7 Mane matydami jie tyčiojasi,+

šaipydamiesi kraipo galvą:+

20 Jisai visus jo kaulus saugo –

nėra sulaužytas nė vienas.+

21 Vietoj valgio jie davė nuodų*,+

kai troškau, pasiūlė man acto.+

 22 Akmuo, kurį statytojai atmetė,

tapo kertiniu akmeniu*.+

 6 Savo nugarą atsukau mane plakantiems,

skruostus – man barzdą raunantiems.

 3 Paniekintas jis buvo ir atstumtas,+

žinojo, ką reiškia skausmas ir liga.

 5 Jį pervėrė+ už mūsų nusižengimus,+

atidavė kančiai už mūsų nuodėmes.+

Jis kentė bausmę dėl mūsų sutaikymo,+

jo žaizdos mus išgydė.+