Kekero Muramurana—Oi Laloa Maoromaoro, A?
LAGANI 20 bamona idia lao vadaeni, Iran ena taoni ta ladana Urmia badinai, akioleji taudia ese tano idia geia neganai, ruma gunana ta idia davaria, kopukopu biriki gauna. Ia lalonai hodu ta idia davaria; saiens taudia idia gwau ia be lagani tausen momo gunanai sene taudia ese edia hanua ginigunadia idia haginia neganai idia karaia gauna. Vanegai, saiens taudia ese unai hodu ena toana be edia masini matamatana ta amo idia tahua neganai, idia hoa, badina be uaina ena toana idia davaria.
Baibel danu ese ia hahedinaraia goevagoeva, idaunega amo uaina, bia, bona kekero muramura idaudia idia inua. (Genese 27:25; Hadibaia Tauna 9:7; Nahumu 1:10) Iehova ese gwaumaoro ita ia henia, sibona edia lalona do ita hadaia edena aniani do ita ania; unai hegeregerena sibona eda lalona do ita hadaia kekero muramurana do ita inua eiava lasi. Iesu ia aniani negadiai, nega momo uaina ia inua. Ioane Bapatiso ese kekero muramurana ia inua lasi.—Mataio 11:18, 19.
Baibel ese inuinu kekero ia taravatua. Unai kara be Dirava kara dika henia karana. (1 Korinto 6:9-11) Unai hegeregerena, edia inuinu kekero amo idia helalo-kerehai lasi taudia be Iehova ena Witness taudia ese Keristani kongregesen amo idia atodia siri. Bema kongregesen taudia ese kekero muramurana idia inua, sisina sibona idia inua be namo.—Tito 2:2, 3.
Lalohadai Kererena
Hari inai negai taunimanima momo ese kekero muramuradia idia laloa kerere. Ia hedinarai goevagoeva Satani ese unai idaunegai gauna gaukaralaia kerere karadia ia habadaia. Unai hegeregerena, South Pacific ena motumotu haida ai, tatau be vaia idia hebou, sibodia idia karaia muramurana momo inua totona. Nega momo hora momo lalodiai unai bamona idia inuinu—tatau momo be dina iboudiai idia karaia. Haida idia laloa unai be edia kastom karana sibona. Nega haida bia bona muramura aukadia sibona idia inua eiava sibodia idia karaia muramurana danu idia inua hebou. Nega momo idia inuinu kekero.
Pacific tanona ma ta ai, tatau be kekero muramurana idia inua namonamo sivaraidia be momo lasi. Vaia, idia inuinu do idia kekero totona. Pei abia dinana ai, tatau haida idia hebou, bia maua haida idia hoia, ta ta lalodiai be botolo 24. Bena idia inuinu ela bona bia idia haorea. Unai dainai nega momo taunimanima vairadiai idia kekero.
Africa tanodia haida ai, idia be vaia pamu uaina bona sibodia idia karaia muramuradia unai bamodia ma haida idia inua. Bese haida idia laloa kekero muramurana be vadivadi taudia henidia karana idia reaia be dika. Heabidae tauna namona ese bia momo, vadivadi tauna ese ia inua ore diba lasi gaudia, ia henia. Gabu ta ai, idia be vaia bia botolo 12 be vadivadi taudia ta ta vairadiai idia atoa.
Japan ena kampani momo ese edia gaukara taudia be basi ai do idia laolao daladia idia karaia. Kekero muramuradia momo idia abia lao, bona kekero idia laloa momo lasi. Nega haida dina rua o toi lalodiai idia laolao. Magasin ladana Asiaweek ia gwau, Japan ai, “raisi birulaia taudia ela bona politik taudia mai edia moni momo, idia be vaia idia laloa kekero muramurana momo ia inua diba tauna be tau korikorina.” Unai bamona karadia be Asia tanodia ma haida lalodiai idia hedinarai. Asiaweek ia gwau: “Hari inai negai South Korea taudia edia kekero muramurana inua karana ena averes ese tanobada taudia oredia iboudiai edia averes ia hereaia.”
United States ai, iunivesiti momo ai, idia inuinu momo. Magasin ladana The Journal of the American Medical Association be ia gwau: “Idia inuinu momo taudia momo idia laloa lasi idia be inuinu kerere taudia.”a Unai be hoa gauna lasi, badina be tano momo dekenai magasin bona TV amo taunimanima edia lalona idia ania, do idia laloa inuinu be kara namona mai ena sitaelo. Nega momo memero kekeni edia lalona ania dalana idia tahua.
