Patarlių
1 Dovydo sūnaus Saliamono,+ Izraelio karaliaus,+ patarlės,
2 surašytos, kad žmogus įgytų išminties,+ rastų pamokymą,
perprastų išmintingus posakius;
3 kad pamokymą priimtų+ ir taptų įžvalgesnis,
elgtųsi teisingai,+ protingai+ ir dorai;
4 kad neturintis patirties įgytų išmanymo,+
jaunuolis – žinių ir proto.+
7 Jehovos baimė* – pažinimo pradžia.+
Išmintį ir pamokymą tik kvailiai niekina.+
Patykosim kraujo,
imsim ir surengsim pasalą nekaltam.
13 Susigrobsim jų brangenybes,
prisikrausim namus gėrybių.
15 Nesek paskui juos, mano sūnau,
nekelk kojos į jų taką.+
16 Mat jų kojos bėga į pikta,
jie skuba kraujo lieti.+
17 Argi kas skleistų tinklą paukščiui matant?
18 Todėl ir jie kraujo laukia pasislėpę,
tūno pasaloje, tykodami ką pražudyti.
19 Tokiu keliu eina tie, kas nešvaraus pelno siekia,
bet tasai pelnas juos pačius į pragaištį nuveda.+
21 Ji šaukia judriausių gatvių kampuose,
miesto vartuose kalba:+
22 „Kiek ilgai, neišmanėliai, branginsite neišmanymą?
Kiek ilgai jums, šaipūnai, patiks šaipytis?
Kiek ilgai, kvailieji, išmanymo nekęsite?+
24 Aš šaukiau, bet jūs neatsiliepėte,
tiesiau rankas, bet nė vienas nekreipėte dėmesio,+
25 jokių mano patarimų nepaisėte
ir mano drausminimą atmetėte.
26 Todėl ir aš šaipysiuosi, kai nelaimė jus užklups,
juoksiuosi, kai ištiks siaubas,+
27 kai ištiks siaubas tarytum audra,
kai nelaimė atūš tarsi vėtra,
kai vargas ir sielvartas jus užgrius.
28 Tada jie manęs šauksis, bet aš neatsiliepsiu,
ieškos manęs, bet neras,+
29 nes jie neapkentė išmanymo+
ir nenorėjo Jehovos bijoti.+
30 Jie neklausė mano patarimo,
niekino visus mano perspėjimus,
31 todėl mis savo darbų vaisiais,+
persisotins savo pačių kėslais.
32 Tie neišmanėliai pražus dėl savo užsispyrimo,
kvailuosius sunaikins jų lengvabūdiškumas.
33 O tas, kuris manęs klauso, gyvens saugiai.+
Tokiam nereikės bijoti nelaimės.“+