Apreiškimas

11 Man buvo duota nendrė, panaši į lazdą*,+ ir buvo pasakyta: „Kelkis ir išmatuok Dievo šventyklos šventovę, aukurą ir suskaičiuok tuos, kurie joje garbina Dievą. 2 O kiemą aplink šventovę palik ir nematuok jo, nes jis atiduotas tautoms; jos tryps šventąjį miestą+ 42 mėnesius.+ 3 Aš pasiųsiu savo du liudytojus, apsivilkusius ašutinėmis, kad pranašautų 1260 dienų.“ 4 Jie yra du alyvmedžiai+ ir du žibintuvai,+ stovintys žemės Viešpaties akivaizdoje.+

5 Kas sumanys jiems pakenkti, tą praris jiems iš burnos pliūptelėjusi ugnis. Šitaip bus nužudyti tie, kas tuodviem norės pakenkti. 6 Tie liudytojai turi galią užrakinti dangų,+ kad jų pranašavimo dienomis nelytų,+ taip pat jie turi galią paversti vandenis krauju+ ir kada tik panorėję užtraukti žemei visokių negandų.

7 Kai juodu baigs pranašauti, iš bedugnės išlipęs žvėris kariaus su jais, nugalės juos ir nužudys.+ 8 Jų lavonai gulės pagrindinėje gatvėje didžiojo miesto, perkeltine prasme vadinamo Sodoma ir Egiptu; jame ir jų Viešpats buvo prikaltas prie stulpo. 9 O žmonės iš įvairių genčių, giminių, kalbų ir tautų žiūrės į jų lavonus tris su puse dienos+ ir neleis jų paguldyti į kapą. 10 Žemės gyventojai džiūgaus dėl jų mirties, linksminsis ir siųs vieni kitiems dovanas, nes tuodu pranašai kankino žemės gyventojus.

11 Bet aš mačiau, kad po trijų su puse dienos į juos įėjo gyvybės dvasia nuo Dievo.+ Jie atsistojo ant kojų ir didelė baimė apėmė tuos, kurie juos matė. 12 Tiedu liudytojai išgirdo iš dangaus garsų balsą jiems sakantį: „Užženkite čionai!“ Jie pakilo debesyje į dangų, ir jų priešai tai matė. 13 Tą valandą kilo didelis žemės drebėjimas, ir dešimtadalis miesto sugriuvo. Per žemės drebėjimą žuvo septyni tūkstančiai žmonių, o visi kiti išsigandę šlovino dangaus Dievą.

14 Antroji nelaimė+ praėjo. Štai sparčiai artinasi trečioji nelaimė.

15 Sutrimitavo septintasis angelas,+ ir danguje pasigirdo garsūs balsai. Jie skelbė: „Pasaulio karalystė nuo šiol priklauso mūsų Viešpačiui+ ir jo Kristui,+ ir jis karaliaus per amžių amžius.“+

16 O dvidešimt keturi vyresnieji+ – tie, kuriuos mačiau sėdint sostuose Dievo akivaizdoje, – parpuolė ant kelių ir nusilenkę iki žemės pagarbino Dievą 17 sakydami: „Dėkojame tau, Dieve Jehova, Visagali, kuris esi+ ir kuris buvai, kad paėmei didžią galią į rankas ir pradėjai karaliauti.+ 18 Tautos įniršo, bet sukilo ir tavo įniršis, atėjo metas teisti mirusiuosius, atsilyginti+ savo vergams pranašams,+ šventiesiems ir visiems, bijantiems tavojo vardo – mažiems ir dideliems. Ir atėjo metas sunaikinti tuos, kurie niokoja žemę.“+

19 Dievo šventyklos šventovė danguje atsivėrė ir šventovėje buvo matyti jo Sandoros Skrynia.+ Ėmė žaibuoti, pasigirdo balsai, griaustiniai, kilo žemės drebėjimas ir smarki kruša.