Britain ai, bia inua karana be lagani 20 lalodiai nega rua ia bada ia lao, bona muramura aukadia inua karana be nega toi ia bada ia lao. Idia do memero o kekeni neganai idia inuinu matamaia, bona hahine momo danu idia inuinu. Unai kara be Eastern Europe bona Latin-America tanodia ai danu idia vara. Unai dainai inuinu kekero ese ia biagua taudia bona unai inuinu kekero dainai motuka ai idia mase taudia idia momo daekau. Momokani, kekero muramurana gaukaralaia kerere karadia be tanobada ibounai lalonai idia momo daekau.
Hida ese Sikeili Ia Hanaia?
Baibel ese kekero muramuradia edia namo bona edia dika ia gwauraia. Ia gwau uaina be harihari gauna Iehova Dirava ena amo, ia dainai edia “lalona do idia moale” gauna. (Salamo 104:1, 15) To Baibel ese ‘uaina inua momo,’ “inuinu momo,” “inuinu kekero,” bona ‘inuinu kekero ese idia ia biagua’ ia gwauraia dika. (1 Petero 4:3; 1 Timoteo 3:8; Tito 2:3; Luka 21:34) To hida be ‘uaina inua momo’ ita gwauraia be maoro? Keristani tauna ese lalohadai maorona kekero muramuradia dekenai be edena bamona ia abia diba?
Inuinu kekero ena toana ita itaia haraga diba. Ia dainai idia vara gaudia be Baibel ese inai bamona ia gwauraia: “Daika ia laloa metau noho? Daika be lalohisihisi noho? Daika be ia heai kava noho? Daika be ia laloa hekwarahi noho? Daika be ia bero kava, bero kava noho? Daika be iena matana idia kakakaka noho? Kekero muramura idia inua daudau taudia, bona uaina idauidau idia mikisi, vadaeni idia inua toho taudia. . . . Oiemu matana ese idau gaudia do idia itaia, bona oiemu laloa, bona oiemu hereva, be do idia gagevagageva.”—Aonega Herevadia 23:29-33.
Bema ta be kekero muramurana momo ia inua, reana unai dainai ena lalona ia boio, ia mata hanai kava, ia mase rea, eiava ena lalona bona ena tauanina be dala idaudia amo idia dika. Ia kekero dainai, reana ia kara kava, sibona ia hadikaia eiava haida ia hadikadia. Inuinu kekero taudia haida be kavakava karadia, dagedage karadia, o lebulebu karadia idia karaia.
Bema ta ia inuinu ela bona unai bamona ia kekero, momokani ena sikeili ia hanaia. To, ena be ta be kekero ena toana ia hahedinaraia lasi, to reana ia inuinu momo vadaeni. Unai dainai nega momo idia daradara, ta be inuinu dekenai ia kerere eiava? Inuinu dekenai maoro bona kerere edia hetoana be edeseniai?
Emu Laloa Kehoa Do Oi Dogoatao
Baibel ia gwau lasi kekero muramurana ena siahu hida be tau ta ena rarana lalonai ia noho be dika. Reana ta ese unai muramura ena siahu ia haheaukalaia diba, to ma ta ese ia haheaukalaia diba lasi. To Baibel ena hakaua herevadia be mai anina Keristani taudia iboudiai dekenai, bona idia dainai kekero muramuradia ita laloa maoromaoro diba.
Iesu ia gwau hahegani ginigunana be inai: “Lohiabada oiemu Dirava dekenai do oi lalokau henia mai emu lalona ibounai, mai emu lauma ibounai, mai emu kudouna ibounai.” (Mataio 22:37, 38) Kekero muramurana ese emu lalona ia haidaua, bona bema oi inua momo, unai taravatu hereadaena do oi badinaia namonamo diba lasi. Reana do oi laloa namonamo diba lasi, hekwakwanai haorea daladia do oi laloa davari diba lasi, emu lalona do oi biagua diba lasi, bona emu darana ese ena gaukara badadia ma haida do ia karaia namonamo diba lasi. Baibel ese ita ia sisiba henia, ia gwau: “Aonega namona, bona laloa kehoa do oi dogoatao noho. . . . Idia ese oiemu lauma do idia hamauria, bona noho namo, mai moale danu oi dekenai do idia henia.”—Aonega Herevadia 3:21, 22.
