Išėjimo
20 Tada Dievas kalbėjo šiuos žodžius:+
2 „Aš esu Jehova, tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto, iš tavo vergystės krašto.+ 3 Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.+
4 Nedirbsi sau jokio drožinio ar kitokio atvaizdo to, kas yra aukštai – danguje, kas žemai – žemėje ir kas žemiau žemės – vandenyse.+ 5 Nesilenksi jiems ir jų negarbinsi,+ nes aš, tavo Dievas Jehova, esu Dievas, reikalaujantis visiškos ištikimybės+ ir baudžiantis už tėvų kaltes – kaltes tų, kurie manęs nekenčia, – vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos, 6 o vaikams tų, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų, rodantis ištikimąją meilę iki tūkstantosios kartos.+
7 Nepaniekinsi* Jehovos, savo Dievo, vardo,+ nes Jehova nepaliks nenubausto žmogaus, kuris jo vardą paniekina*.+
8 Nepamirši, kad šabo diena yra šventa.+ 9 Šešias dienas gali darbuotis ir dirbti visus savo darbus,+ 10 bet septinta diena yra šabas Jehovos, tavo Dievo, garbei. Tą dieną nedirbsi jokio darbo – nei tu, nei tavo sūnus, nei dukra, nei vergas ar vergė, nei tavo gyvulys, nei svetimšalis, apsigyvenęs kurioje nors iš tavo gyvenviečių.+ 11 Juk per šešias dienas Jehova padarė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose, o septintą dieną ilsėjosi.+ Todėl Jehova palaimino šabo dieną ir paskelbė ją šventa.
12 Gerbsi savo tėvą ir motiną,+ kad ilgai gyventum krašte, kurį tavo Dievas Jehova tau duos.+
13 Nežudysi.+
15 Nevogsi.+
16 Nekalbėsi netiesos liudydamas prieš savo artimą.+
17 Negeisi artimo namų, negeisi artimo žmonos,+ negeisi jo vergo ar vergės, jo jaučio ar asilo. Negeisi nieko, kas tavo artimui priklauso.“+
18 Išsigandę griausmų ir žaibų, rago gaudesio ir dūmų, rūkstančių nuo kalno, žmonės drebėte drebėjo.+ Jie stovėjo atokiai 19 ir sakė Mozei: „Tu mums kalbėk, ir mes klausysime. Tenekalba mums Dievas, kad nemirtume.“+ 20 Mozė žmonėms atsakė: „Nesibaiminkite. Dievas nužengė, kad jus ištirtų;+ jis nori, kad nepaliautumėte jo didžiai gerbti ir nenusidėtumėte.“+ 21 Taigi žmonės stovėjo atstu, o Mozė prisiartino prie tamsaus debesies, kuriame buvo Dievas.+
22 Jehova Mozei tarė: „Štai ką pasakysi izraelitams: ‘Patys matėte, kad kalbėjau jums iš dangaus.+ 23 Tad nedirbsite sau jokių dievų nei iš sidabro, nei iš aukso, neturėsite kitų dievų šalia manęs.+ 24 Padirbsi man iš žemių aukurą ir aukosi ant jo deginamąsias aukas, bendrystės* aukas, gyvulius iš savo bandų ir kaimenių. Kiekvienoje mano išrinktoje vietoje, kur turės būti minimas mano vardas,+ aš pas tave ateisiu ir tave palaiminsiu. 25 Jeigu aukurą man statytum akmeninį, statysi jį iš netašytų akmenų,+ nes, paliesdamas akmenį káltu, padarysi jį nešvarų. 26 Ir nelipsi prie mano aukuro laiptais, kad nepasimatytų tavo nuogumas.’