Pradžios

49 Jokūbas sukvietė savo sūnus ir tarė: „Prieikite visi prie manęs. Pasakysiu, kas jūsų laukia ateityje*. 2 Susiburkite drauge ir klausykitės, Jokūbo sūnūs, klausykitės savo tėvo Izraelio.

3 Rubenai,+ tu mano pirmagimis,+ mano stiprybė ir mano vyrystės pirmasis vaisius, tu viršiji kitus prakilnumu ir jėga. 4 Esi nesuvaldomas kaip šėlstantis vanduo. Kadangi įlipai į savo tėvo lovą,+ neturėsi jokio pranašumo. Anuomet tu suteršei* mano lovą. Taip, jis lipo į mano patalą!

5 Simeonas ir Levis yra broliai.+ Jų kalavijai – smurto įrankiai.+ 6 Nesirodyk jų draugėje, mano siela, neieškok su jais bendrystės, mano garbe,* nes įtūžio apimti jie žudė žmones+ ir dėl pramogos luošino jaučius. 7 Tebūna prakeiktas jų įniršis, nes jis nuožmus, ir jų įsiūtis, nes jis nežabotas.+ Išsklaidysiu juos po Jokūbo kraštą, išblaškysiu po Izraelį.+

8 O tu, Judai,+ būsi brolių giriamas.+ Tavo ranka visada bus priešams ant sprando.+ Tavo tėvo sūnūs tau lenksis.+ 9 Judas yra liūtukas.+ Tu pakilsi nuo grobio, mano sūnau. Pritupia jis tarsi liūtas ir atsigula. Kas gi drįstų liūtą judinti?! 10 Judo nepaliks skeptras,+ jam prie kojų visada bus valdovo lazda, kol ateis Šilojas*+ – jo klausys visos tautos.+ 11 Jis riš savo asilą prie vynmedžio, prie geriausio vynmedžio – asilės jauniklį. Vyne jis skalbs savo drabužius, savo apdarą – vynuogių kraujyje. 12 Raudonos nuo vyno jo akys, balti nuo pieno jo dantys.

13 Zabulonas+ gyvens netoli jūros, netoli krantų, kur laivai meta inkarus,+ jo tolimiausias paribys žvelgs į Sidono pusę.+

14 Isacharas+ – stambus asilas, gulintis tarp dviejų balnakrepšių. 15 Jo poilsio vieta jam pasirodys gera ir kraštas mielas. Jis palenks petį nešti naštą, jam teks vergiškai dirbti.

16 Danas+ – dar viena Izraelio giminė – teis savo tautą.+ 17 Danas bus gyvatė, tūnanti pakelėje, raguotoji angis prie tako. Ji kerta žirgui į kulną, ir raitelis atbulas krinta.+ 18 O Jehova, kaip aš laukiu tavo išgelbėjimo!

19 Gadą+ puldinės plėšikai, bet jis mins jiems ant kulnų.+

20 Ašeras+ bus pertekęs duonos*, iš jo plūs karališkos gėrybės.+

21 Naftalis+ – grakštus elnias. Jis kalba gražiais žodžiais.+

22 Juozapas+ yra atžala vaisingo medžio, prie šaltinio augančio medžio, kurio šakos lipa per mūro sieną. 23 Lankininkai jį vargino, leido į jį strėles, jo neapkentė.+ 24 Tačiau jo paties lankas tvirtose, mikliose jo rankose nesudrebėjo,+ – savo ranka jam padėjo Jokūbo galiūnas, ganytojas, Izraelio akmuo. 25 Jis* yra iš savo tėvo Dievo, ir Dievas jam padės. Jis yra su Visagaliu, ir Visagalis jį laimins – palaiminimais iš aukštybių, palaiminimais iš gelmių,+ palaiminimais krūtų ir įsčių. 26 Jo tėvo palaiminimai pranoks amžinųjų kalnų palaiminimus, jų bus daugiau negu tvariųjų kalvų gėrybių.+ Visada jie puoš Juozapo galvą, galvą to, kuris išskirtas iš savo brolių.+

27 Benjaminas+ plėšrus it vilkas.+ Rytą ės grobį, vakare dalys laimikį.“+

28 Tokios tad yra 12 Izraelio giminių ir tokius palaiminimus joms ištarė jų tėvas. Jis palaimino jas, kiekvienai ištarė savą palaiminimą.+

29 Tada davė jiems tokį nurodymą: „Netrukus aš nueisiu ten, kur protėviai*.+ Palaidokite mane prie mano tėvų, oloje, kuri yra hetito Efrono lauke.+ 30 Tą olą Machpelos lauke, priešais Mamrę, Kanaano žemėje, Abraomas nusipirko iš hetito Efrono kaip nuosavybę kapavietei. 31 Ten palaidoti Abraomas ir jo žmona Sara.+ Ten palaidoti Izaokas+ ir jo žmona Rebeka, ten pat aš palaidojau Lėją. 32 Ten esantis laukas ir ola buvo nupirkti iš Heto sūnų.“+

33 Baigęs duoti nurodymus sūnums, Jokūbas įkėlė kojas į lovą ir išleidęs paskutinį atodūsį nuėjo ten, kur protėviai.+