Psalmynas
ANTRA KNYGA
(42–72 psalmės)
Vadovui. Koracho sūnų+ maskilas*.
42 Kaip elnė ilgisi vandens tėkmių,
taip mano siela ilgisi tavęs, o Dieve.
2 Trokšta mano siela Dievo, gyvojo Dievo.+
Kada gi ateisiu ir pasirodysiu Dievo akivaizdoje?+
4 Aš savo sielą lieju atmindamas,
kaip eidavau kadaise su minia,
kaip iškilmingai priešaky visų į Dievo Namus žengdavau,
aidint padėkos ir džiaugsmo šūksniams,
tautai švenčiant iškilmę.+
5 Kodėl tu tokia liūdna, manoji siela?+
Kodėl tu tokia nerami?
Kantriai lauk Dievo!+
Juk aš dar šlovinsiu jį, savo Gelbėtoją.+
6 Mano Dieve, liūdi mano siela,+
todėl iš Jordano krašto, nuo Hermono viršukalnių,
nuo Micaro* kalno
mano mintys pas tave vis grįžta.+
7 Gelmė šaukia gelmę
tavo krioklių šniokštimu.
Siautulingos tavo bangos mane užliejo.+
8 Dieną Jehova apreikš man savo ištikimąją meilę,
nakčia apie jį giedosiu – melsiuosi savo gyvenimo Dievui.+
9 Dievui, savo uolai, tarsiu:
„Kodėl mane pamiršai?+
Kodėl turiu vaikščioti liūdnas, priešo engiamas?“+
11 Kodėl tu tokia liūdna, manoji siela?
Kodėl tu tokia nerami?
Kantriai lauk Dievo!+
Juk aš dar šlovinsiu jį, savo Gelbėtoją, savo Dievą.+