4 Jehonatanas apie Dovydą savo tėvui kalbėjo vien gera.+ „Tegul karalius savo tarnui Dovydui nenusideda. Juk tau jis niekuo nenusidėjo, – sakė Jehonatanas. – Visa, ką Dovydas darė, išėjo tau į gera.

23 Pamačiusi Dovydą, Abigailė skubiai nulipo nuo asilo, parpuolė prieš Dovydą ant kelių ir iki žemės nusilenkė. 24 Parklupusi prie jo kojų maldavo: „Mano viešpatie, tekrinta kaltė ant manęs. Leisk man kalbėti, išklausyk savo tarnaitės žodžius.

13 jis atsakė Esterai: „Nemanyk, kad priklausydama prie karaliaus šeimynos išvengsi to, kas gresia visiems žydams. 14 Jeigu tokiu metu tylėsi, pagalba ir išgelbėjimas žydams ateis iš kitur,+ o tu ir tavo tėvo giminė pražus. Kas žino, gal kaip tik dėl šios dienos tu ir iškilai į karalienes?“+

 8 Nedrausmink pašaipūno, nes jis tavęs už tai nekęs.+

Drausmink išmintingą žmogų, ir jis tave mylės.+