7 Todėl šventoji dvasia sako:+ „O kad šiandien klausytumėt jo balso: 8 ‘Neužkietinkit savo širdies, kaip aną dieną, kai buvau užrūstintas, kai mane mėgino dykumoje+ – 9 kai jūsų protėviai mane mėgino ir bandė, nors keturiasdešimt metų matė mano darbus.+ 10 Dėl to aš bjaurėjausi ta karta ir sakiau: „Jų širdis paklydusi, mano kelių jie nepažįsta.“ 11 Taigi užsirūstinęs prisiekiau: „Į mano poilsį jie neįžengs!“’“+

7 Dievas po šitiek laiko vėl nustatė tam tikrą dieną, ištardamas Dovydo psalmėje „šiandien“, kaip jau buvo pasakyta: „O kad šiandien klausytumėt jo balso: ‘Neužkietinkit savo širdies.’“+