Aposetolo Paulo ese Keristani taudia ia noia, ia gwau: “Emui tauanina umui henia Dirava dekenai. Boubou gauna bamona do umui henia, mai mauri bona mai helaga danu, Dirava umui dekenai do ia moale totona.” (Roma 12:1) Bema Keristani tauna ta ia inuinu ela bona ia laloa namonamo diba lasi, ‘Dirava be ia dekenai do ia moale,’ a? Vaia, inuinu momo tauna be gabeai kekero muramurana ia haheaukalaia diba. Reana ia laloa ena be ia inuinu momo to ia do kekero lasi. To reana ia be kekero muramurana ia tabekau henia matamaia, bona unai muramura ese ia biagua matamaia. Unai bamona tauna ese ena tauanina be ‘boubou gauna mai mauri bona mai helaga danu’ bamona ia henia diba, a?
Oi inua muramurana dainai bema oi Keristani tauna be emu ‘aonega namona bona laloa kehoa’ oi dogoatao diba lasi, anina be emu sikeili oi hanaia vadaeni.
Emu Lalohadai Kekero Muramurana Dekenai be Dahaka ese Ia Havaraia?
Namona be Keristani tauna ese sibona ena lalohadai inuinu dekenai be do ia tahua, unai be hari inai negai idia vara lalohadaidia o sene karadia hegeregeredia, eiava. Momokani, emu tano taudia edia kara o TV ena lalo-ani herevadia hegeregeredia oi lalohadailaia be dika. Sibona emu lalohadai do oi tahua neganai, emu lalona ai do oi henanadai, do oi gwau, ‘Ia be egu tano taudia ese idia abia dae gauna hegeregerena, a? Eiava egu inuinu be Baibel ena hakaua herevadia ese idia biagua, a?’
Ena be Iehova ena Witness taudia ese kastom iboudiai idia badulaia lasi, to idia diba taunimanima momo be hari inai negai idia abia dae karadia momo be Iehova ese ia inai henia. Bese haida ese natu be ena sinana ena bogana lalonai hamasea karana, rara henia hanai karana, tatau be tatau idia sihari henidia karadia, bona tau ta be hahine momo ia adavaia karana idia abia dae. To Keristani taudia ese Dirava ena lalohadai unai kara dekenai hegeregerena idia kara. Oibe, herevana Keristani tauna ena bese taudia ese unai kara idia abia dae eiava lasi, ia be Dirava ena lalohadai ia abia dainai, unai kara o kastom ia inai henia.—Salamo 97:10.
Baibel ia gwau “Dirava diba lasi taudia” edia kara haida be ‘uaina idia inua momo,’ bona idia “inuinu helulu.” Idia hebou, kekero muramurana momo do idia inua hebou totona. Toana be Baibel negana lalonai haida idia hekokoroku, badina be idia laloa kekero muramurana ena siahu idia haheaukalaia diba dainai inuinu karana dekenai ma haida idia hereaia toho, bona edia bamodia ida idia inuinu helulu. Aposetolo Petero ia gwau unai bamona karadia be ‘lebulebu karadia,’ idia helalo-kerehai Keristani taudia ese idia karaia lou lasi karadia unai.—1 Petero 4:3, 4, NW.
Bema Keristani tauna ta ia laloa bema ia inuinu kekero lasi, ia be edeseniai o edena negai o hida ia inua be herevana, unai iena lalohadai be maoro, a? Unai be Dirava ena lalohadai hegeregerena, a? Baibel ia gwau: “Umui aniani o umui inuinu, o dahaka dahaka umui karaia neganai, inai gau ibounai do umui karaia Dirava hanamoa totona.” (1 Korinto 10:31) Tatau haida be taunimanima vairanai kekero muramurana momo idia inua totona idia hebou neganai, reana idia haida idia inuinu kekero lasi, to edia kara amo Iehova idia hanamoa, a? Baibel ia gwau: “Inai tanobada taudia edia kara bamona do umui karaia lasi, to Dirava ese emui lalona do ia hagiroa, vadaeni do umui matamata, bona idau momokani. Unai dekena amo Dirava ena ura be do umui diba momokani. Do umui diba edena kara be namo, edena kara Dirava ia ura henia, bona edena kara be goeva momokani.”—Roma 12:2.
