29 Kai savo veidą paslepi, jie sunerimsta.

Kai atimi jiems dvasią, krinta ir į dulkes grįžta.+

20 Visi keliauja į tą pačią vietą.+ Visi iš dulkių padaryti+ ir į dulkes visi grįžta.+

7 Tada dulkės sugrįš į žemę,+ kurioje ir buvo, o dvasia* – pas Dievą, kuris ją davė.+