28 Kai Jėzus persikėlė į kitą krantą ir išlipo gadariečių krašte, jam priešais iš kapinių išėjo du demonų apsėsti žmonės.+ Jie buvo tokie nuožmūs, kad niekas nedrįsdavo tuo keliu eiti. 29 Juodu ėmė šaukti: „Ko tau reikia,* Dievo Sūnau?+ Ar atėjai kankinti mūsų+ pirma laiko?“+

2 Vos tik Jėzus išlipo iš valties, jam priešais iš kapinių išėjo netyrosios dvasios užvaldytas žmogus. 3 Jis gyveno kapinėse ir niekam jo nepavykdavo surišti ar surakinti taip, kad neišsilaisvintų. 4 Daugel kartų jį pančiojo ir grandinėmis rakino, bet jis grandines sutraukydavo, pančius nuo kojų nusidaužydavo, ir niekas nepajėgė jo sutramdyti. 5 Per dienas ir naktis jis rėkavo kapinėse ir kalnuose, žalodamas save akmenimis. 6 Jau iš tolo pamatęs Jėzų, jis pribėgo, parpuolė prieš jį+ 7 ir garsiai suriko: „Ko tau reikia,* Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau? Prisiek man Dievu, kad manęs nekankinsi!“+ 8 Mat tam vyrui pribėgus Jėzus buvo paliepęs: „Išeik iš žmogaus, netyroji dvasia.“+ 9 Jėzus paklausė: „Kuo tu vardu?“ – „Mano vardas Legionas, nes mūsų daug“, – atsakė jis 10 ir labai prašė Jėzaus neišsiųsti tų dvasių iš krašto.+