2 Taigi po šešių dienų, pasiėmęs Petrą, Jokūbą ir Joną, Jėzus užsivedė juos vienus ant aukšto kalno. Tenai jų akivaizdoje jis atsimainė.+ 3 Jo drabužiai ėmė spindėti taip baltai, kad balčiau jų negalėtų išbalinti joks skalbėjas žemėje. 4 Ir jie išvydo Eliją su Moze, juodu kalbėjosi su Jėzumi. 5 Tada Petras pasakė Jėzui: „Rabi̇̀, kaip mums čia gera! Pastatykime tris palapines: vieną tau, vieną Mozei ir vieną Elijui.“ 6 Mat jis nežinojo, ką ir sakyti, – taip jie buvo persigandę. 7 Ir štai užėjo debesis ir apdengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas:+ „Šitas yra mano mylimasis Sūnus.+ Klausykite jo.“+ 8 Tada apsižvalgę jie išvydo Jėzų vieną, kitų šalia nebebuvo.

28 Praėjus maždaug aštuonioms dienoms nuo tada, kai pasakė šiuos žodžius, Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Joną ir Jokūbą ir užlipo ant kalno melstis.+ 29 Jam besimeldžiant jo veidas pasikeitė, o apdaras pasidarė skaisčiai baltas. 30 Ir štai du vyrai kalbėjosi su juo. Tai buvo Mozė ir Elijas. 31 Jiedu pasirodė šlovėje ir kalbėjosi su Jėzumi apie jo išėjimą – apie tai, kas jam skirta atlikti Jeruzalėje.+ 32 O Petras ir su juo esantys tuo metu miegojo. Prabudę jie pamatė jo šlovę+ ir du vyrus greta jo. 33 Kai tiedu buvo benueiną, Petras Jėzui tarė: „Mokytojau, kaip mums čia gera! Pastatykime tris palapines: vieną tau, vieną Mozei ir vieną Elijui.“ Jis nesuvokė, ką šneka. 34 Jam bekalbant užėjo debesis ir mokinius apgaubė. Atsidūrę tame debesyje jie išsigando. 35 Ir iš debesies nuskambėjo balsas:+ „Šitas yra mano Sūnus, išrinktasis.+ Klausykite jo.“+ 36 Tam balsui aidint Jėzus jau buvo vienas. Po to įvykio mokiniai tylėjo, jie kurį laiką niekam nepasakojo apie tai, ką matė.+