Išėjimo

9 Jehova Mozei paliepė: „Eik pas faraoną ir jam kalbėk: ‘Štai ką sako hebrajų Dievas Jehova: „Išleisk mano tautą, kad galėtų mane pagarbinti.+ 2 Jeigu nepaklausysi ir jų neišleisi, 3 žinok, kad Jehova pakels ranką+ prieš tavo gyvulius, besiganančius laukuose. Tavo arklius, asilus, kupranugarius, galvijų bandas ir avių kaimenes ištiks pražūtingas maras.+ 4 Jehova padarys skirtumą tarp izraelitams priklausančių gyvulių ir egiptiečių gyvulių. Nė vienas iš izraelitų gyvulių nenugaiš.“’“+ 5 Ir Jehova nustatė tam laiką: „Tą dalyką Jehova padarys šiame krašte rytoj.“

6 Kitą dieną Jehova taip ir padarė. Egiptiečių gyvuliai ėmė gaišti,+ o izraelitai neprarado nė vieno. 7 Faraonas pasiteiravęs sužinojo, kad nė vienas izraelitų gyvulys nenugaišo. Vis dėlto jo širdis liko kieta ir žmonių jis neišleido.+

8 Jehova tarė Mozei ir Aaronui: „Pasemkite iš degyklos rieškučias suodžių ir Mozė tegul meta juos į orą faraono akivaizdoje. 9 Jų dulkelės pasklis po visą Egipto kraštą ir visame Egipte žmonėms ir gyvuliams nuo jų iškils pūliuojančios votys.“

10 Taigi jie pasėmė iš degyklos suodžių ir stojo faraono akivaizdon. Mozė švystelėjo suodžius į orą, ir krašto žmonės ir gyvuliai apteko pūliuojančiomis votimis. 11 Žyniai negalėjo pasirodyti Mozės akivaizdoje, nes, kaip ir visi egiptiečiai, buvo votimis aptekę.+ 12 Bet Jehova leido, kad faraono širdis liktų kieta,* ir šis jų neklausė, kaip Jehova ir buvo Mozei sakęs.+

13 Tada Jehova paliepė Mozei: „Atsikelk anksti rytą, nueik pas faraoną ir jam kalbėk: ‘Štai ką sako hebrajų Dievas Jehova: „Išleisk mano tautą, kad galėtų mane pagarbinti. 14 Aš baudžiu visokiomis rykštėmis tave patį, tavo tarnus ir tavo krašto žmones, idant žinotum, kad nėra kito tokio kaip aš visoje žemėje.+ 15 Juk jau anksčiau galėjau ištiesti ranką, galėjau siųsti tau ir tavo žmonėms pražūtingą marą ir nušluoti tave nuo žemės paviršiaus. 16 Vis dėlto palikau tave gyvą – tam, kad parodyčiau savo galią ir kad mano vardas nuskambėtų per visą žemę.+ 17 Nejau tu ir toliau laikysiesi išdidžiai ir neišleisi mano tautos? 18 Štai rytoj maždaug šiuo laiku paleisiu tokią smarkią krušą, kokios Egipte nėra buvę nuo pat jo atsiradimo iki šios dienos. 19 Todėl paliepk tarnams suvaryti visus tavo gyvulius po stogu ir pasirūpink, kad laukuose neliktų nieko, kas tau priklauso. Kas tik iš žmonių ar gyvulių liktų laukuose, kas tik nebūtų parvestas po stogu, užėjus krušai pražus.“’“

20 Kai kurie faraono tarnai, išsigandę tokių Jehovos žodžių, savo tarnus ir gyvulius skubiai parvedė po stogu, 21 tačiau kiti žmonės Jehovos įspėjimo nepaisė ir paliko savo tarnus ir gyvulius laukuose.

22 Tada Jehova tarė Mozei: „Pakelk ranką į dangų ir tepasipila kruša visoje Egipto žemėje+ – ant žmonių, gyvulių ir ant visos Egipto laukų augalijos.“+ 23 Taigi Mozė pakėlė lazdą į dangų ir Jehova paleido griausmus ir krušą, žemėn pasipylė ugnis*. Jehova plakė Egipto žemę ledais. 24 Ta kruša, sumišusi su ugnies pliūpsniais, buvo labai nuožmi – tokios Egiptas nebuvo patyręs per visą savo tautos istoriją.+ 25 Ledai išdaužė viską, kas tik buvo Egipto krašto laukuose, – žmones, gyvulius, visą augaliją, išlaužė visus medžius.+ 26 Kruša nepalietė tik Gošeno žemės, kurioje gyveno izraelitai.+

27 Faraonas pasišaukė Mozę su Aaronu ir pasakė: „Šį kartą pripažįstu nusidėjęs. Jehova yra teisus, o aš ir mano tauta nusikaltome. 28 Maldaukite Jehovą, prašykite Dievą, kad griausmai ir kruša liautųsi. Tada jus išleisiu, nebelaikysiu.“ 29 Mozė jam atsakė: „Kai tik išeisiu iš miesto, kelsiu rankas į Jehovą. Griausmai paliaus ir kruša baigsis, idant suprastum, kad Jehovai priklauso visa žemė.+ 30 Bet aš žinau, kad tu ir tavo tarnai Dievo Jehovos dar nebijote.“

31 Kruša nuniokojo linus ir miežius, nes miežiai jau buvo išplaukėję, o linai žydėjo. 32 Tik kviečiai ir spelta nebuvo sunaikinti, nes šie javai vėlyvesni. 33 Mozė paliko faraoną ir išėjęs iš miesto iškėlė rankas į Jehovą. Griausmai ir kruša paliovė, lietus žemėn nebepylė.+ 34 Pamatęs, kad lietus, kruša ir griausmai baigėsi, faraonas vėl nusidėjo ir užkietino savo širdį+ – jis ir jo tarnai. 35 Faraono širdis liko kieta ir izraelitų jis neišleido, kaip Jehova ir buvo Mozei sakęs.+