Psalmynas
Vadovui. Koracho sūnų+ maskilas*.
44 Dieve, savo ausimis girdėjome –
protėviai mums pasakojo,+ –
kokių darbų tu nuveikei jų dienomis,
senovės laikais.
2 Savo paties ranka tu išvarei tautas+
ir mūsų protėvius jų vietoje įkurdinai,+
tautas sutriuškinai ir išvijai.+
3 Ne savo kalaviju jie kraštą paėmė,+
pergalę laimėjo ne jų ranka,+
o tavo dešinė, tavo ranka,+ ir tavojo veido šviesa,
nes tu buvai jiems maloningas.+
4 Tu – mano Karalius, o Dieve!+
Duok įsakymą – tegu Jokūbas laimi didžią pergalę*!
6 Ne lanku aš pasitikiu,
ne kalavijas mane gelbsti.+
7 Tai tu mus išgelbėjai nuo priešų+
ir pažeminai tuos, kurie mūsų nekenčia.
8 Dieve, šlovinsime tave visą dieną,
girsime tavo vardą per amžius! (Sela.)
9 Bet dabar tu mus atstūmei ir paniekinai,
su mūsų kariais nebežygiuoji,
10 nuo priešo priverti mus bėgti.+
O tie, kurie nekenčia mūsų, grobia sau, ką panorėję.
11 Atiduodi mus lyg avis į pjovyklą,
po tautas išblaškai.+
12 Savo tautą parduodi kone už dyką+
ir jokio pelno negauni.
13 Darai mus pajuoka kaimynams,
pašaipa ir patyčia aplinkiniams.
15 Visą dieną kenčiu pažeminimą,
iš gėdos neturiu kur dėtis
16 nuo jų pašaipų ir užgaulių;
kenčiu, nes mūsų priešas kerštauja.
17 Nors visa tai mus užgriuvo, tavęs nepamiršome
ir tavo sandoros+ nesulaužėme.
18 Mūsų širdis nuo tavęs nenusigręžė,
žingsniai nuo tavo tako nenukrypo,
19 bet tu sutriuškinai mus ten, kur renkasi šakalai,
juodžiausiu šešėliu mus apgaubei.
Juk širdies paslaptis jis žino.+
22 Dėl tavęs mus diena iš dienos žudo,
laiko pjautinomis avimis.+
23 Kelkis, Jehova! Kodėl miegi?+
Pabusk! Neatstumk mūsų amžiams.+
24 Kodėl slepi savo veidą?
Kodėl pamiršti mūsų vargą ir priespaudą?
25 Mes parpuolę į dulkes,
pasliki gulime ant žemės.+
26 Pakilk, ateik mums į pagalbą!+