Pakartoto Įstatymo
18 Nei kunigais tarnaujantys levitai, nei kiti iš Levio giminės negaus dalies, neturės paveldo Izraelyje. Jie valgys iš to, kas aukojama ugnyje Jehovai, – valgys dalį iš jo paveldo.+ 2 Kitaip nei jų broliai, jie neturės paveldo. Jehova yra jų paveldas, kaip jis jiems ir yra pasakęs.
3 Kunigai turi teisę pasiimti sau dalį iš aukojamų aukų. Kai žmogus aukoja jautį ar avį, kunigui atiteks mentė, žandikauliai ir skrandis. 4 Jam atiduosite ir pirmąsias savo derliaus gėrybes: javus, jauną vyną, aliejų, taip pat pirmąją avių ir ožkų vilną.+ 5 Dievas Jehova iš visų giminių išsirinko Levį ir jo sūnus, kad jie visada eitų tarnystę Jehovos vardo garbei.+
6 Jeigu levitas, gyvenantis viename iš Izraelio miestų,+ norėtų persikelti į vietą, kurią Jehova bus išsirinkęs,*+ ir tenai tarnauti, 7 tetarnauja jis Jehovos, savo Dievo, vardo garbei kaip ir visi jo broliai levitai, einantys tarnystę Jehovos akivaizdoje.+ 8 Jam bus skirta tokia pat maisto dalis kaip kitiems,+ net jeigu jis yra pardavęs protėvių palikimą ir turi savų lėšų.
9 Kai būsite įėję į kraštą, kurį Dievas Jehova jums atiduoda, žiūrėkite, kad neperimtumėte tenykščių tautų bjaurių papročių.+ 10 Tenebus tarp jūsų nė vieno, kuris atiduotų ugniai savo sūnų ar dukterį kaip auką,+ užsiimtų žyniavimu,+ kerėjimu,+ ženklų aiškinimu.+ Nebus tarp jūsų būrėjo,+ 11 užkalbėtojo, dvasių iššaukėjo,+ ateities spėjėjo+ ar tokio, kuris mėgintų klausinėti mirusiųjų.+ 12 Jehova bjaurisi visais, kas taip daro. Juk už tokias bjaurystes Dievas Jehova ir šalina tas tautas jums iš kelio. 13 Tad elkitės nepriekaištingai Jehovos, savo Dievo, akyse.+
14 Tautos, kurių žemes ruošiatės užimti, kreipiasi į kerėtojus+ ir žynius,+ tačiau jums Jehova, jūsų Dievas, to daryti neleidžia. 15 Dievas Jehova iš jūsų brolių paskirs jums pranašą, tokį kaip aš, ir jo turėsite klausyti.+ 16 Šitaip Dievas Jehova atsakys į jūsų prašymą, kurį ištarėte tą dieną, kai visi buvote susirinkę prie Horebo.+ ‘Tenekalba mums daugiau Dievas Jehova, – tuomet maldavote, – tenemato mūsų akys jo didžios ugnies, kad nemirtume.’+ 17 Tada Jehova man tarė: ‘Jie gerai sako. 18 Iš tavo brolių aš paskirsiu pranašą, tokį kaip tu,+ įdėsiu savo žodžius jam į lūpas+ ir jis perduos jiems viską, ką jam sakysiu.+ 19 Kas nepaklausys žodžių, kuriuos mano vardu jis kalbės, tas turės už tai atsakyti.+
20 Pranašas, kuris dedasi kalbantis mano vardu ir įžūliai sako tai, ko jam neįsakiau, arba pranašas, kuris kalba kitų dievų vardu, turi būti nubaustas mirtimi.+ 21 Bet galbūt širdyje tu svarstysi: „Iš kur man žinoti, kad tai ne Jehovos žodžiai?“ 22 Jei pranašas tvirtina kalbantis Jehovos vardu, tačiau tie žodžiai nesipildo, jei tai, ką jis sako, nepasitvirtina, vadinasi, Jehova jam nekalbėjo. Pranašas kalbėjo iš savo įžūlumo, todėl jo nebijok.’