Jobo
2 Argi įvertum virvę* jam į šnerves?
Ar perdurtum nasrus kabliu*?
3 Ar jis labai tavęs maldaus,
kalbės švelniais žodeliais?
4 Gal sudarys net sutartį su tavimi
ir liks per amžius tavo vergas?
5 Ar žaistumei su juo tarytum su paukščiu?
Argi, pririšęs jį už pavadėlio, mergaitėms duotum pasidžiaugti?
6 Nejau pirkliai dėl jo derėsis,
prekiautojai tarpusavyje jį dalysis?
7 Gal odą jam žeberklais nusmaigstysi,+
smaigus į galvą suvarysi?
8 Tik pamėgink prieš jį pakelti ranką –
su juo grumtynių niekad nepamirši, daugiau nebenorėsi!
9 Nėra jokios vilties jį nugalėti,
vien jį išvydus ima siaubas.
11 Gal man kas nors ką davė, ir jam likau skolingas?+
Juk visa, kas po dangumi, priklauso man.+
12 Turiu ką pasakyt ir apie jo narius,
apie galybę jo ir puikų sudėjimą.
13 Ar kas yra jam apdarą nuvilkęs?
Ar drįstų kas įlįst į jo plačius nasrus?
14 Ir kas atplėštų jo nasrų duris?
Į jo dantų eiles baisu net pažiūrėti.
15 Žvynai ant nugaros išsirikiavę*
ir glaudžiai susidėstę.
16 Tarpusavy jie taip sukibę,
kad oras net negali prasiskverbti.
17 Jie vienas su kitu susikabinę,
sulipę neatskiriamai.
18 Kai jis sušnarpščia, blyksteli šviesa,
jo akys – tarsi ryto spinduliai.
19 Jam iš nasrų pasipila žaibai,
ugninės kibirkštys tik lekia.
20 Iš šnervių kyla dūmai
lyg iš krosnies, kurstomos sausa žole.
21 Savo alsavimu jis uždega anglis,
iš žabtų liepsnos veržias.
22 Jo sprandas slepia jėgą
ir pirma jo žygiuoja siaubas.
23 Jo kūno klostės glaudžiai sudėliotos,
tvirtai nulietos – nepajudinsi.
24 Širdis jo lyg akmuo kieta,
kieta lyg apatinė girna.
25 Kai stojasi jisai, nustėrsta net galiūnai,
ir kyla sąmyšis, kai jis blaškytis ima.
26 Nenugalėtum nei užklupęs jį kalaviju,
nei ietimi, smaigu, strėle.+
27 Jam geležis tėra šiaudai,
o varis – tik sutrešęs medis.
28 Strėlė jo nepriverstų bėgti,
svaidyklės akmenys pavirstų šiaudgaliais.
29 Ir vėzdas jam – tik menkas šapas,
o ieties švilpesys juokingas.
31 Tarytum katilą užvirina jis gelmę,
tarytum puode tepalą sumaišo jūrą.
32 Sau iš paskos palieka žvilgų taką –
sakytum, kad gelmė pražilo.
33 Juk kito tokio žemėje nėra.
Šis padaras sukurtas taip, kad nieko nebijotų.
34 Nužvelgia jis kiekvieną išdiduolį,
nes jis – didingųjų žvėrių karalius.“