20 Savo atnašai žmogus renkasi medį+ –

tokį, kuris nesupus.

Jis ieško nagingo meistro,

kad dievuką sutvirtintų ir tas nenuvirstų.+

14 Arba štai medkirtys, kedrų kirtėjas,

miške nusižiūrėjęs medį, ąžuolą,

laukia, kol tas sutvirtės.+

15 Iš medžio žmogus prisikapoja malkų,

susikuria ugnį, kad sušiltų,

ant ugnies duonos išsikepa.

Paskui pasidaro dievuką ir jį garbina,

iš likusio rąstgalio nutašo stabą ir lenkiasi prieš jį.+

20 Susirinkite ir ateikite,

prieikite arčiau, pabėgusieji iš tautų.+

Kas nešiojasi medinius stabus, nieko neišmano, –

tie, kas meldžiasi dievui, negalinčiam išgelbėti.+

18 Kokia nauda iš dievuko,

meistro padirbto?

Stabdirbys jais pasitiki,

bet tie jo dievai – niekingi, bežadžiai.+