Jeremijo

38 Matano sūnus Šefatija, Pašhūro sūnus Gedalijas, Šelemijo sūnus Jehuchalas+ ir Malkijos sūnus Pašhūras+ girdėjo, kaip Jeremijas kalbėjo žmonėms: 2 „Taip sako Jehova. Kas šiame mieste pasiliks, kris nuo kalavijo, bado ir maro.+ O kas pasiduos chaldėjams*, nežus. Atlygis* jam bus jo gyvybė, jis liks gyvas.+ 3 Taip sako Jehova. Šis miestas tikrai bus atiduotas Babilono karaliaus kariuomenei į rankas ir bus užimtas.“+

4 Didžiūnai karaliui sakė: „Nubausk šitą vyrą mirtimi.+ Matai, ką jis kalba. Dėl tokių kalbų mieste likusiems kareiviams ir kitiems žmonėms rankos visai nusvirs. Jam nerūpi žmonių gerovė, jis nori nelaimę užtraukti.“ 5 Karalius Zedekijas atsakė: „Gerai. Jis jūsų rankose. Karalius negali jūsų sulaikyti.“

6 Taigi jie stvėrė Jeremiją ir įmetė į karaliaus sūnaus Malkijo vandens talpyklą sargybos kieme.+ Jie nuleido jį į tą duobę virvėmis. Jeremijo kojos įklimpo į purvynę, nes talpykloje vandens nebuvo, tik purvas.

7 Etiopas Ebed Melechas,+ vienas iš karaliaus rūmų eunuchų*, sužinojo, kad Jeremijas buvo įmestas į vandens talpyklą. Karaliui sėdint Benjamino vartuose,+ 8 Ebed Melechas išėjo iš karaliaus namų ir kreipėsi į karalių: 9 „O karaliau, mano viešpatie, tie vyrai nedorai pasielgė su pranašu Jeremiju, įmetė jį į vandens talpyklą. Jis mirs tenai iš bado, nes mieste visai neliko duonos.“+

10 Karalius etiopui Ebed Melechui paliepė: „Pasiimk iš čia 30 vyrų ir ištraukite pranašą Jeremiją iš talpyklos, kad nepražūtų.“ 11 Pasiėmęs su savimi vyrų, Ebed Melechas nuėjo į karaliaus namus, į patalpą, esančią po iždine,+ ir pasirinko nudėvėtų drabužių ir skudurų. Jie nuleido juos Jeremijui virvėmis į talpyklą 12 ir etiopas Ebed Melechas tarė Jeremijui: „Pasikišk skudurus ir drabužius sau po pažastimis, kad virvės neveržtų.“ Jeremijas taip ir padarė. 13 Ir vyrai ištraukė Jeremiją iš talpyklos. Jeremijas pasiliko sargybos kieme.+

14 Karalius Zedekijas liepė atvesti jam pranašą Jeremiją prie trečiojo įėjimo į Jehovos Namus. „Noriu kai ko tavęs paklausti, – tarė jis Jeremijui. – Sakyk viską, nieko nuo manęs neslėpk.“ 15 Jeremijas atsakė Zedekijui: „Jei pasakysiu, liepsi mane nubausti mirtimi. O jei duosiu kokį patarimą, nepaklausysi.“ 16 Karalius Zedekijas slapčia prisiekė Jeremijui: „Kaip gyvas Jehova, kuris davė mums gyvybę, mirtimi tavęs nebausiu. Neatiduosiu tavęs vyrams, reikalaujantiems tavo gyvybės.“

17 Jeremijas tarė Zedekijui: „Taip sako kareivijų Dievas Jehova, Izraelio Dievas. Jeigu pasiduosi Babilono karaliaus didžiūnams*, liksi gyvas ir šis miestas nebus sudegintas. Tu ir tavo namiškiai būsite saugūs.+ 18 O jei Babilono karaliaus didžiūnams nepasiduosi, šis miestas atiteks chaldėjams. Jis bus sudegintas+ ir tau nepavyks ištrūkti jiems iš rankų.“+

23 Regėjau, kaip tavo žmonas ir visus sūnus jie išsiveda pas chaldėjus. Pats irgi neišslysi jiems iš rankų. Babilono karalius tave sučiups+ ir miestas per tave bus sudegintas.“+

24 Zedekijas tada tarė Jeremijui: „Niekam neprasitark, apie ką kalbėjomės, antraip neteksi gyvybės. 25 Jeigu didžiūnai sužinotų, kad šnekėjausi su tavimi, ir atėję tavęs klaustų: ‘Prašom pasakyti, ką karaliui kalbėjai. Nieko nuo mūsų neslėpk, antraip tave nužudysime.+ Ir ką tau kalbėjo karalius?’, 26 atsakyk jiems: ‘Aš tik prašiau karaliaus, kad nesiųstų manęs atgal į Jehonatano namus numirti.’“+

27 Netrukus visi didžiūnai suėjo pas Jeremiją ir ėmė jį kvosti, bet jis kalbėjo tai, ką liepė karalius. Tada didžiūnai jam nieko nebesakė, mat ano pokalbio nė vienas nebuvo girdėjęs. 28 Iki pat dienos, kai Jeruzalė buvo paimta, Jeremiją laikė uždarytą sargybos kieme.+ Kai Jeruzalė buvo paimta, Jeremijas vis dar buvo ten.+