2 Samuelio

20 Ten radosi vienas niekšelis, vardu Šeba,+ Bichrio sūnus iš Benjamino giminės. Jis papūtė ragą+ ir sušuko: „Niekas mūsų nesieja su Dovydu! Neturim bendro paveldo su Jesės sūnumi!+ Grįžk prie savo dievų*, Izraeli!“+ 2 Tada visi Izraelio vyrai liovėsi sekti Dovydą ir nusekė paskui Bichrio sūnų Šebą.+ Tačiau Judo vyrai karaliaus nepaliko, jie atlydėjo jį nuo Jordano iki pat Jeruzalės.+

3 Karalius Dovydas sugrįžo į Jeruzalę, į savo rūmus.+ Dešimt sugulovių, kurias buvo palikęs rūmų prižiūrėti,+ jis apgyvendino atskiruose, sargybinių saugomuose namuose. Karalius jas viskuo aprūpino, bet pas jas nebeidavo.+ Taip jos liko atskirtos iki savo mirties ir gyveno tarytum našlės, nors jų vyras buvo gyvas.

4 Dabar karalius įsakė Amasai:+ „Per tris dienas sušauk pas mane Judo vyrus ir prisistatyk pats.“ 5 Amasa išėjo sušaukti Judo, bet užtruko ilgiau, negu jam buvo pasakyta. 6 Tada Dovydas tarė Abišajui:+ „Bichrio sūnus Šeba+ pridarys mums daugiau bėdos nei Abšalomas.+ Pasiimk mano* tarnus ir vykis jį, kad jis nespėtų pasislėpti įtvirtintuose miestuose.“ 7 Su juo išėjo Joabo+ vyrai, taip pat keretai, peletai+ ir visi karžygiai. Iš Jeruzalės jie leidosi paskui Bichrio sūnų Šebą. 8 Kai jie pasiekė didįjį akmenį Gibeone,+ jų pasitikti atėjo Amasa.+ Joabas vilkėjo karinę aprangą, buvo prisijuosęs kalaviją. Jis žengė Amasos link ir kalavijas išslydo iš makšties.

9 „Kaip tau einasi, brolau?“ – Joabas paklausė Amasą ir dešine ranka suėmė jam už barzdos, lyg norėdamas pabučiuoti. 10 Amasa nepasisaugojo kalavijo Joabo rankoje, ir Joabas taip smogė jam į pilvą,+ kad net viduriai išvirto žemėn. Antrą kartą smogti nereikėjo, Amasa mirė iškart. Paskui Joabas su savo broliu Abišaju toliau vijosi Bichrio sūnų Šebą.

11 Vienas iš Joabo vyrų, atsistojęs prie Amasos, sušuko: „Kas Joabo pusėje ir kas priklauso Dovydui – visi paskui Joabą!“ 12 Amasa kurį laiką gulėjo kraujo klane vidury kelio. Anas vyras pastebėjo, kad visi žmonės eidami pro šalį stabteli, todėl patraukė jį nuo kelio į lauką ir užmetė ant jo drabužį. 13 Patraukus Amasą nuo kelio, visi vyrai leidosi paskui Joabą vytis Bichrio sūnaus Šebos.+

14 Šeba perėjo per visas Izraelio gimines ir galiausiai atėjo į Abel Bet Maaką.+ Į miestą jam iš paskos atsekė ir visa bichrių kiltis.

15 Joabas ir jo vyrai atėję apgulė Abel Bet Maaką, ir Šeba atsidūrė spąstuose. Aplink miestą, juosiamą pylimo, jie pastatė apgulos įtvirtinimus. Kai Joabo vyrai ėmė kastis po siena, norėdami ją pralaužti, 16 viena išmintinga moteris šūktelėjo jiems nuo miesto mūrų: „Paklausykit, vyrai! Paklausykit! Paprašykite Joabo, kad prieitų. Noriu su juo pasikalbėti.“ 17 Joabas priėjo arčiau ir moteris jo paklausė: „Ar tu Joabas?“ – „Taip“, – patvirtino šis. „Paklausyk, ką tavo tarnaitė nori tau pasakyti“, – tarė ji. „Klausau tavęs“, – atsakė jis. 18 Moteris kalbėjo: „Anksčiau žmonės sakydavo: ‘Tegul pasiteirauja Abelyje.’ Ir taip reikalas būdavo išsprendžiamas. 19 Aš kalbu taikingų ir ištikimų izraelitų vardu. Tu nori sunaikinti miestą, kuris yra lyg motina Izraelyje. Kodėl nori suniokoti Jehovos turtą*?“+ – 20 „Ką tu! Nesiruošiu nei niokoti, nei naikinti, – paprieštaravo Joabas. – 21 Nemanyk taip! Tiesiog prieš karalių Dovydą sukilo* toks žmogus iš Efraimo aukštumų,+ Bichrio sūnus Šeba.+ Jeigu jį atiduosite, nuo miesto atsitrauksiu.“ Tada moteris tarė Joabui: „Palauk, tuoj per sieną tau permesim jo galvą!“

22 Ta išmintinga moteris nuėjusi pasikalbėjo su miesto gyventojais. Jie nukirto Bichrio sūnui Šebai galvą ir numetė Joabui. Šis papūtė ragą ir kariai atsitraukė nuo miesto. Visi išsiskirstė po namus,+ o Joabas grįžo į Jeruzalę pas karalių.

23 Joabas buvo visos Izraelio kariuomenės vadas,+ Jehojados+ sūnus Benaja+ – keretų ir peletų vyriausiasis.+ 24 Adoramas+ prižiūrėjo visus darbo prievolininkus, Ahiludo sūnus Juozapatas+ buvo metraštininkas, 25 Ševa – raštininkas, Cadokas+ ir Abjataras+ – kunigai. 26 Jayro palikuonis Ira irgi ėjo aukštas pareigas* tarp Dovydo tarnų.