Haida Do Oi Hahekwakwanaia Lasi
Bese momo, ena be inuinu kekero idia badulaia lasi, to bema inuinu momo tauna ta ia gwau ia be Dirava ena hesiai tauna ta, iena kara idia badulaia. South Pacific ena bese maragina ta lalonai, ta ia gwau: “Umui lau hanamoa. Hereva momokani umui harorolaia. To ai itaia hekwakwanaina be inai: Emui tatau ese bia momo idia inua.” Ripoti ia gwau, ia herevalaidia taudia be idia inuinu kekero lasi, to edia hanua taudia vairainai unai ia hedinarai goevagoeva lasi. Idia itadia taudia be reana idia laloa, idia inuinu daudau taudia momo hegeregerena, Witness taudia danu idia inuinu kekero. Bema Keristani tauna ta be unai bamona ia inuinu daudau, iena ladana do ia namo noho a, bona ena haroro gaukarana be taunimanima vairadiai do ia karaia diba mai ena goada ida, a?—Kara 28:31.
Ripoti ta Europe tanona ta amo ese ia hahedinaraia, nega haida tadikaka bona taihu haida be Kingdom Hall ai idia ginidae neganai, kekero muramurana ena bonana auka herea be edia ududia ai. Unai ese ma haida edia lalona ena mamina ia hadikaia. Baibel ia gwau: “Dala maorona be inai, vamu do ita ania lasi, uaina do ita inua lasi, bona iseda varavara tauna ta do ita hamorua totona kara ta do ita karaia lasi.” (Roma 14:21) Kekero muramuradia ia laloa maoromaoro dainai, Keristani tauna goadana ia naria namonamo, haida edia lalona do ia hahekwakwanaia garina. Reana unai dainai nega haida kekero muramurana do ia inua lasi.
Keristani Taudia Edia Idau Ia Hedinarai Goevagoeva
Madi, inai tanobada ese Iehova ia habadua, badina be taunimanima dekenai ia henia gaudia namodia, kekero muramuradia danu, be idia gaukaralaia kerere. Dirava idia gwauhamata henia vadaeni Keristani taudia ta ta iboudiai ese taunimanima be hari idia abia lalohadai kereredia do idia dadaraia be namo. Bena taunimanima ese “kara maoromaoro tauna bona kara dika tauna edia idau do idia itaia, bona Dirava ia hesiai henia tauna bona Dirava ia hesiai henia lasi tauna edia idau danu.”—Malaki 3:18, NW.
Kekero muramuradia inua karana ai, Iehova ena Witness taudia bona tanobada edia “idau” ia hedinarai goevagoeva be namo. Unai kara be mai anina bada lasi, Keristani taudia momokanidia edia mauri lalonai. Edia haheauka, unai muramura edia siahu haheaukalaia haheaukana, be idia tohoa lasi ela bona kahirakahira idia kekero; bona idia naria namonamo, unai muramura ese idia do ia hadikaia bena mai edia mauri ibounai bona mai edia lalo-goeva ida Dirava idia hesiai henia diba lasi garina.
Iehova ena Witness taudia hutuma edia lalohadai kekero muramuradia dekenai be maoromaoro, Dirava ena hegeregerena. Oi be edena bamona? Baibel ese ita ia sisiba henia, “Dirava negea kara bona lebulebu kara do ita rakatania. . . . Do ita noho namonamo, do ita kara maoromaoro, bona Dirava do ita matauraia.” Ita diba ita ta ta ibounai be unai bamona do ita karaia lalonai, Dirava ese ita do ia hanamoa.—Tito 2:12.
[Footnotes]
a “Idia gwau, bema nega tamona ai tau ta be bia ima eiava ma haida danu ia inua, eiava hahine ta be bia hani eiava ma haida danu ia inua, unai be inuinu momo karana.”—The Journal of the American Medical Association.
[Box/Picture on page 28]
Emu Lalokau Taudia Do Oi Kamonai Henidia
Idia inuinu momo taudia momo be sibodia edia kerere idia lalo-pararalaia lasi. Edia varavara, edia turadia, bona Keristani elda taudia ese unai bamona taudia, idia edia lalokau, do idia durudia haraga be namo. Bona, bema emu lalokau taudia idia gwau emu inuinu karana idia laloa momo, reana unai be mai badina korikorina. Edia hereva do oi laloa namonamo be namo.—Aonega Herevadia 19:20; 27:6.