2 Karalių

18 Trečiais Izraelio karaliaus Ozėjo,+ Elos sūnaus, valdymo metais Judo karaliumi tapo Ahazo+ sūnus Ezekijas.+ 2 Karaliauti jis ėmė būdamas dvidešimt penkerių ir iš Jeruzalės valdė 29 metus. Jo motina buvo Zacharijo duktė, vardu Abė*.+ 3 Kaip ir jo protėvis Dovydas, Ezekijas darė, kas teisu Jehovos akyse.+ 4 Jis panaikino šventavietes,+ sudaužė šventstulpius*, nukirto Ašeros stulpą*.+ Taip pat sukapojo varinę gyvatę, kurią Mozė buvo padirbdinęs,+ nes izraelitai iki pat tų dienų jai aukojo* ir ji buvo vadinama Nehuštanu*. 5 Ezekijas pasitikėjo Jehova,+ Izraelio Dievu. Kito tokio karaliaus Jude nebuvo nei pirma jo, nei po jo. 6 Jis ištikimai laikėsi prie Jehovos,+ nesitraukė nuo Dievo ir vykdė įsakymus, kuriuos Jehova buvo davęs per Mozę, 7 užtat Jehova buvo su juo. Ezekijas visur elgėsi išmintingai. Jis sukilo prieš Asirijos karalių ir atsisakė jam tarnauti.+ 8 Be to, nukariavo filistinus+ iki pat Gazos ir jos apylinkių, nuo sargybos bokštų iki įtvirtintų miestų*.

9 Ketvirtais karaliaus Ezekijo valdymo metais – tai buvo septinti Izraelio karaliaus Ozėjo,+ Elos sūnaus, valdymo metai – Asirijos karalius Šalmaneseras surengė žygį prieš Samariją ir ją apgulė.+ 10 Tretiems metams baigiantis, asirai miestą paėmė.+ Taigi, šeštais Ezekijo valdymo metais – tai buvo devinti Izraelio karaliaus Ozėjo valdymo metai – Samarija buvo paimta. 11 Asirijos karalius ištrėmė Izraelio žmones+ į Asiriją ir apgyvendino Halache, Habore, esančiame prie Gozano upės, ir medų miestuose.+ 12 Taip atsitiko dėl to, kad jie neklausė Jehovos, savo Dievo, balso ir paniekino jo sandorą – visa, ką Jehovos tarnas Mozė buvo įsakęs.+ Jie nieko neklausė ir nepaisė.

13 Keturioliktais karaliaus Ezekijo valdymo metais Asirijos karalius+ Sanheribas puolė visus įtvirtintuosius Judo miestus ir juos paėmė.+ 14 Judo karalius Ezekijas siuntė Asirijos karaliui žinią į Lachišą: „Aš kaltas. Pasitrauk nuo manęs, ir aš duosiu tau, ko tik pareikalausi.“ Asirijos karalius pareikalavo iš Judo karaliaus Ezekijo 300 sidabro talentų* ir 30 aukso talentų. 15 Ir Ezekijas atidavė visą sidabrą, saugomą Jehovos Namų ir karaliaus rūmų iždinėse.+ 16 Tada Ezekijas išėmė ir Jehovos šventyklos duris+ bei staktas, kurias buvo padengęs auksu,+ ir atidavė Asirijos karaliui.

17 Asirijos valdovas įsakė tartanui*, rab sariui* ir rab šakei* žygiuoti iš Lachišo+ su didžiule kariuomene Jeruzalėn pas karalių Ezekiją.+ Jie atžygiavo prie Jeruzalės ir savo pajėgas išdėstė prie aukštutinio tvenkinio vandentakio palei kelią, vedantį į skalbėjų lauką.+ 18 Jiems pašaukus karalių, jų pasitikti atėjo rūmų prievaizdas Hilkijo sūnus Eljakimas,+ karaliaus raštininkas Šebna+ ir metraštininkas Asafo sūnus Joachas.

