Psalmynas

27 Jehova – mano šviesa+ ir išgelbėjimas,

tai ko man bijoti?+

Jehova – mano gyvenimo tvirtovė,+

tai ko man baimintis?

 2 Kai nedorėliai mane puolė, ketindami praryti,+

jie, mano engėjai ir priešai, klupo ir žuvo.

 3 Net jei kariuomenė mane apsuptų,

širdis mano nebūgštaus.+

Net jei karas prieš mane kiltų,

liksiu ramus.

 4 Vieno Jehovą teprašau,

tik vieno tetrokštu –

būti Jehovos Namuose per visas gyvenimo dienas,+

gėrėtis Jehovos žavumu,

grožėtis jo šventykla*.+

 5 Juk nelaimės dieną jis paslėps mane savo pastogėj,+

priglaus slėptuvėj – savo Palapinėj,+

pastatys aukštai ant uolos.+

Prie jo Palapinės džiūgaudamas aukas aukosiu,

giedosiu Jehovai gyrių.

 8 Širdy man skamba tavo žodžiai:

„Ieškokit mano veido.“

 9 Neslėpki savo veido nuo manęs,+

neatstumk savo tarno įpykęs.

10 Nors tėvas ir motina mane paliktų,+

Jehova mane priims.+

11 Rodyk man savąjį kelią, Jehova,+

dėlei mano priešų veski mane dorumo taku.

12 Neatiduok manęs priešininkams į rankas,+

nes melagingi liudytojai prieš mane sukilo+

ir smurtu alsuoja.

13 Kur aš būčiau, jei netikėčiau

pamatysiąs Jehovos gerumą gyvųjų krašte?*+

14 Dėk viltis į Jehovą,+

būk drąsus ir tvirtos širdies.+