Ezechielio

12 Mane pasiekė dar toks Jehovos žodis: 2 „Žmogaus sūnau, tu gyveni maištinguose namuose. Tie žmonės turi akis, bet nemato, turi ausis, bet negirdi,+ nes yra maištingi namai.+ 3 O tu, žmogaus sūnau, susidėk ryšulį, tarsi ruoštumeisi eiti į tremtį, ir dieną visiems matant iškeliauk. Iš savo namų į tremtį išeik jiems matant ir keliauk į kitą vietą. Galbūt tada tie namai, nors ir maištingi, susivoks, ką tai reiškia. 4 Dieną jų akivaizdoje išsinešk ryšulį, kurį būsi susidėjęs kelionėn, ir vakare jiems matant iškeliauk – kaip į tremtį vedamas žmogus.+

5 Jiems matant praardyk sieną ir su savo ryšuliu pro ją pralįsk.+ 6 Jiems matant užsidėk ryšulį ant peties ir sutemus leiskis juo nešinas į kelią. Užsidenk veidą, kad nematytum žemės, nes aš padariau tave ženklu Izraelio namams.“+

7 Taigi aš padariau, kaip man buvo nurodyta. Dieną išnešiau savo ryšulį – tokį, koks imamas išeinant į tremtį. Vakare rankomis praardžiau sieną, o sutemus pasiėmiau ryšulį ir užsidėjęs ant peties visiems matant išsinešiau.

8 Rytą mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 9 „Žmogaus sūnau, ar maištingieji Izraelio namai neklausė tavęs: ‘Ką čia darai?’ 10 Kalbėk jiems: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Ši žinia skirta Jeruzalės vadui+ ir visiems izraelitams mieste.’

11 Sakyk: ‘Aš esu ženklas.+ Kaip aš dariau, taip bus padaryta jiems. Jie keliaus į tremtį, į nelaisvę.+ 12 Jų vadas sutemus užsidės ryšulį ant peties ir išeis. Jis praardys sieną ir su savo ryšuliu pralįs pro ją.+ Vadas eis užsidengęs veidą, kad nematytų žemės.’ 13 Aš užmesiu tinklą ant jo, savo tinklu jį sumedžiosiu.+ Tada išvesiu į Babiloną, į chaldėjų kraštą, bet jis to krašto nematys. Tenai jis mirs.+ 14 O visus su juo esančius, jo padėjėjus ir karius, į visas puses išblaškysiu.+ Išsitraukęs kalaviją paleisiu jiems įkandin.+ 15 Kai išsklaidysiu juos po tautas, po kraštus išblaškysiu, jie žinos, kad aš esu Jehova. 16 Bet kai kurių pagailėsiu ir neduosiu pražūti nuo kalavijo, bado ir maro, kad tautoms, į kurias bus išėję, papasakotų apie visus savo bjaurius darbus. Tada jie žinos, kad aš esu Jehova.“

17 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 18 „Žmogaus sūnau, drebėdamas valgysi duoną, vandenį gersi būgštaudamas ir nerimaudamas.+ 19 Krašto žmonėms kalbėk: ‘Taip Jeruzalės gyventojams Izraelio žemėje sako visavaldis Jehova. Jie valgys duoną nerimaudami, gers vandenį šiurpdami iš baimės, nes kraštas bus nusiaubtas+ jame gyvenančių smurtautojų.+ 20 Miestai, kurie dabar pilni žmonių, ištuštės, kraštas taps dykyne.+ Tada jūs žinosite, kad aš esu Jehova.’“+

21 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 22 „Žmogaus sūnau, ką gi reiškia tas Izraelyje žinomas priežodis: ‘Dienos eina, o regėjimai nesipildo’?+ 23 Todėl kalbėk jiems: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Šis priežodis bus pamirštas, niekas Izraelyje jo nebetars.’ Ir dar sakyk: ‘Arti tos dienos,+ kai visi regėjimai išsipildys’, 24 mat Izraelio namuose daugiau nebus netikro regėtojo ar pataikūno pranašo.+ 25 ‘Aš, Jehova, kalbėsiu, ir žodis, kurį ištarsiu, bus įvykdytas nedelsiant.+ Jūsų dienomis,+ maištingieji namai, ištarsiu žodį ir jį įvykdysiu. Taip pasakė visavaldis Jehova.’“

26 Mane vėl pasiekė Jehovos žodis: 27 „Žmogaus sūnau, štai ką kalba Izraelio tauta*: ‘Regėjimas, kurį jis mato, išsipildys dar negreit, jis pranašauja apie tolimą ateitį.’+ 28 Todėl kalbėk jiems: ‘Taip sako visavaldis Jehova. Nė vieno savo žodžio neatidėliosiu, visa, ką ištariau, išsipildys. Taip pasakė visavaldis Jehova.’“