Psalmynas
89 Jehova, apie ištikimą tavo meilę aš giedosiu amžiais,
tavąją ištikimybę mano lūpos apsakys visoms kartoms.
2 Tariau: ištikimoji meilė tvers per amžius+
ir danguose ištikimybė tavo liks tvirta.
3 „Aš sandorą su savo išrinktuoju sudariau,+ – tu pasakei, –
ir savo tarnui Dovydui prisiekiau:+
4 ‘Tavieji palikuoniai* amžiams bus įtvirtinti,+
tau sostą pastatysiu, kad stovėtų per kartų kartas.’“+ (Sela.)
5 Jehova, danguose stebuklai tavo giriami,
šventųjų būryje – ištikimybė tavo.
6 Tad kas aukštybėse prilygs Jehovai?+
Kuris iš jo sūnų+ yra kaip Dievas Jehova?
7 Didžiai jis gerbiamas šventųjų draugėje,+
jis kelia žavesį ir baimę įkvepia visiems aplinkui esantiems.+
8 Jehova, kareivijų Dieve!
Kas tau galia prilygtų, Jahai?+
Esi ištikimybe apsisiautęs.+
11 Dangūs tau priklauso, žemė yra tavo.+
Pasaulį ir visa, kas jame, tvirtai tu pastatei.+
15 Laimingi žmonės, kurie moka šlovinti tave džiaugsmingai!+
Jie vaikšto tavo veido šviesoje, Jehova.
16 Jie visą dieną džiaugiasi vardu tavuoju,
o tu išaukštini juos savo teisumu.
17 Tu – jų šlovingoji stiprybė.+
Tik dėl tavos malonės tapome galingi*.+
18 Juk mūsų skydas – nuo Jehovos,
nuo Izraelio Šventojo karalius mūsų.+
19 Regėjime ištikimiesiems kitados kalbėjai:
„Apdovanojau karžygį stiprybe,+
savo išrinktąjį tautoje išaukštinau.+
21 Sava ranka jį remsiu,+
galybe savo stiprinsiu.
22 Joks neteisusis jo neengs,
joks priešas duoklės neprašys.+
25 Uždėsiu ranką jo ant jūros,
jo dešinę – ant upių.+
26 Jis man sakys: ‘Tu – mano Tėvas,
mano Dievas, mano išgelbėjimo Uola.’+
30 Jei nuo įstatymo jo sūnūs nusigręš
ir mano potvarkių nesilaikys,
31 jei mano įstatus paniekins
ir mano įsakų nepaisys,
32 aš rykšte bausiu juos už neklusnumą*,+
už kaltę plaksiu.
33 Tačiau nuo jo paties ištikimosios meilės neatimsiu,+
ir nepaliksiu savo pažado neištesėto,
34 nepažeisiu savo sandoros,+
nekeisiu savo tarto žodžio.+
35 Savo šventumu prisiekiau kartą ir visiems laikams,
Dovydui aš nemeluosiu.+
36 Jo palikuoniai* amžinai gyvuos,+
jo sostas mano akyse bus toks tvarus kaip saulė,+
37 per amžius tvers lyg mėnuo –
tas patikimas liudytojas danguje.“ (Sela.)
38 Tačiau tu jį atstūmei, atmetei,+
ant savo pateptojo užsirūstinai,
39 išsižadėjai sandoros, kurią buvai sudaręs su tarnu savuoju,
vainiką jo paniekinai – nusviedei žemėn.
40 Akmeninius jo mūrus tu išgriovei,
įtvirtinimus pavertei griuvėsiais.
41 Kas tik pro šalį eina, apiplėšia jį,
kaimynai jį išjuokia.+
42 Tu jo skriaudėjams pergalę davei,*+
pradžiuginai visus jo priešus,
43 priversdamas jo kalaviją trauktis.
Laimėti mūšio jam neleidai.
44 Tu atėmei iš jo didybę,
žemėn nuvertei jo sostą,
45 jaunystę jo sutrumpinai,
jį gėda apvilkai. (Sela.)
46 Ar dar ilgai, Jehova, slėpsies? Nejaugi amžinai?+
Nejau rūstybė tavo visada liepsnos?
47 Atminki, kaip trumpai aš gyvenu!+
Nejau be reikalo sukūrei žmones?
48 Ar gali koks žmogus gyventi ir nemirti?+
Ar gali išsigelbėti* iš kapo* gniaužtų? (Sela.)
49 Jehova, kurgi ta sena ištikimoji meilė,
kurią tu, ištikimas būdamas, prisiekei Dovydui?+
50 Atmink, Jehova, kad tarnus tavus išjuokia,
kad pajuokas visų tautų man tenka kęsti*,
51 kad priešai niekina, Jehova,
kad niekina kiekvieną tavo pateptojo žingsnį.
52 Tebūna Jehova per amžius giriamas! Amen. Amen.+