34 Jokūbas persiplėšė drabužius ir, susijuosęs ašutine, dienų dienas raudojo sūnaus. 35 Visi sūnūs ir dukterys guodė savo tėvą, bet paguodos jis nepriėmė. „Gedėsiu sūnaus, kol nueisiu į kapą*!“+ – sakė jis. Ir Jokūbas toliau raudojo savo sūnaus.

38 Tėvas nesutiko: „Mano sūnus su jumis nekeliaus, nes jo brolio jau nebėra ir jis vienas man belikęs.+ Jei kelionėje pražūtų, mirčiau iš sielvarto,+ tikrai nuvarytumėte mane, žilagalvį, į kapus*.“+