tadikaka ese gado ma haida idia herevalaia taudia idia haroro henia totona, vanegai klas haida idia hegaegaelaia gado 16 bona Italy ena Taia Kudima Taudia Edia Gado idia hadibaia totona. Tano ma haida dekenai, Iehova ena Witnes taudia be unai bamona idia karaia danu, edia gabu ai idia noho idau tano taudia idia haroro henia totona. Oibe, Iehova ena heduru dainai hutuma bada herea be gado idauidau amo idia mai noho.
“Tanobada Ibounai Dekenai”
19, 20. Hari, Paulo ena hereva be edena dala hereadaena ai ia guguru? Gwauraia hedinarai.
19 Aposetolo edia negai, aposetolo Paulo ia gwau: “Momokani inai Sivarai Namona idia kamonai lasi, a? Lasi, idia kamonai vadaeni, Buka Helaga ia torea bamona, ia gwau: ‘Edia gadona ena sivarai, be tanobada ibounai dekenai idia gwauraia loaloa, bona edia hereva, be tanobada ena dokona momokani dekenai idia lao.’ ” (Roma 10:18) Bema aposetolo edia negai unai ia vara, hari inai negai unai be ia vara momokani noho! Taunimanima milioni momo—reana histori lalonai unai namba ese guna ena namba ia hereaia—idia gwau: “Nega ibounai Lohiabada do lau hanamoa. Ia do lau tanikiu henia ela bona hanaihanai.”—Salamo 34:1.
20 Danu, gaukara be ia maragi ia lao lasi. Basileia ena pablisa taudia edia namba ia bada daekau noho. Nega bada be haroro gaukara dekenai idia haorea. Lou henia milioni momo bona Baibel stadi handred tausen momo idia karaia. Bona kamonai matamata taudia edia ura idia habadaia noho. Vanegai lagani lalonai, taunimanima ibounai 16,097,622 be Iesu ena mase ena Memorial dekenai idia mai. Ia hedinarai goevagoeva, gaukara bada herea ia do noho. Namona be iseda tadikaka, dagedage bada idia haheaukalaia taudia unai, edia abidadama goadana ita tohotohoa. Bona namona be eda tadikaka ibounai, lagani 1919 amo Iehova ena hesiai gaukara idia karaia taudia unai, edia ura bada karana ita hahedinaraia. Namona be ita ibounai ese Salamo torea tauna ena hereva ita gwauraia lou: “Umui mauri noho gaudia ibounai e, Lohiabada ena ladana do umui hanamoa! Lohiabada do umui hanamoa!”—Salamo 150:6.
[Footnotes]
a Inai magasin ena rau 24 ia lao 27 dekenai lagani ena ripoti oi itaia.
b Iehova ena Witnes taudia ese idia halasia.
Anina Oi Gwauraia Diba, A?
• Lagani 1919 ai tadikaka ese dahaka gaukara idia karaia matamaia, bona dahaka dainai unai be gaukara badana?
• Daidia idia gogoa haroro gaukara idia durua totona?
• Misinari bona idau tanodia ai hesiai gaukara idia karaia taudia ma haida edia sivarai ese dahaka ia hahedinaraia?
• Dahaka hamomokania gaudia haida oi gwauraia diba, unai amo oi hahedinaraia hari Iehova be ena taunimanima edia gaukara ia hanamoa noho?
[Chart on page 24-27]
IEHOVA ENA WITNES TAUDIA EDIA HESIAI LAGANINA 2003 ENA RIPOTI
(See bound volume)
[Pictures on page 20, 21]
Tanobada tuarina iharuana ai idia vara heiriheiri karadia ese Iehova ena hesiai taudia dekenai daradara ia havaraia lasi, idia diba haroro gaukara be do ia guguru
[Credit Line]
Explosion: U.S. Navy photo; others: U.S. Coast Guard photo
[Pictures on page 22, 23]
Hutuma bada herea be iduhu idauidau bona gado idauidau amo do idia mai