Psalmynas
Maskilas.* Malda Dovydo, kai jis buvo oloje.+
142 Balsu šaukiuosi aš Jehovos,+
balsu Jehovą aš maldauju
2 ir savo rūpestį akivaizdoje jo išlieju,
savo kančią jo akivaizdoje išsakau,+
3 mano dvasiai* silpstant manyje.
Tada stebi tu mano kelią.+
Jie man ant tako
spąstus spendžia.
5 Tavęs šaukiuosi, o Jehova!
Sakau: „Tu – mano prieglobstis,+
tu – visa, ką turiu krašte gyvųjų!“
6 Įsiklausyk į mano šauksmą,
nes aš visai nusikamavęs.
Nuo persekiotojų vaduok,+
nes už mane jie stipresni.
7 Išvesk mane iš to kalėjimo,
kad tavo vardą šlovinčiau!
Tesiburia aplink mane teisieji,
juk tu esi man geras.