Psalmynas

 2 Žinai, kada aš sėduosi, kada aš atsistoju,+

skaitai mano mintis iš tolo.+

 3 Stebi* mane, kai aš keliauju, kai guluosi,

tau žinomi visi mano keliai.+

 4 Liežuviui dar netarus žodžio,

Jehova, tu jau jį žinai.+

 5 Mane iš priekio ir iš užnugario saugai,

laikai sava ranka apglėbęs.

 6 Tu taip gerai mane pažįsti! Ne mano protui tai suvokti,

ne mano minčiai tai aprėpti.+

 8 Net jei dangun užkopčiau – tu tenai,

jei pasikločiau patalą kape*, žiūrėk, ir ten tu būtum.+

 9 Jei ant aušros sparnų pakilčiau

ir įsikurčiau prie toliausių jūrų,

10 net ir tenai ranka tava mane vedžiotų,

tavoji dešinė mane laikytų.+

11 Jeigu sakyčiau: „Tamsa tikrai mane paslėps!“,

tada naktis aplink mane šviesa pavirstų.

12 Tau ir tamsa nebūtų per tamsi,

naktis tau šviestų lyg diena.+

13 Juk tu sukūrei mano inkstus,

motinos įsčiose laikei mane uždengęs*.+

Tavo darbai nuostabūs,+

aš tai gerai žinau.

15 Nuo tavęs nebuvo mano kaulai paslėpti,

kai kuriamas buvau slaptumoje,

audžiamas žemės gelmėse.+

16 Mane dar mezginėlį* matė tavo akys

ir tavo knygoj buvo surašyti visi mano nariai

ir visos dienos, kada jie turi rastis,

nors jų nebuvo dar nė vieno.

20 Apie tave jie kalba pikta,

jie tavo priešai, jie tavo vardą niekina*.+

22 Jų nekenčiu visa esybe,+

jie tapo mano priešais.

23 Pažvelk į mano širdį, Dieve, ir ištirk mane,+

ištyrinėk mane ir perskaityk mano mintis nerimastingas.+

24 Žiūrėk, ar nekrypstu į pražūtingą taką,+

ir vesk+ amžinybės keliu.