1 Kurintiunam
Najankamu yus tikishmátrashtin
10 Yatsuru enentáimpratarum. Yus yaunchu ii úuntri̱n ashí métek yáiṉmiayi. Nusháa yuraṉmiji̱a̱i̱ jintian nekapruamiayi. Tura ashí ii uuntri̱ nu yuraṉmin apapékar wéarmiayi. Ashí núnisar Kapantin Nayantsan Yus akankámunam wekasar katitkiarmiayi. 2 Tura Muisaisan umirkar yuraṉminiam tura nayantsanam ashí imiaimiua áintsaṉ ajasármiayi. 3 Núnisaṉ ashí mash Yusai̱ya̱ yurumkan yúawarmiayi. 4 Entsancha ashí mash Yus susamunak umararmiayi. Kame Yus kayanmaya̱ entsan akupkámtai ashí umararmiayi. Krístusha nú kaya áintsaṉ niji̱a̱i̱ tuke wéakui ni wakaní̱ atsumamuri̱n Krístunmaya̱ṉ takusarmiayi. 5 Tuma ai̱ṉ Yus ti yáiṉmaitiat Ni wakeramun umikcharmiayi. Tura ásar ni nuṉke̱e̱n jeatsuk kampuntin atsú nuṉkanam ti untsurí jákarmiayi.
6 Iisha nuja̱i̱ unuimiártiniaitji. Iikia ni wakeriarmia áintsari yajauchia nu wakerukchatniuitji. 7 Nu asamtai najantkamu yus ni túrawarmia áintsarum tikishmátrairap. Iis, jiru yusri̱ shiir awajénakui Yus Papinium áarmaiti “Nu shuar namperan ti najanawar yurumá nampekarmiayi.”* 8 Ni túrawarmia núnisrik iikia tsanirmashtiniaitji. Nuna túrawar paintitráis mir chikichik tsawantai̱ jákarmiayi. 9 Iisha tunáa túrar “Yus asutiuáshtatui” tu enentáimprashtiniaitji. Nisha nuna túrawar napiji̱a̱i̱ esaim untsurí jákarmiayi. 10 Yussha yajauch áujmatsashtiniaiti. Nuna túrawarmatai Yus ni suntari̱n akupak untsurín máwarmiayi.
11 Yaunchu ii úuntri̱ji̱a̱i̱ túrunamu iin amúamu tsawantnum pujajnia nuna jintintramat tusa áarmaiti. 12 Tuma asamtai shuar tunaanum iniaarchattajai tákuṉka anearti. Anearchamka iniaarminiaitme. 13 Ame tunaanum útsutkamuitkiumka ju̱na wiki nekapeajai tu enentáimpraip. Ti útsutkamuitkiumnisha Yuska tuke iniaitsuk waitma asa ame katsuntrachminian tsaṉkatramkashtatui. Tuma asa nu tunaanum útsutkamunmaya̱ uwempratniun iniakturmastatui. Núja̱i̱ṉkia katsuntramin átatme.
14 Nu asamtai aneamu yatsuru peṉké ishichkisha najankamu yus enentáimtusairap. 15 Atumsha nékatsrumek. Wi tájana nu nekaschakait. 16 Kristu jakamu enentáimtustin námper najanar Yus áujeaji Kristu numpe̱n nakumea nu shiir atí tusar. Tura métek umarar nuja̱i̱ Kristu numpé̱ métek enentáimtaji taji. Tura apatkusha púurari tura métek yuari nuja̱i̱ Kristu aya̱shí̱ iin jarutramkamu métek enentáimtaji taji. 17 Apatkusha chikichkitiat púuram untsurí ajatsuk. Iisha núnisrik untsurítiatar nu apatuk métek yuari métek enentáimprar chikichik aya̱shtinia áintsar aji.
18 Israer shuartisha enentáimpratai. Yús sutai namaṉken yuinia nu, métek yuáwar Yusan métek enentáimtuiniatsuk. 19 10:19-20 Núnisaṉ Yus shuarcha najankamu yus sutai namaṉken suíniak nekas Yusan suíniatsui antsu yajauch wakaní̱n suíniawai. Kame najankamu yus áiniak peṉké ántar áiniawai, iwiaakuchu áiniawai. Nu namaṉsha sutai namaṉketiat péṉker namaṉkete, yajauchichuiti. Aya ju̱nak tajai. Yus shuarcha najankamu yus sutai namaṉken suíniakui amesha niji̱a̱i̱ métek yuamka yajauch wakanniasha niji̱a̱i̱ métek enentáimtajai tame. Antsu nu yajauchiti. 21 Kristu numpe̱n nakumea nu úmakrum íwianch susamua nuka umarchatniuitrume. Kristu aya̱shi̱n nakumea nu yúakrumka íwianch susamua nuka yúashtiniaitrume. 22 ¿Warí, Yus akajkatin wakeramek. Iisha nin nupetkamniashitiaji?
Aya anentratamuja̱i̱ takastiniaitji
23 “Ashí túramniaitjiai” tiniu áiniawai tura mash yáintkiashtatui péṉker wekasatniun. Nekas ashí túramniaitjiai tura mash yáintkiashtatui wakaniur kakaram ajastinnium. 24 Nú arantcha chíkich yáiṉtincha enentáimpratniuitji. Aya íiniukka pachischatniuitji.
25 Namaṉ súmakum inintrútsuk sumakta. Tura najanamu yus susamusha yajauchichuashit tu enentáimtsuk páchitsuk yuátá. 26 Ashí ju̱ nuṉkasha tura ashí írunna nusha Yúsnachuk ainia. Tuma asamtai péṉker áiniawai.*
27 Yus shuarchasha yurumkan ajampramkuisha ashí mash yajauchichuashit tu enentáimtsuk páchitsuk yuámniaitme. 28 Tura chíkich chichaak “Ju̱ka najankamu yus susamu namaṉkete” túramkuiṉkia nuikia yuáwaip. Yúakminkia nu shuar itiurchat enentáimprutmartatui. 29 Ame páchitsuk yuámniaitkiumnisha antsu ni yúachmin asa itiurchat enentáimprattawai.
Tura amesha tíchatameash “¿Urukamtia ni tujintiakui wi yúachminiaitiaj. 30 Wi Yusan yumiṉsan yúakuisha urukamtia itiurchat enentáimturainia. Yus yumiṉsachmakait?” tíchatameash. 31 Ayu, yúakmesha úmakmesha ashí túramna nusha ashí shuar Yusan shiir enentáimtusarat tusam túrata. 32 Tuma asamtai ii túramuja̱i̱ chíkich shuar yajauchiniam aju̱a̱shtiniaitji. Israer shuarsha Israer shuarchasha Yus shuarsha ashí yáiṉtiniaitji. 33 Wisha ashí shuaran yáiṉtinian tuke enentáimjiai. Ashí shuar uwemprarti tusan wi wakeraj nuna enentáimtsuk nin yáiṉtinian tuke pujurjai.