10 „Aš degu uolumu tarnauti Jehovai, kareivijų Viešpačiui,+ – atsakė jis. – Izraelio žmonės sulaužė tavo sandorą,+ išgriovė tavo aukurus, išžudė kalaviju tavo pranašus,+ tik aš vienas likau. O dabar jie kėsinasi ir į mano gyvybę.“+ –

12 Įėjęs į šventyklą, Jėzus išvarė visus, kurie joje prekiavo ir pirko. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus ir balandžių pardavėjų suolus+ 13 ir pasakė: „Parašyta: ‘Mano namus vadins maldos namais’,+ o jūs iš jų darote plėšikų landynę.“+

15 Jie atėjo į Jeruzalę. Jėzus įėjo į šventyklą ir ėmė varyti lauk visus, kurie joje prekiavo ir pirko. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus, balandžių pardavėjų suolus+ 16 ir neleido niekam nešti per šventyklą daiktų. 17 Jis mokė ir sakė: „Argi neparašyta: ‘Mano namus vadins maldos namais visoms tautoms’?+ O jūs padarėte iš jų plėšikų landynę.“+

13 Artinosi žydų šventė Pascha,+ ir Jėzus nukeliavo aukštyn į Jeruzalę. 14 Šventykloje jis pamatė žmones, prekiaujančius galvijais, avimis, balandžiais,+ ir sėdinčius pinigų keitėjus. 15 Pasidaręs iš virvelių rimbą, Jėzus išvarė tuos prekeivius iš šventyklos su visomis avimis ir galvijais, išbarstė pinigų keitėjų monetas ir išvartė jų stalus,+ 16 o balandžių pardavėjams pasakė: „Pasiimkite visa tai iš čia! Gana iš mano Tėvo namų daryti prekyvietę!“+ 17 Jo mokiniai prisiminė, kad yra parašyta: „Uolumas dėl tavo namų sugrauš mane.“+