Teisėjų

16 Sykį Samsonas nuėjo į Gazą. Ten jis pamatė parsiduodančią moterį ir užėjo pas ją į namus. 2 Gazos gyventojams buvo pasakyta: „Samsonas yra čia!“ Tad jie pastatė prie miesto vartų sargybinius ir visą naktį tykojo. Kiaurą naktį jie tyliai laukė. „Kai išauš, jį užmušime“, – tarėsi tarpusavyje.

3 Samsonas miegojo tik ligi vidurnakčio. Tada atsikėlė, čiupo miesto vartus, išrovė su skląsčiu ir šoniniais stulpais ir užsikėlęs ant pečių nunešė juos į kalno viršūnę prie Hebrono.

4 Kiek vėliau jis įsimylėjo moterį, vardu Delila,+ gyvenančią Soreko slėnyje*. 5 Filistinų valdovai atėję pas ją sakė: „Sužinok*,+ iš kur jis turi tiek jėgos ir kaip galėtume jį įveikti – kuo surišti, kad taptų bejėgis. Už tai duosime tau po 1100 sidabrinių.“

6 Delila Samsonui tarė: „Pasakyk man, iš kur turi tiek jėgos? Kuo būtų galima tave surišti, kad taptum bejėgis?“ 7 Samsonas jai atsakė: „Jei mane surištų septyniomis šviežiomis lanko templėmis*, dar neišdžiūvusiomis, tapčiau silpnas kaip bet kuris žmogus.“ 8 Filistinų valdovai atnešė Delilai septynias šviežias, neišdžiūvusias temples ir ji Samsoną surišo. 9 (Filistinai tuo tarpu buvo pasislėpę kitame kambaryje ir laukė.) Delila sušuko: „Samsonai! Filistinai puola!“ Bet tasai sutraukė temples, – jos sutrūko taip lengvai, kaip sutrūksta pakulų* plaušai, pagauti liepsnos.+ Jo jėgos paslaptis liko neatskleista.

10 Tada Delila Samsonui tarė: „Tu mane apkvailinai*, apgavai. Pasakyki, meldžiu, kuo būtų galima tave surišti?“ – 11 „Jeigu mane surištų naujomis, dar nenaudotomis virvėmis, – atsakė jis, – tapčiau silpnas kaip bet kuris žmogus.“ 12 Delila paėmė naujas virves, surišo jam rankas ir tada sušuko: „Samsonai! Filistinai puola!“ (Kitame kambaryje laukė pasala.) Bet Samsonas sutraukė virves kaip siūlus.+

13 Delila vėl Samsonui sakė: „Tu ligi šiol mane kvailinai ir apgaudinėjai.+ Pasakyk, kaip būtų galima tave surišti?“ – „Tereikia suausti su apmatais septynias mano galvos kasas“, – atsakė jis. 14 Delila suaudė jas ir prispaudė muštuvais. Tada sušuko: „Samsonai! Filistinai puola!“ Samsonas pabudęs išplėšė muštuvus su visais apmatais.

15 Dabar ji tarė jam: „Kaip tu gali sakyti, kad mane myli,+ jeigu manimi nepasitiki*? Jau tris kartus mane apkvailinai ir nepasakei, iš kur tiek jėgos turi.“+ 16 Diena po dienos ji vargino jį ir kvotė. Mirtinai nusikamavęs,+ 17 jis galiausiai viską jai atskleidė*: „Skustuvas niekada nėra palietęs mano galvos, nes nuo gimimo* esu Dievo nazyras.+ Jeigu man galvą nuskustų, savo jėgos netekčiau ir tapčiau silpnas kaip bet kuris žmogus.“

18 Matydama, kad šįkart jis kalba tiesą*, Delila tuoj pat nusiuntė pakviesti filistinų valdovų:+ „Ateikite, nes tikrai jis man viską atskleidė*.“ Filistinų valdovai atėjo ir atnešė jai pinigus. 19 Delila užmigdė Samsoną ant savo kelių, tada pasišaukė vieną vyrą ir liepė nukirpti* Samsonui septynias galvos kasas. Taip Delila pasiekė savo – jėga Samsoną apleido. 20 Tada Delila sušuko: „Samsonai! Filistinai puola!“ Šis pabudo iš miego. „Ištrūksiu kaip kitais sykiais+ ir išsilaisvinsiu“, – pamanė. Jis nežinojo, kad Jehova jau buvo jį palikęs. 21 Filistinai sučiupo Samsoną ir išdūrė akis. Paskui, išsivedę į Gazą, sukaustė jį vario grandinėmis ir pristatė kalėjime sukti girnų. 22 Tuo tarpu plaukai, kuriuos jam buvo nuskutę, vėl pradėjo augti.+

23 Vieną dieną filistinų valdovai susirinko aukoti dosnių aukų savo dievui Dagonui+ ir linksmintis. Jie džiaugėsi: „Mūsų dievas atidavė mums į rankas mūsų priešą Samsoną.“ 24 Žiūrėdami į stabą*, žmonės savo dievą liaupsino ir kalbėjo: „Mūsų dievas atidavė mums į rankas priešą, kuris niokojo mūsų kraštą+ ir užmušė daugybę mūsiškių.“+

25 Įsismaginę jie ėmė sakyti: „Liepkite atvesti Samsoną, tegu palinksmina mus.“ Taigi jie atvedė Samsoną iš kalėjimo, kad visus palinksmintų, ir pastatė jį tarp dviejų kolonų. 26 Jaunuoliui, laikančiam jį už rankos, Samsonas tarė: „Leisk man paliesti kolonas, ant kurių laikosi namai, noriu į jas atsiremti.“ 27 (O tie namai buvo pilni vyrų ir moterų, juose buvo susirinkę visi filistinų valdovai. Ant stogo buvo apie 3000 vyrų ir moterų. Jie žiūrėjo į Samsoną ir juokėsi.)

28 Samsonas+ šaukėsi Jehovos: „Visavaldi Jehova, meldžiu, atsimink mane. Meldžiu, sustiprink mane+ paskutinį kartą, Dieve, kad atkeršyčiau filistinams bent už vieną savo akį.“+

29 Tada Samsonas tvirtai įsirėmė į abi vidurines namus laikančias kolonas, į vieną – dešine ranka, į kitą – kaire. 30 Jis sušuko: „Temirsiu sykiu su filistinais!“ Tada iš visų jėgų pastūmė kolonas. Namai griuvo ant valdovų ir ant visų žmonių.+ Taip Samsonas daugiau užmušė mirdamas negu gyvendamas.+

31 Jo broliai ir visa jo tėvo šeima atėjo ir jį pasiėmė. Parnešę palaidojo jo tėvo Manoacho+ kape tarp Coros+ ir Eštaolo. Izraelio teisėjas jis buvo 20 metų.+