Išėjimo
14 Jehova Mozei tarė: 2 „Liepk izraelitams sukti atgal ir įsirengti stovyklą priešais Pi Hahirotus, tarp Migdolo ir jūros, iš kur matosi Baal Cefonas.+ Teįsirengia stovyklą priešais Baal Cefoną, pajūryje. 3 Faraonas manys: ‘Izraelitai klaidžioja po kraštą nežinodami, kur eiti. Dykuma jų nepaleidžia.’ 4 Aš leisiu, kad faraono širdis užkietėtų,*+ ir jis puls juos vytis. Tada pakilsiu prieš faraoną ir visą jo kariuomenę ir parodysiu savo šlovę.+ Visi egiptiečiai supras, kad aš esu Jehova.“+ Izraelitai taip ir padarė.
5 Kai faraonui buvo pranešta, kad žmonės pabėgo, Egipto valdovas ir jo tarnai ėmė gailėtis išleidę tautą.+ „Ką mes padarėme? – sakė jie. – Kodėl paleidome izraelitus, savo vergus?“ 6 Faraonas įsakė ruošti kovos vežimus ir sušaukti karius.+ 7 Jis paruošė 600 rinktinių vežimų ir visus kitus Egipto kovos vežimus su kovotojais. 8 Jehova leido, kad faraono, Egipto valdovo, širdis užkietėtų, ir šis suskato vytis izraelitus, drąsiai* žengiančius pirmyn.+ 9 Egiptiečiai – visi faraono kovos vežimai, jo raitininkai ir visa kariuomenė – juos vijosi+ ir užklupo sustojusius pajūryje, prie Pi Hahirotų, priešais Baal Cefoną.
10 Faraonui priartėjus, izraelitai pakėlę akis pamatė, kad egiptiečiai juos atsiveja. Jie išsigando ir ėmė šauktis Jehovos.+ 11 Žmonės priekaištavo Mozei: „Gal Egipte nebuvo vietos mums palaidoti, kad išvedei numirti dykumoje?+ Ką tu padarei? Kam išvedei mus iš Egipto? 12 Argi nesakėme tau Egipte: ‘Palik mus ramybėje! Leisk tarnauti egiptiečiams!’? Jeigu būtume tarnavę egiptiečiams, nereikėtų dabar žūti dykumoje!“+ 13 Mozė žmonėms atsakė: „Nebijokite.+ Tvirtai laikykitės ir pamatysite, kaip Jehova jus išgelbės.+ Egiptiečių, kuriuos regite, daugiau nebematysite.+ 14 Pats Jehova kovos už jus.+ Tad nurimkite.“
15 Tada Jehova Mozei tarė: „Kodėl manęs šaukiesi? Sakyk izraelitams, kad ruoštųsi eiti. 16 O pats pakelk savo lazdą virš jūros ir perskirk ją, kad izraelitai galėtų pereiti sausa žeme. 17 Aš leidau, kad egiptiečių širdys užkietėtų, kad vytųsi iš paskos. Aš pakilsiu prieš faraoną, jo kovos vežimus ir raitininkus ir apreikšiu savo šlovę.+ 18 Egiptiečiai bus priversti pripažinti, kad aš esu Jehova, kai apreikšiu savo šlovę kovodamas prieš faraoną, jo kovos vežimus ir raitininkus.“+
19 Angelas,+ Dievo siųstas eiti izraelitų gretų priešakyje, pakilo ir pasitraukė už jų. Priešakyje esantis debesies stulpas persikėlė į jų užnugarį ir sustojo+ – 20 jis atsidūrė tarp egiptiečių ir izraelitų.+ Iš vienos pusės debesis buvo tamsus, o iš kitos švytėjo ir sklaidė nakties tamsą.+ Todėl per visą naktį egiptiečiai negalėjo priartėti prie izraelitų.
21 Mozė ištiesė ranką virš jūros+ ir Jehova sukėlė stiprų rytų vėją. Jūros vandenys, visą naktį to vėjo genami į šalis, persiskyrė pusiau+ ir atsivėrė dugnas.+ 22 Tada izraelitai leidosi eiti per jūrą sausa žeme,+ o vandenys stovėjo tarsi siena jiems iš dešinės ir iš kairės.+ 23 Egiptiečiai puolė izraelitus vytis. Visi faraono žirgai, jo kovos vežimai ir raitininkai patraukė paskui juos jūros dugnu.+ 24 Ryto sargybos metu* Jehova pažvelgė į egiptiečių būrius iš ugnies ir debesies stulpo+ ir tarp jų sukėlė sumaištį. 25 Jis numaustė jų vežimų ratus ir tie sunkiai begalėjo judėti. Egiptiečiai ėmė šaukti: „Bėkime nuo izraelitų, nes Jehova už juos kovoja prieš Egiptą!“+
26 Tada Jehova paliepė Mozei: „Ištiesk ranką virš jūros, kad vandenys sugrįžtų ir užlietų egiptiečius, jų kovos vežimus ir raitininkus.“ 27 Mozė tuojau ištiesė ranką virš jūros, ir vanduo grįžo į vietą; tuo metu jau aušo. Egiptiečiai bėgo gelbėdamiesi nuo vandens, tačiau Jehova bloškė juos atgal į jūrą.+ 28 Vandenys grįžo ir paskandino kovos vežimus, raitininkus ir visą faraono kariuomenę, atsivijusią izraelitus.+ Nė vienas iš jų neišsigelbėjo.+
29 O izraelitai perėjo jūrą sausu dugnu,+ kol vandenys stovėjo it siena jiems iš dešinės ir iš kairės.+ 30 Taip Jehova tą dieną išgelbėjo Izraelį nuo egiptiečių rankos.+ Izraelitai matė išmestus ant kranto egiptiečių lavonus. 31 Išvydę galingą Jehovos ranką, kuria jis smogė Egiptui, izraelitai pabūgo Jehovos ir patikėjo Jehova ir jo tarnu Moze.+