19 Rab šakė kreipėsi į juos: „Ezekijui sakykite: ‘Taip kalba didysis karalius, Asirijos karalius. Iš kur toks tavo pasitikėjimas?+ 20 Tu sakai, kad išmanai karybą ir kad karinės tavo pajėgos stiprios. Tai tušti žodžiai. Kuo pasitiki, kad drįsai prieš mane sukilti?+ 21 Egiptas,+ į kurį dedi viltis, yra tik palūžusi nendrė. Jeigu ja pasiremsi, ji smigs tau į delną ir jį pervers. Taip nutinka visiems, kas pasitiki faraonu, Egipto valdovu. 22 O gal sakysi: „Mes pasitikime Jehova, savo Dievu“?+ Bet argi tu pats, Ezekijau, neišgriovei jo šventaviečių ir aukurų?+ Argi neįsakei Judui ir Jeruzalei garbinti dievą Jeruzalėje, prie vieno aukuro?’+ 23 Tad kviečiu tave lažintis su mano viešpačiu Asirijos karaliumi: duosiu tau du tūkstančius žirgų, jei tik rasi jiems tiek raitelių.+ 24 Bet juk kliaudamasis Egiptu, jo kovos vežimais ir raitininkais nepasipriešintum net vienam valdytojui, mažiausiam iš mano valdovo tarnų. 25 Argi ne Jehovos valia mes atėjome šios vietos sunaikinti? Pats Jehova mums liepė: ‘Žygiuokite prieš šitą kraštą ir jį sunaikinkite.’“

26 Hilkijo sūnus Eljakimas, Šebna+ ir Joachas rab šakei+ tarė: „Prašom kalbėti su savo tarnais aramėjiškai*,+ mes suprantame. Nekalbėk su mumis žydų tautos kalba, nes žmonės ant mūrų klausosi.“+ 27 Bet rab šakė atkirto: „Argi mano valdovas siuntė mane perduoti šiuos žodžius tik jums ir jūsų valdovui? Argi neturėtų jų išgirsti ir ant mūrų sėdintys žmonės, kuriems, kaip ir jums, teks valgyti savo išmatas ir gerti savo šlapimą?“

28 Tada rab šakė atsistojo ir žydų tautos kalba ėmė šaukti: „Klausykitės didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus, žodžių!+ 29 Taip sako karalius. Nesileiskite Ezekijo apgaunami, jis negali jūsų išgelbėti iš mano rankų.+ 30 Nesileiskite įtikinami kliautis Jehova, netikėkite Ezekijo žodžiais: ‘Jehova tikrai mus išgelbės. Šis miestas nebus atiduotas Asirijos karaliui į rankas.’+ 31 Neklausykite Ezekijo, nes Asirijos karalius taip kalba: ‘Sudarykite su manimi taiką ir pasiduokite.* Tada kiekvienas galėsite valgyti nuo savo vynmedžio ir nuo savo figmedžio, gerti vandenį iš savo talpyklos, 32 iki ateisiu ir pasiimsiu jus į kraštą, panašų į jūsiškį,+ – į grūdų ir jauno vyno kraštą, duonos ir vynuogynų kraštą, į alyvmedžių ir medaus kraštą, ir jūs liksite gyvi, nemirsite. Neklausykite Ezekijo, nes jis apgaudinėja jus, sakydamas: „Jehova mus išgelbės.“ 33 Ar kurios nors tautos dievai išgelbėjo savo kraštą iš Asirijos karaliaus rankų? 34 Kur Hamato+ ir Arpado dievai? Kur Sefarvaimų,+ Henos ir Ivos dievai? Ar išgelbėjo jie Samariją iš mano rankų?+ 35 Kuris iš visų tų dievų išgelbėjo iš mano rankų savo kraštą? Tad argi Jehova galės išgelbėti iš mano rankų Jeruzalę?’“+

36 Bet žmonės tylėjo ir nepratarė nė žodžio, nes karalius buvo paliepęs: „Neatsakykite jam.“+ 37 Rūmų prievaizdas Hilkijo sūnus Eljakimas, karaliaus raštininkas Šebna ir metraštininkas Asafo sūnus Joachas persiplėšė drabužius ir nuėję pas Ezekiją perdavė jam visus rab šakės žodžius.