3 „Paklausykite. Štai sėjėjas išėjo sėti.+ 4 Jam besėjant, vienos sėklos krito prie kelio ir atskridę paukščiai jas sulesė. 5 Kitos krito į uolynę, kur nedaug žemės. Kadangi dirvožemis buvo negilus, jos iškart sudygo,+ 6 tačiau pakilus saulei daigai išdegė ir neturėdami šaknų sudžiūvo. 7 Kitos krito tarp dygiažolių. Šios sužėlusios želmenis nustelbė ir sėklos nedavė vaisiaus.+ 8 Dar kitos krito į gerą žemę. Jos sudygo, suvešėjo ir davė vaisių – trisdešimteriopą, šešiasdešimteriopą ir šimteriopą.“+ 9 Tada jis pridūrė: „Kas turi ausis klausytis, tesiklauso.“+

4 Susirinkus didelei miniai, suėjus žmonėms, kurie lydėjo Jėzų iš miesto į miestą, jis prabilo palyginimu:+ 5 „Sėjėjas išėjo sėti sėklos. Jam besėjant, vienos sėklos krito prie kelio. Žmonės jas sumindžiojo, atskridę dangaus paukščiai sulesė.+ 6 Kitos nukrito ant uolos ir sudygo, bet daigai greit sudžiūvo, nes negavo drėgmės.+ 7 Kai kurios krito tarp dygiažolių, ir šios, išaugusios kartu, želmenis nustelbė.+ 8 Dar kitos krito į gerą žemę ir sudygusios davė šimteriopą vaisių.“+ Baigęs apie tai kalbėti, Jėzus garsiai tarė: „Kas turi ausis klausytis, tesiklauso!“+