3 Visai Izraelio bendruomenei stovint, karalius atsigręžė į žmones ir ėmė visą Izraelio bendruomenę laiminti.+ 4 Jis kalbėjo: „Tebūna pašlovintas Jehova, Izraelio Dievas, kuris savomis rankomis įvykdė tai, ką savo lūpomis buvo pažadėjęs mano tėvui Dovydui, sakydamas: 5 ‘Nuo tos dienos, kai išvedžiau savo tautą iš Egipto krašto, neturėjau tarp Izraelio giminių išsirinkęs jokio miesto, kuriame stovėtų Namai mano vardui,+ ir neturėjau išsirinkęs vyro, kuris taptų mano tautos Izraelio vadu. 6 Bet dabar išsirinkau Jeruzalę,+ kad ten būtų mano vardas, ir išsirinkau Dovydą, kad valdytų mano tautą Izraelį.’+ 7 Mano tėvas Dovydas visa širdimi troško pastatyti Namus Jehovos, Izraelio Dievo, vardui.+ 8 Bet Jehova mano tėvui Dovydui pasakė: ‘Tu troškai pastatyti Namus mano vardui ir tavo širdies troškimas buvo geras, 9 tačiau ne tu statysi man Namus. Namus mano vardui pastatys sūnus, kuris tau gims.’+ 10 Jehova tą pažadą tesėjo: aš tapau savo tėvo Dovydo įpėdiniu, atsisėdau į Izraelio sostą,+ kaip Jehova ir buvo sakęs.+ Taip pat pastačiau Namus Jehovos, Izraelio Dievo, vardui 11 ir ten padėjau Skrynią, kurioje yra Jehovos sandora,+ sudaryta su Izraelio tauta.“