Pradžios
29 Jokūbas keliavo toliau ir atėjo į rytiečių kraštą. 2 Laukuose jis pamatė šulinį. Šalia buvo sugulusios trys avių kaimenės, kurias ten atvarydavo pagirdyti, o šulinio anga buvo užrista dideliu akmeniu. 3 Suvarę visas kaimenes, piemenys akmenį nurisdavo ir pagirdydavo avis. Tada šulinio angą vėl užrisdavo akmeniu.
4 Jokūbas jų paklausė: „Iš kur esate, mano broliai?“ – „Mes iš Harano“,+ – atsakė šie. 5 „Gal pažįstate Labaną,+ Nahoro sūnų?“+ – toliau teiravosi Jokūbas. „Pažįstame“, – atsakė piemenys. 6 Jokūbas paklausė: „Kaip jis laikosi?“ – „Gerai, – atsakė jie. – Antai jo duktė Rachelė+ ateina su savo avimis.“ 7 Tada Jokūbas tarė: „Dar tik dienos pradžia, dar ne metas suvaryti kaimenes. Pagirdykite avis ir ginkite jas pasiganyti.“ 8 Piemenys atsakė: „Mums neleidžiama to daryti, kol nesuvarytos visos kaimenės. Tik tada akmuo nuritamas ir mes pagirdome avis.“
9 Jokūbui su jais besikalbant, atėjo Rachelė, vedina tėvo avimis. Ji buvo piemenaitė. 10 Pamatęs Rachelę, savo motinos brolio Labano dukterį, ir Labano avis, Jokūbas tuojau priėjo prie šulinio, nurito nuo angos akmenį ir pagirdė savo motinos brolio Labano avis. 11 Tada pabučiavo Rachelę ir balsiai pravirko. 12 Jokūbas Rachelei pasisakė esąs jos tėvo giminaitis*, Rebekos sūnus. Mergina nuskubėjo pas tėvą ir jam apie tai pranešė.
13 Išgirdęs, kad atvyko sesers sūnus Jokūbas, Labanas+ nubėgo jo pasitikti. Apkabino jį, pabučiavo ir parsivedė į namus. O šis papasakojo Labanui visa, kas buvo nutikę. 14 Labanas Jokūbui sakė: „Išties tu esi mano kūnas ir kraujas*.“ Ir Jokūbas išbuvo pas Labaną visą mėnesį.
15 Labanas Jokūbui tarė: „Nejau dėl to, kad esi mano giminaitis*,+ turėtum tarnauti man už dyką? Sakyk, kokio atlygio norėtum?“+ 16 Labanas turėjo dvi dukteris: vyresniosios vardas buvo Lėja, o jaunesniosios – Rachelė.+ 17 Lėjos akyse nebuvo spindesio, o Rachelė užaugo daili, gražios išvaizdos. 18 Kadangi buvo pamilęs Rachelę, Jokūbas pasiūlė Labanui: „Tarnausiu tau septynerius metus už tavo jaunesniąją dukrą Rachelę.“+ 19 Labanas atsakė: „Daug mieliau išleisiu ją už tavęs nei už ko kito. Gyvenk pas mane.“ 20 Taigi Jokūbas tarnavo už Rachelę septynerius metus,+ tačiau tie metai jam prabėgo it kelios dienos – taip ją mylėjo.
21 Tada Jokūbas sakė Labanui: „Mano tarnystės laikas baigėsi. Duok man mano žmoną, kad galėčiau su ja sueiti.“ 22 Labanas sukvietė visus apylinkės žmones ir iškėlė vaišes. 23 Tačiau vakare jis ėmė ir nuvedė pas Jokūbą savo dukterį Lėją, kad su ja sugultų. 24 (Lėjai į tarnaites Labanas atidavė savo tarnaitę Zilpą.+) 25 Atėjus rytui Jokūbas pamatė, kad su juo yra Lėja. Labanui jis tarė: „Kodėl taip su manimi pasielgei? Argi ne už Rachelę tau tarnavau? Kodėl mane apgavai?“+ 26 Labanas atsakė: „Pas mus neįprasta, kad jaunesnė dukra tekėtų anksčiau už pirmagimę. 27 Atšvęsk vestuvių savaitę su šia moterimi. Paskui gausi ir aną, jei tarnausi man dar septynerius metus.“+ 28 Jokūbas sutiko ir atšventė vestuvių savaitę su Lėja. Tada Labanas davė jam į žmonas ir kitą savo dukterį, Rachelę. 29 Savo dukrai Rachelei Labanas atidavė savo tarnaitę Bilhą.+
30 Taigi Jokūbas suėjo ir su Rachele. Rachelę jis mylėjo labiau už Lėją ir tarnavo Labanui dar septynerius metus.+ 31 Matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemyli*, Jehova padarė ją vaisingą*,+ o Rachelė buvo nevaisinga.+ 32 Lėja tapo nėščia. Ji pagimdė sūnų ir davė jam Rubeno*+ vardą sakydama: „Jehova pažvelgė į mano nelaimę.+ Dabar mano vyras mane pamils.“ 33 Paskui ji vėl pastojo ir pagimdė sūnų. „Jehova išgirdo mano skundą, kad esu nemylima, ir davė man šį sūnų“, – tarė ji ir praminė vaiką Simeonu*.+ 34 Tapusi nėščia dar kartą, ji vėl pagimdė sūnų ir pasakė: „Dabar mano vyras prisiriš prie manęs, juk pagimdžiau jam tris sūnus.“ Taigi jį pavadino Leviu*.+ 35 Lėja pastojo dar kartą. Pagimdžiusi sūnų, pasakė: „Šįkart aš pašlovinsiu Jehovą.“ Sūnų Lėja pavadino Judu*.+ Paskui ji kurį laiką negimdė.