Skaičių

20 Pirmą mėnesį visa izraelitų bendruomenė atkeliavo į Cino dykumą ir įsikūrė Kadeše.+ Čia mirė ir buvo palaidota Mirjama.+

2 Bendruomenė pristigo vandens,+ todėl žmonės susibūrę užsipuolė Mozę su Aaronu. 3 Jie barėsi ant Mozės:+ „Geriau jau būtume žuvę kartu su savo broliais Jehovos akivaizdoje! 4 Ko atvedei Jehovos bendruomenę į šitą dykynę?! Kad išgaištume visi su savo gyvuliais?!+ 5 Kodėl išvedei mus iš Egipto ir atvedei į šią nykią vietą?+ Čia neauga nei javai, nei figmedžiai, nei vynmedžiai, nei granatmedžiai, nėra nė vandens atsigerti.“+ 6 Mozė ir Aaronas paliko susirinkusius žmones ir nuėjo prie Susitikimo Palapinės įėjimo. Parpuolę ant kelių jie nusilenkė iki žemės, ir jiems apsireiškė Jehovos šlovė.+

7 Jehova Mozei tarė: 8 „Paimk lazdą ir abu su Aaronu sukvieskite bendruomenę. Tada jos akivaizdoje paliepkite uolai duoti vandens. Iš uolos pasipils vanduo, ir visa bendruomenė ir gyvuliai turės ko atsigerti.“+

9 Taigi Mozė Jehovos palieptas paėmė lazdą,+ 10 tada drauge su Aaronu sušaukė visą bendruomenę prie uolos ir tarė: „Klausykit, maištininkai! Negi iš šitos uolos turime išgauti jums vandens?!“+ 11 Paskui pakėlęs ranką Mozė sudavė du sykius lazda į uolą, ir pasipylė vanduo. Atsigėrė ir žmonės, ir jų gyvuliai.+

12 Vėliau Jehova Mozei ir Aaronui tarė: „Kadangi pristigote tikėjimo manimi ir neiškėlėte mano šventumo izraelitų akyse, ne jūs įvesite šią bendruomenę į kraštą, kurį jai atiduosiu.“+ 13 Tie vandenys yra Meribos* vandenys,+ nes ten izraelitai barėsi ant Jehovos ir ten jis apreiškė jiems savo šventumą.

14 Paskui Mozė iš Kadešo siuntė pasiuntinius pas edomitų karalių:+ „Tavo broliai izraelitai+ sako: ‘Tu gerai žinai, kokių sunkumų esame patyrę. 15 Mūsų protėviai persikėlė į Egiptą+ ir gyveno ten daugelį metų*.+ Egiptiečiai skriaudė mus ir mūsų protėvius,+ 16 todėl šaukėmės Jehovos+ ir jis mus išgirdo. Jis siuntė angelą+ ir mus iš Egipto išvedė. Ir štai dabar esame Kadeše, mieste palei tavo krašto ribas. 17 Prašome leisti mums eiti per tavo žemes. Nesuksime į laukus ar vynuogynus ir negersime vandens iš jūsų šulinių. Eisime Karaliaus vieškeliu, nesukdami nei į dešinę, nei į kairę, kol pereisime tavo kraštą.’“+

18 Tačiau karalius jiems atsakė: „Per mano žemes neisite. Jeigu mėgintumėte, pasitiksiu jus su kalaviju.“ 19 Izraelitai toliau prašė: „Mes eisime vieškeliu, o jeigu mums patiems ar mūsų gyvuliams reikėtų vandens, už jį sumokėsime.+ Mes tenorime pereiti per tavo kraštą.“+ – 20 „Neleidžiu!“ – atsakė valdovas.+ Tada prieš izraelitus išėjo būriai edomitų, stipri kariuomenė. 21 Taip edomitai neleido izraelitams eiti per jų kraštą, tad šie nuėjo kitu keliu.+

22 Visa izraelitų bendruomenė iš Kadešo atkeliavo prie Horo kalno.+ 23 Čia, prie Horo kalno, Edomo krašto paribiuose, Jehova Mozei ir Aaronui pasakė: 24 „Netrukus Aaronas nueis ten, kur protėviai*.+ Jis neįžengs į kraštą, kurį duosiu izraelitams, nes jūs abu pasipriešinote mano įsakymui prie Meribos vandenų.+ 25 Pasikviesk Aaroną ir jo sūnų Eleazarą ir užkopkite visi ant Horo kalno. 26 Nuvilk Aaronui drabužius+ ir jais aprenk Eleazarą,+ nes Aaronas ten mirs.“

27 Kaip Jehova liepė, taip Mozė ir padarė. Visos bendruomenės akivaizdoje jie užkopė ant Horo kalno, 28 tada Mozė nuvilko Aaronui drabužius ir jais aprengė jo sūnų Eleazarą. Aaronas ten, ant kalno, ir mirė,+ o Mozė su Eleazaru nusileido žemyn. 29 Pamačiusi, kad Aaronas mirė, visa bendruomenė, visi Izraelio namai, jo gedėjo 30 dienų.+