2 Samuelio

10 Po kurio laiko mirė amonitų karalius+ ir vietoj jo ėmė karaliauti Hanūnas, jo sūnus.+ 2 Dovydas sakė: „Būsiu maloningas Nahašo sūnui Hanūnui, kaip kad jo tėvas buvo maloningas man.“* Todėl Dovydas siuntė dvariškius pareikšti jam užuojautos dėl tėvo mirties. Bet kai Dovydo dvariškiai atkeliavo į amonitų kraštą, 3 amonitų didžiūnai savo valdovui Hanūnui ėmė kalbėti: „Nejaugi manai, kad pasiuntinius su užuojauta Dovydas atsiuntė norėdamas tavo tėvą pagerbti? Argi ne tam Dovydas savo dvariškius atsiuntė, kad išžvalgytų ir iššnipinėtų miestą, o paskui sunaikintų?“ 4 Tad Hanūnas, pastvėręs Dovydo vyrus, nuskuto jiems po pusę barzdos,+ nukirpo drabužius iki pat sėdmenų ir juos išvarė. 5 Kai ta žinia pasiekė Dovydą, jis tuojau siuntė jų pasitikti, nes vyrai buvo labai pažeminti. Karalius jiems perdavė: „Pasilikite Jeriche,+ kol ataugs barzda. Tada galėsite sugrįžti.“

6 Vėliau amonitai susivokė, kad Dovydą smarkiai supykdė*. Jie siuntė pasiuntinius pas Bet Rehobo+ sirus ir Cobos+ sirus ir pasamdė 20 000 pėstininkų, taip pat pasamdė Maakos+ karalių su 1000 vyrų ir dar 12 000 vyrų iš Ištobo*.+ 7 Apie tai išgirdęs, Dovydas siuntė Joabą ir visą kariuomenę su narsiausiais savo kariais.+ 8 Amonitai išėjo ir sustojo kovos gretomis prie miesto vartų, o atvirame lauke skyrium nuo jų išsirikiavo Cobos ir Rehobo sirai, taip pat Ištobo* ir Maakos kariai.

9 Joabas matė, kad priešai puls ir iš priekio, ir iš užnugario, tad, parinkęs geriausių Izraelio karių, išrikiavo juos kautis su sirais,+ 10 o kitus vyrus pavedė savo broliui Abišajui,+ kad tas išrikiuotų juos kautis su amonitais.+ 11 Joabas tarė: „Jei sirai pasirodytų už mane stipresni, tu ateik man į pagalbą, o jei amonitai pasirodytų už tave stipresni, į pagalbą ateisiu aš. 12 Būkime tvirti ir drąsūs+ dėlei savo tautos, dėlei savo Dievo miestų, ir Jehova padarys, kas jo akyse tinkama.“+

13 Tada Joabas ir jo vyrai žengė kautis su sirais ir tie pasileido nuo jo bėgti.+ 14 Pamatę, kad sirai bėga, amonitai irgi leidosi bėgti nuo Abišajo ir grįžo į miestą. Po šio susirėmimo su amonitais Joabas paržygiavo į Jeruzalę.

15 Matydami, kad Izraelis juos nugalėjo, sirai ėmė iš naujo telkti pajėgas.+ 16 Hadadezeras+ pasikvietė sirų iš krašto, kur teka Upė*,+ ir tie, vedami Hadadezero kariuomenės vado Šobacho, atžygiavo į Helamą.

17 Kai apie tai buvo pranešta Dovydui, jis tuojau sutelkė visą Izraelį ir, persikėlęs per Jordaną, taip pat atžygiavo į Helamą. Tada sirai, išsirikiavę kovos gretomis, stojo į mūšį su Dovydu.+ 18 Bet ir šįkart sirams teko nuo izraelitų bėgti. Dovydas nukovė 700 karių, važiuojančių kovos vežimais, taip pat 40 000 raitininkų. Nukovė ir sirų kariuomenės vadą Šobachą – ten jis krito negyvas.+ 19 Visi Hadadezerui pavaldūs karaliai, matydami, kad izraelitai prieš juos laimėjo, tuojau pat sudarė su Izraeliu taiką – šitaip jie pateko Izraelio valdžion.+ O sirai daugiau nebedrįso padėti amonitams.