Zacharijo

7 Ketvirtų karaliaus Darijaus valdymo metų devinto mėnesio, tai yra kislevo*, ketvirtą dieną Zachariją pasiekė Jehovos žodis.+ 2 Betelio žmonės siuntė Sarecerą ir Regem Melechą su jo vyrais melsti Jehovą malonės. 3 Kunigų, tarnaujančių Jehovos, kareivijų Viešpaties, Namuose ir pranašų jie teiravosi: „Ar mums derėtų penktą mėnesį+ verkti ir susilaikyti nuo valgio, kaip darėme daugelį metų?“

4 Mane vėl pasiekė Jehovos, kareivijų Viešpaties, žodis: 5 „Visiems krašto žmonėms ir kunigams sakyk: ‘Kai tuos septyniasdešimt metų+ pasninkaudavote ir raudodavote penktą ir septintą mėnesį,+ – ar dėl manęs pasninkaudavote? 6 O kai valgydavote ir gerdavote, – ar ne dėl savęs valgydavote, ar ne dėl savęs gerdavote? 7 Argi neturėjote klausyti žodžių, kuriuos Jehova paskelbė per pranašus+ anuomet, kai Jeruzalėje ir aplinkiniuose miestuose dar gyveno žmonės ir buvo ramu, kai Negebe ir Šefeloje dar buvo gyvenama?’“

8 Jehovos žodis vėl pasiekė Zachariją: 9 „Taip sako Jehova, kareivijų Viešpats: ‘Teiskite teisingu teismu,+ mylėkite vieni kitus ištikimąja meile,+ būkite vieni kitiems gailestingi. 10 Neskriauskite našlės ir našlaičio,+ svetimšalio+ ir vargšo.+ Širdyje neregzkite pikta vienas prieš kitą.’+ 11 Bet jie to nepaisė,+ užsispyrė ir atsuko nugarą,+ užsikimšo ausis, kad negirdėtų.+ 12 Savo širdį jie padarė kietą kaip deimantas*+ – nenorėjo paklusti įstatymui* ir žodžiams, kuriuos Jehova, kareivijų Viešpats, savo dvasia kadaise perdavė per pranašus.+ Todėl Jehova, kareivijų Viešpats, ir užsirūstino.+

13 Kai juos šaukiau, jie nesiklausė,+ todėl ir aš nesiklausiau, kai jie šaukėsi manęs,+ – sako Jehova, kareivijų Viešpats. – 14 Išblaškiau juos viesulu po tautas, kurių jie nepažinojo,+ ir kraštas liko nuniokotas – niekas per jį nėjo, niekas į jį negrįžo.+ Mat jie pavertė taip geidžiamą kraštą siaubo reginiu.“