Hebrajams

8 To, ką kalbame, svarbiausia mintis štai kokia: mes turime tokį vyriausiąjį kunigą, kuris atsisėdo Didybės sosto dešinėje danguje 2 ir yra tarnautojas šventojoje vietoje ir tikrojoje palapinėje, pastatytoje ne žmogaus, o Jehovos. 3 Kiekvienas vyriausiasis kunigas skiriamas aukoti dovanas ir aukas, todėl ir šitas privalėjo turėti, ką paaukoti. 4 Jeigu jis būtų žemėje, nebūtų kunigas, nes čia jau yra tie, kas pagal Įstatymą aukoja dovanas. 5 Jų dievatarnystė yra dangiškųjų dalykų atvaizdas ir šešėlis, kaip kad rodo dieviškasis įsakymas, kurį Mozė gavo rengdamasis statyti palapinę: „Žiūrėk, — sako jis, — kad viską padarytum pagal pavyzdį, tau parodytą ant kalno.“ 6 O dabar Jėzus yra gavęs tiek prakilnesnę tarnybą, kiek geresnės sandoros tarpininkas yra, — sandoros, teisiškai pagrįstos geresniais pažadais.

7 Jeigu ta pirmoji sandora būtų buvusi be priekaištų, antrajai nebūtų reikėję ieškoti vietos; 8 jis juk priekaištauja jiems sakydamas: „‘Štai ateina dienos, — sako Jehova, — kai sudarysiu su Izraelio namais ir su Judo namais naują sandorą 9 (ne tokią sandorą, kokią sudariau su jų protėviais tą dieną, kai paėmiau juos už rankos, kad išvesčiau iš Egipto žemės), nes jie mano sandoros nesilaikė, ir aš lioviausi jais rūpintis’, — sako Jehova.

10 ‘Štai kokia yra sandora, kurią sudarysiu su Izraelio namais anoms dienoms praėjus, — sako Jehova: — aš įdėsiu savo įstatymus jiems į protus ir įrašysiu jiems į širdis. Aš būsiu jų Dievas, o jie bus mano tauta.

11 Nė vienas nebemokys savo artimo* ir nė vienas — savo brolio sakydamas: „Pažink Jehovą!“, nes jie visi, nuo mažiausio iki didžiausio, mane pažinos. 12 Būsiu jiems gailestingas dėl jų neteisybių, jų nuodėmių daugiau nė neprisiminsiu.’“

13 Sakydamas „naują sandorą“, ankstesnę jis paskelbė esant atgyvenusią. O kas atgyvena ir pasensta, to netrukus nebelieka.