3 Tuomet pas Jėzų atnešė paralyžiuotą žmogų. Jį nešė keturiese.+ 4 Negalėdami dėl minios prieiti prie Jėzaus, jie virš tos vietos nuardė stogą ir padarę* angą nuleido per ją gultą su paralyžiuotuoju. 5 Matydamas jų tikėjimą+ Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Vaike, tavo nuodėmės atleistos.“+ 6 Ten buvo ir keletas Raštų aiškintojų. Sėdėdami jie mąstė širdyje:+ 7 „Kodėl šitas taip kalba? Jis piktžodžiauja! Kas kitas, jei ne Dievas, gali atleisti nuodėmes?“+ 8 O Jėzus tuojau perpratęs*, kad jie šitaip svarsto, pasakė: „Kodėl širdyje taip svarstote?+ 9 Ką lengviau pasakyti paralyžiuotajam: ar ‘tavo nuodėmės atleistos’, ar ‘kelkis, pasiimk neštuvus ir vaikščiok’? 10 Tačiau kad žinotumėte Žmogaus Sūnų+ turint galią žemėje atleisti nuodėmes,+ – tada jis kreipėsi į paralyžiuotąjį, – 11 sakau: kelkis, imk savo gultą ir eik namo.“ 12 Vyras atsikėlė, visų akivaizdoje tuojau pasiėmė gultą ir išėjo. Žmonės buvo apstulbę ir šlovino Dievą sakydami: „Niekad nieko panašaus nesame matę!“+

18 Ir štai keli vyrai ant gulto atnešė paralyžiuotą žmogų. Jie dairėsi, kaip jį įnešti ir paguldyti prie Jėzaus.+ 19 Negalėdami dėl minios patekti vidun, jie užlipo ant stogo ir praardę plyteles nuleido paralyžiuotąjį su gultu tiesiai Jėzui prieš akis. 20 Matydamas jų tikėjimą jis tarė: „Žmogau, tavo nuodėmės atleistos.“+ 21 Raštų aiškintojai ir fariziejai ėmė svarstyti: „Kas jis toks, kad taip piktžodžiauja? Kas gi gali atleisti nuodėmes, jei ne vienas Dievas?“+ 22 Bet Jėzus perpratęs jų mintis tarė: „Kodėl širdyje taip svarstote? 23 Ką pasakyti lengviau: ar ‘tavo nuodėmės atleistos’, ar ‘kelkis ir vaikščiok’? 24 Tačiau kad žinotumėte Žmogaus Sūnų žemėje turint galią atleisti nuodėmes, – tada jis kreipėsi į paralyžiuotąjį, – sakau: kelkis, imk savo gultą ir eik namo.“+ 25 Vyras jiems bežiūrint atsikėlė, pasiėmė gultą ir šlovindamas Dievą nuėjo namo. 26 Visi buvo apstulbę iš nuostabos. Jie šlovino Dievą ir didžiai sujaudinti sakė: „Kokių nuostabių dalykų šiandien matėme!“